Tačiau „CureVac“ Vokietijoje kelia daug mažiau susidomėjimo nei „Sputnik V“ ir nėra jokio politinio spaudimo kuo skubiau panaudoti šį preparatą.
Atrodo, pagrįsta kelti hipotezę, kad abejonių dėl „AstraZeneca“ saugumo kėlimu siekiama ją išstumti iš rinkos ir pakeisti rusiška vakcina „Sputnik V“. Aiškų politinį suinteresuotumą tokiais veiksmais turi Rusijos valdžia. Tačiau visa kampanija vykdoma Vokietijoje dėl verslo sąlygų ir politinių ryšių.
Rusijos valdžia gali būti labiau suinteresuota tokio pobūdžio veiksmais nei Rusijos vakcinos „Sputnik V“ gamintojas, nes įmonė taip pat turi sutartį dėl „AstraZeneca“ vakcinos gamybos. Verslo požiūriu akcija prieš „AstraZeneca“ nėra prasminga. Politiškai – tikslas aiškus. Panašu, kad pagrindinis interesas yra politinis, ir paradoksalu, nepaisant veiksmo vietos, kad tai ne Vokietijos, o Rusijos interesas.
Kremliaus įtaka matoma Vokietijos žemių, o ne federalinės vyriausybės lygmeniu. Reikia pažymėti, kad būtent federalinė valdžia ir yra viso veiksmo tikslas.
Berlyno sprendimas pirkti „Sputnik V“ tikriausiai turėtų stiprų poveikį kitoms Europos šalims. Kad taip gali atsitikti, parodė sausio mėnesio atvejis: kai Vokietijos nuolatinis vakcinacijos komitetas paskelbė perspėjimą neskiepyti vyresnių nei 65 metų žmonių „AstraZeneca“, iškart taip pat pasielgė ir kitos šalys. Vėliau Vokietijos komitetas pakeitė savo rekomendacijas, tačiau vis tiek prasidėjo pasitikėjimo „AstraZeneca“ sumenkinimo procesas.
Tikriausiai Vokietijos sprendimas pirkti „Sputnik V“ gali sumažinti, o gal ir pakeisti nepasitikėjimą rusiška vakcina kitose Europos šalyse. Tačiau tai būtų įmanoma tik esant didelei vakcinų paklausai, kitų preparatų trūkumui ir „Sputnik V“ prieinamumui. Atrodo, kad bandymai sumenkinti „AstraZeneca“ patikimumą turi tokį tikslą.
SANTRAUKA
1. Vykdoma pagreitinta Europos vaistų agentūros procedūra, pagal kurią Europos rinkoje atsiras dar trys vakcinos nuo COVID-19: „Johnson and Johnson“ (jau yra naudojama), „CureVac“ ir „Sputnik V“. Kiekvienas gamintojas gali būti suinteresuotas susilpninti konkurenciją, įskaitant Europos rinkoje labai populiarų preparatą „AstraZeneca“. Tačiau viešose diskusijose nėra plačios diskusijos apie vokiečių ir amerikiečių vakcinas. Diskusijoje vyrauja „Sputnik V“ ir (neigiama prasme) „AstraZeneca“.
2. Nuo kovo pradžios internete galima aiškiai pastebėti augantį susidomėjimą informacija apie nepageidaujamas reakcijas po vakcinacijos preparatu „AstraZeneca“. Vis dėl to tai ne tik internetas – daug informacijos šia tema generuoja pagrindinės žiniasklaidos priemonės daugelyje Europos šalių – o jų informacija yra oficialių politikų ir valstybinių / medicinos įstaigų ekspertų pareiškimų apie nepaaiškinamus mirties atvejus tarp žmonių, kuriems buvo suleista „AstraZeneca“ pasekmės.
Smarkiai padidėjęs tokių oficialių pranešimų skaičius pastebėtas po kovo 10 d.
