Vienas apsilankymas miške Algirdui baigėsi stuburo ir dubens kaulų lūžiais: dažnas šio pavojaus tiesiog neįvertina

Nors įprastai, gavus nedarbingumą dėl traumų ar ligų, po kurio laiko sėkmingai grįžtama į darbą, kai kurios traumos ir ligos darbingumą gali atimti ir visam laikui. Specialistai pastebi, kad lemtingos traumos kiek dažniau sutinkamos eismo įvykiuose ir bandymuose savarankiškai atlikti rizikingus darbus, tokius kaip stogo perdengimas, tačiau rizikos gali slypėti ir kitur.

Skaudi nelaimė miške vyrui buvo lemtinga: niekam to nelinkėčiau

Kaip pasakoja kelininku dirbęs Algirdas, po miške patirtos traumos į darbą grįžti jis nebegalėjo – skausminga patirtis negrįžtamai pakeitė vyro gyvenimą.

„Aš turiu 20 hektarų nuosavo miško. Vieną kartą atsivežėm talkos ir kirtom medžius. Aš esu stalius, mėgstu meistrauti, tai kasmet pasirūpinu mediena. Kasmet važiuodavom kirsti medžių, tai į savo mišką, tai į draugų. Visada laikomės saugumo reikalavimų, bet nelaimės tąkart tai nepadėjo išvengti“, – darbingumą jam kainavusią dieną prisimena vyras.

Tą kartą Algirdas su draugais krovė nupjautus medžius į atvirą miškovežį, kai netikėtai vienas rąstas užvirto ant vyro ir jį prispaudė. Anot jo, tokio skausmo anksčiau jis nebuvo patyręs.

„Pamenu, patyriau košmarišką skausmą. Tas rąstas mane prispaudė. Tokio skausmo dar niekada nebuvo. Labai greitai buvau nuvežtas į ligoninę. Ten man nustatė stuburo lūžį, lūžo dubens kaulai ir šonkaulis. Todėl iš karto mane perkėlė į Kauno klinikas. Ten praleidau daug laiko. Labai ilgai gulėjau palatos lovoje ir negalėjau judėti. Paskui laukė labai ilga reabilitacija. Kadangi esu stalius, neturiu dviejų pirštų. Bet šita nelaimė už viską baisesnė. Niekam to nelinkėčiau“, – sako Algirdas.

Po patirtos nelaimės vyrui buvo nustatytas neįgalumas ir netekto darbingumo lygis. Nors šiandien vyras finansine padėtimi nesiskundžia, jo manymu, jauną žmogų toks atsitikimas išties galėtų palaužti.

„Laimė, kad jau nedaug liko iki pensijos, turiu darbo stažą, tai finansiškai nėra taip sunku. Bet jei tokia nelaimė nutiktų jaunam žmogui, būtų labai sunku. Vaikai jau užaugę, žmona dirba fabrike. Tai pinigų kaip ir užtenka. Svarbiausia, kad atsigavau po tos nelaimės“, – teigia Algirdas.

Tapus nedarbingu, priklauso netekto darbingumo pensija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2019 m. pabaigoje mūsų šalyje netekto darbingumo pensijos buvo mokamos 236 tūkst. gyventojų, o darbingo amžiaus asmenų su negalia buvo 158 tūkst.

Dažniausiai darbingo amžiaus asmenys pripažįstami neįgaliais dėl piktybinių navikų, kraujotakos sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligų, tačiau daliai atvejų priklauso ir asmenys, darbingumo netekę dėl patirtų traumų.

Netekus darbingumo, pirmiausia reikia kreiptis į savo gydytoją, kuris išduoda siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai pripažinus asmenį nedarbingu ar iš dalies darbingu, jis turi teisę gauti netekto darbingumo pensiją, dėl kurios reikia kreiptis į „Sodrą“.

Netekto darbingumo pensijos dydis priklauso nuo asmens darbingumo lygio, įgyto stažo, apskaitos vienetų skaičiaus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo Tarybos patvirtintų apskaitos vieneto vertės ir bazinės pensijos dydžių.

Apsidraudusiems skiriama išmoka nuo kelių tūkstančių eurų

Tapus nedarbingu ir praradus iki tol buvusį įprastą pajamų šaltinį, išmoka skiriama ir apsidraudusiems papildomai. Kaip teigia BTA Asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas, įmonė kasmet tokių atvejų skaičiuoja iki 10.

„Dažniausiai netektas darbingumas yra nustatomas po įvairių sunkių smegenų sužalojimų, kaukolės lūžių, taip pat įvairių politraumų atveju. Bene dažniausiai šią diagnozę išgirsta žmonės po atliktų amputacijų. Kalbant apie aplinkybes, tai atvejai, kai žmonės patiria daugybinius lūžius, gana dažnai po įvairiausių eismo įvykių ar krentant iš aukščio, tiek namuose atliekant buities darbus, tiek darbe“, – įvardija jis.

Anot R. Grizicko, išmokos dydis priklauso nuo to, koks netekto darbingumo lygis nustatytas ir kokią draudimo sumą yra pasirinkęs asmuo. Ji gali siekti nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių eurų.

„Traumos, po kurių asmuo tampa nedarbingas, nesirenka žmogaus pagal kokius nors išreikštus ypatumus, kriterijus. Visi žmonės turi tikimybę patirti traumą ir tapti nedarbingais. Tačiau matydami atskiras istorijas, galime išskirti, jog visgi didesnė rizika atsidurti tokioje situacijoje yra tiems, kurie patys dažniau rūpinasi aplinka savo sodybose, nuosavuose namuose, pavyzdžiui, nevengia imtis stogo perdengimo darbų“, – pastebi BTA Asmens draudimo produktų vadovas.

R. Grizicko teigimu, bendrovėje fiksuotas ne vienas atvejis, kai noras savarankiškai atsinaujinti stogo dangą pakeitė žmogaus gyvenimą: jis krito, susižeidė stuburą ir po ilgo gydymo tapo nedarbingu.

„Net ir atliekant tokį paprastą darbą, kaip malkų kapojimas, tikimybė stipriai susižeisti yra ne tokia ir maža. Netekto darbingumo atvejų pasitaiko ir įvairiose gamybos įmonėse, tad čia dirbantys asmenys taip pat galėtų būti priskiriami labiau rizikuojantiems. Na, ir galiausiai, eismo įvykiai. Niekas nėra nuo jų apsaugotas, nei pėsčiasis, nei keleivis, o juolab – vairuotojas“, – pagrindines rizikas nurodo R. Grizickas.