3. Tuo pačiu metu tiek internete, tiek tradicinėse žiniasklaidos priemonėse didėja spaudimas greitai įsigyti Rusijos vakciną „Sputnik V.“ Tai ypač pastebėta Vokietijoje. Europos šalyse taip pat padaugėjo teigiamų paminėjimų apie „Sputnik V“. Kita vertus, nedaug tokių paminėjimų galima rasti apie kitas vakcinas, kurioms taikoma Europos vaistų agentūros procedūra. Net Vokietijoje apie vokišką „CureVac“ kalbama retai, o daug dažniau apie „Sputnik V“. Paraišką įregistruoti „Sputnik V“ ES pateikė Vokietijos bendrovė „R-Pharm Germany“, priklausanti Rusijos farmacijos koncernui „R-Pharm“. Jam vadovauja Aleksejus Repikas, glaudžiai susijęs su prezidentu Vladimiru Putinu. Įdomu tai, kad „R-Pharm“ taip pat yra susitarusi gaminti „AstraZeneca“ vakciną ir polivalentinę (kombinuotą) vakciną su „AstraZeneca“.
4. Europos erdvėje „AstraZeneca“ saugumą neigiantis turinys dažniausiai pasirodo Vokietijoje, Lenkijoje ir Italijoje.
5. Paminėjimai apie įvairius preparatus yra labai išsibarstę internete, jie yra iš šimtų skirtingų šaltinių, įskaitant patikimiausius ir oficialiausius šaltinius, todėl neįmanoma nustatyti, kur šiandien kiekybiškai labiausiai palaikomas naratyvas prieš „AstraZeneca“ vakcinos. Tačiau reikia atsiminti, kad pirmos neigiamos nuomonės pasirodė šių metų sausį Vokietijoje.
Visi šie duomenys kartu rodo, kad anti-AstraZeneca turinys yra kilęs iš Vokietijos, bet ne federalinės vyriausybės lygmeniu. Oficialius pareiškimus pirmiausia teikia Nuolatinis vakcinacijos komitetas ir kai kurių federalinių žemių valdžios institucijos.
Sunku aiškiai nustatyti interneto turinio šaltinius, tačiau Vokietijos antivakcininė bendruomenė, skleidžianti savo žinutes ir už savo šalies ribų, tikrai yra labai aktyvi.
Didelis susidomėjimas „AstraZeneca“ tema Vokietijoje leidžia manyti, kad už tokio tipo turinio slypi „CureVac“ vakcinos gamintojas, tačiau nurodytų aukščiau Vokietijos šaltinių daromas spaudimas pirkti Rusijos „Sputnik V“ vakciną ir Nuolatinio skiepijimo komiteto vadovo pareiškimai apie jos aukštą kokybę (nepaisant nebaigtos ES procedūros), ir tai, kad tas pats komitetas pateikė pirmuosius priekaištus „AstraZeneca“ preparatui ir tokios paramos bei susidomėjimo „CureVac“ trūkumas rodo, kad tų faktų visumą gali lemti Rusijos įtaka Vokietijoje. Ypač tai, kad prašymą įregistruoti „Sputnik V“ ES pateikė Vokietijos įmonė, priklausanti Rusijos koncernui. Taigi šiuo atžvilgiu turime aiškius Rusijos ryšius su situacija dėl vakcinų Vokietijoje.
Žvelgiant iš šios perspektyvos, internetiniai šaltiniai platinantys vokišką poziciją neigiančią „AstraZeneca“ vakcinos patikimumą nestebina – Kremlius informaciniame kare savo kampanijose ES valstybėse dažnai savo melagienas skleisti pasirenka kitas vietas nei Rusija, kad išvengtų neigiamos reakcijos, kuri dažnai atsiranda, kai atskleidžiami Rusijos veiksmai. Akcijos internete gali būti pvz. vykdomos iš Vokietijos.
Tokią hipotezę gali patvirtinti ir didelis Kremliaus įsitraukimas į „Sputnik V“ vakcinos populiarinimą – tai šiandien tapo svarbiu Rusijos politikos elementu, savotiška nauja švelnia jėga (soft power), galinčia pakeisti Europos požiūrį į Rusiją (jei vakcina būtų akceptuota ES šalyse). Ankstesni tyrimai – tarp kitų atlikti ir Baltijos šalyse (Estija) atkreipė dėmesį į Rusijos dalyvavimą dezinformacijos kampanijose prieš Vakarų vakcinas.
ANALIZĖ
1. „AstraZeneca“ preparatas yra trečioji vakcina, naudojama Europos Sąjungoje po „Pfizer“ ir „Moderna“ preparatų. Tai yra to paties pavadinimo Didžiosios Britanijos ir Švedijos kompanijos, įsikūrusios Londone, vakcina.
2. Europos vaistų agentūroje vyksta pagreitinta procedūra, leidžianti Europos rinkoje naudoti dar tris vakcinas – amerikietišką „Janssen“ vakciną iš „Johnson and Johnson“ (procedūra baigta ir vakcina jau yra naudojama Europoje), vokišką „CureVac“ ir Rusijos „Sputnik V“.
3. Pirmi pranešimai, keliantys abejones dėl „AstraZeneca“ veiksmingumo, pasirodė sausio mėnesį Vokietijoje ir buvo susiję su galimai mažu veiksmingumu vyresniems nei 65 metų senjorams. Teiginių pagrindas buvo nedidelis senjorų skaičius, kurie buvo ištirti preparato bandymų metu prieš jį pradedant masiškai naudoti.
Būtent dėl to Vokietijos nuolatinio vakcinavimo komitetas (STIKO) sausio mėn. rekomendavo skiepytis tik jaunesniems nei 65 metų žmonėms dėl nepakankamų klinikinių tyrimų duomenų. Tada ir pradėjo mažėti pasitikėjimas „AstraZeneca“. Vėliau STIKO pareiškė, kad „AstraZeneca“ yra saugi, ir rekomendacija neturėjo nieko bendro su skiepijimo preparatu rizika, tačiau nepasitikėjimas ėmė didėti. Kitos šalys laikėsi Vokietijos rekomendacijų.
4. Antivakcininėje visuomenėje nuo vakcinacijos pradžios buvo skelbti visi nepageidaujamų vakcinos reakcijų (NRV) atvejai, analizuoti prie preparatų pridedami lankstinukai, tyrimų rezultatai, įvairių šalių NRV sąrašai, visada atsižvelgiant į tai, kad pakenkti preparatų patikimumui. Europos antivakserių grupės naudojo užsienio medžiagą iš įvairių šalių. Interneto stebėsena, kuri buvo vykdoma sausio mėnesį, nedavė aiškaus atsakymo, kuri šalis galėtų būti lyderė, kurianti informaciją apie nepageidaujamą reakciją po vakcinacijos.
Pradiniai šaltiniai buvo iš skirtingų šalių ir skirtingomis kalbomis.
5. Vokietijoje veikia labai stipri antivakserių bendruomenė, jie yra įsitikinę, kad pandemija yra pasaulinis sąmokslas. Būtent čia 2020 m. vasarą buvo įsteigta pandemijos Piliečių tyrimo komisija, kuri nedelsdama parengė savo medžiagą ir patalpino svetainėje keliomis Europos kalbomis, ten vyko tarptautinės masinės demonstracijos. Panašios grupės kitose ES šalyse sekė Vokietijos pavyzdžiu.
6. Nuo sausio mėn. Vokietijos nuolatinio vakcinų komiteto (STIKO) sprendimo neigiamos žinios apie „AstraZeneca“ pateko į oficialų ir mainstrymo lygmenį – apie tai pradėjo rašyti pagrindinė žiniasklaida ir informuoti valstybinės institucijos. Jau vasario mėnesį pasirodė žinios apie ženklų vokiečių pasitikėjimo „AstraZeneca“ kritimą, dėl ko nenorėta skiepytis šiuo preparatu.
7. Interneto analizė rodo, kad socialiniuose tinkluose „AstraZeneca“ paminėjimų skaičius išaugo pirmiausia sausio mėnesį, o vėliau tik pirmosiomis kovo dienomis (kovo 2-osios pikas) ir kovo viduryje (kovo 13-ąją – iki balandžio). Didelė šių paminėjimų dalis yra neigiama ir susijusi su nepageidaujamomis reakcijomis po vakcinacijos ir šalių atoveikis į šias reakcijas.
Žvelgiant į geografines nuorodas, per 30 dienų (kovas) dauguma jų buvo sukurta Italijoje, Lenkijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
8. Vokiečių internete yra labai didelis antivakcininis aktyvumas, pastaruoju metu taip pat nukreiptas prieš „AstraZeneca“.
Tarp informacijos šaltinių šia tema yra ir vokiška rusiško portalo (buvęs „Russia Today“) versija de.rt.com , tačiau tai nėra dominuojantis šaltinis.
9. Interneto analizės rezultatai bei Vokietijos įstaigų priimti sprendimai leidžia daryti išvadą, kad kai kurios Vokietijos visuomenės grupės gali būti suinteresuotos pakirsti pasitikėjimą „AstraZeneca“. Šiuo požiūriu reikia atkreipti dėmesį į vokišką „CureVac“ vakciną. Vasario 12 dieną Europos vaistų agentūra (EMA) pradėjo pagreitintą šios vakcinos, skirtos naudoti Europos Sąjungoje, patvirtinimo procedūrą, todėl teoriškai jos gamintojas gali būti suinteresuotas „vakcinos skyle rinkoje“ po „AstraZeneca“ – ji jam suteiks galimybę pardavinėti preparatą dideliais kiekiais. Gamintojas yra Vokietijos koncernas „Wacker“, o jos vadovas Christianas Hartelis kovo 23 dieną viešai pareiškė, kad „CureVac“ gali pakeisti „AstraZenecą“.
10. Tačiau tolesnė analizė rodo, kad „AstraZeneca“ šmeižto akcija, jei ji būtų inspiruota kažkokios farmacijos įmonės, nebūtinai tai turi būti „Wacker“. Pirmiausia dėl to, kad internetinių „CureVac“ paminėjimų skaičius yra nedidelis.
Palyginus paminėjimų internete skaičių apie „CureVac“ ir „Sputnik“, populiarumo skirtumas iš karto matomas – paminėjimai apie „Sputnik V“ (mėlyna linija) yra kelis kartus didesni nei apie „Curevac“ (oranžinė linija).
Be to, palyginus susidomėjimą pagal geografines nuorodas (iš palyginimo pašalintos ne Europos šalys), galima pastebėti, kad didžiausia diskusija apie abu preparatus vyksta internete tokiose ES šalyse kaip Vokietija, Lenkija ir Italija. Tačiau „Sputnik V“ vėl akivaizdžiai dominuoja: 30 dienų duomenys nuo vasario 22 d.:
Vokietija: „CureVac“ – 126, „Sputnik V“ – 331 paminėjimas
Lenkija: „CureVac“ – 120 paminėjimų, „Sputnik V“ – 519 paminėjimų
Italija: „CureVac“ – 75 paminėjimai, „Sputnik V“ – 487 paminėjimai
Antra, „AstraZeneca“ pranešimų apie nepageidaujamų vakcinos reakcijų (NRV) skaičiaus augimas padidėjo tik kovo mėnesį (mėnesio pradžioje ir viduryje), ir tai buvo lavina oficialios informacijos prasme. Tuo metu (tiksliau kovo 6 d.) Europos vaistų komisija nusprendė pradėti pagreitintą procedūrą dėl kitos vakcinos – Rusijos „Sputnik V“ – įvedimo į ES rinką.
11. Vokietijos bendrovė „R-Pharm Germany“ kreipėsi į Europos Sąjungą dėl „Sputnik V“ vakcinos registracijos. Tai dalis Rusijos, pasaulinio koncerno „R-Pharm“, kuris į ES rinką atėjo 2014 m. perkant iš koncerno „Pfizer“ gamyklą Illeressen Vokietijoje. Vokietijos bendrovė „R-Pharm“ turėjo sutartis su „Pfizer“ iki 2018 m. Tačiau nuo 2019 m. sutartys baigėsi ir įmonė konkuruoja dėl kontraktų laisvojoje rinkoje.
Koncernas veikia 30 šalyse. „R-Pharm“ prezidentas yra Aleksejus Evgenijevičius Repikas (Alexey Evgenievich Repik). Be vadovavimo įmonei, jis taip pat labai aktyviai veikia kitose organizacijose. Jo biografijoje yra tokios pareigos kaip:
– nuo 2012 m. Rusijos viešosios organizacijos „Versli Rusija“ pirmininkas
– 2019 m. spalio mėn. išrinktas „Business Russia“ prezidentu
– 2014–2017 m. Rusijos Federacijos viešųjų rūmų narys ir Investicijų klimato komiteto pirmininkas
– nuo 2016 m. Strateginės plėtros ir nacionalinių projektų tarybos prie Rusijos Federacijos prezidento narys.
– MPC farmacijos ir medicinos pramonės komiteto pirmininkas
– Verslininkų ombudsmeno atstovas spaudai (Rusijos Federacijos prezidento sprendimu)
– Rusijos ir Japonijos tarybos bei Rusijos ir Azerbaidžano verslo tarybos pirmininkas
– daugelio Rusijos Federacijos vyriausybės ir kitų vyriausybinių agentūrų koordinavimo ir ekspertų tarybų narys.
2020 m. kovo 20 d. Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas apdovanojo A. E. Repiką ordino „Už nuopelnus Tėvynei“ II laipsnio medaliu už profesinę sėkmę ir ilgametį kruopštumą.
A. E. Repikas tikrai priklauso Vladimiro Putino artimiausių ratui, o tai, ką daro jo koncernas atitinka Kremliaus interesus. Būtent dėl to šios bendrovės verslo veikla vakcinavimo srityje yra svarbi.
„R-Pharm Germany“ – tai jau antra vokiečių įmonė (pirmas buvo „Wacker“ koncernas), kuri pateikė prašymą įregistruoti ES savo vakciną („Sputnik V“) – nors iš tikrųjų tai Rusijos, o ne Vokietijos bendrovė.
12. Europos vaistų agentūroje pagreitinta procedūra taikoma buvo ir trečiajam preparatui – Amerikos kompanijos „Johnson and Johnson – Janssen“ vakcinai, tačiau Europoje praktiškai nėra diskusijų apie šį preparatą, bent jau socialinės žiniasklaidos ir tradicinės žiniasklaidos priemonių lygiu. Po kelių abejonių EMA laido naudoti šią vakciną ES šalyse.
Kinijos vakcinų paminėjimo Europoje lygis taip pat yra labai žemas:
Panašu, kad verslo požiūriu trijų preparatų „CureVac“, „Sputnik V“ ir „Janssen“ gamintojai gali būti suinteresuoti „AstraZeneca“ susilpnėjimu rinkoje.
Tuo pačiu metu valstybinės struktūros vienareikšmiškai remia tik vieną iš jų – „Sputnik V“, o šiandien tai netgi yra Rusijos politikos dalis ir iš tarptautinių pranešimų žinoma, kad Kremlius remia dezinformacijos ir propagandos įrankius internete „Sputnik V“ vakcinai populiarinti.
13. Įdomu tai, kad Vokietijos žiniasklaidos informacijos analizė rodo, kad vokiečių vakcina „CureVac“ neturi stiprios paramos politinėse šalies struktūrose. Yra daugiau teigiamų viešų pasisakymų apie „Sputnik V“, didėja visuomenės spaudimas greitai ją patvirtinti Vokietijoje, o spaudimas ir lūkesčiai dėl vokiškos „CureVac“ vakcinos yra daug mažesni, nors abiem vakcinoms dabar taikoma ta pati procedūra. Vokietijos bendrovė pradėjo ją mėnesiu anksčiau, todėl gali anksčiau baigti, o abiejų preparatų gamintojai teigė, kad galima bus skiepytis Europoje nuo gegužės mėnesio.
Neseniai apie „Sputnik V“ teigiamai kalbėjo Vokietijos Nuolatinio vakcinavomo komiteto vadovas Thomas Martensas, taip pat pasirodė pranešimai apie tai, kad, Vokietijos sveikatos ministerija ragina užsisakyti vakciną „Sputnik V“. Skelbta, kad atskiros žemės, tokios kaip Bavarija ir Tiuringija, daro spaudimą federalinei vyriausybei kuo greičiau įsigyti „Sputnik V“.
Kovo 24 d. „Politico“, remdamasi Vokietijos federalinės vyriausybės šaltiniais, paskelbė informaciją, kad „Berlynas nori, kad Europos Komisija pradėtų derybas dėl Rusijos vakcinos pirkimo“. Tačiau nepateikė jokių detalių.
14. Taip pat pasirodė informacija, kad „Sputnik V“ bus gaminamas Vokietijoje, tačiau nebuvo atskleista, kokiomis sąlygomis pasirašyta sutartis su Rusijos tiesioginių investicijų fondu. Pasirodė ir informacija, kad vakcina „Sputnik V“ taip pat bus gaminama Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje.
Tačiau greitai paaiškėjo, kad tai buvo Rusijos propaganda, o ne realybė: Prancūzija neigė, kad kuri nors įmonė pasirašė sutartį dėl „Sputnik V“ gamybos, gamyba Italijoje yra privačios Šveicarijos bendrovės „Adienne“, o Ispanijoje – „Zendal“ ir „IberAtlantic“ iniciatyva. Taigi tai neturi nieko bendra su šių šalių valdžios institucijų sprendimais dėl „Sputnik V“.
Vasario 5 d. buvo paskelbta „IDT Biologika“ informacija apie galimybę gaminti „Sputnik V“ ir Vokietijoje. Vis dėl to pasirodė, kad, anot pačios įmonės, nėra jokios galimybės pradėti gaminti anksčiau nei po 4–5 mėnesių nuo gamybos proceso paruošimo pradžios, o tai reiškia ne anksčiau kaip nuo 2021 m. vasaros pabaigos. Ir dar pridurta, kad kol kas jokie sprendimai dėl gamybos nebuvo priimti. Tačiau Vokietijos žemės – Saksonijos – valdžia nedelsdama paskelbė, kad džiaugiasi informacija apie galimą „Sputnik V“ gamybą.
15. Dar įdomesni ryšiai yra tarp koncernų. Rusijos koncernas „R-Pharma“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su „AstraZeneca“ vakcinos gamintojais (pirmi pranešimai paskelbti 2020 m. liepos mėn.) Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Rusijos „R-Pharm“ gamina tiek „AstraZeneca“, tiek „Sputnik V“ vakcinas ir kad abiejų kompanijų mokslininkai stengiasi sukurti vieną vakciną, pagrįstą šiais preparatais – ji turi būti veiksmingesnė už kiekvieną vakciną atskirai (taip vadinama jungiamoji arba asocijuota vakcina), sutartis buvo sudaryta 2020 m. gruodžio mėn. ir jau pradėti klinikiniai tyrimai, pvz. Azerbaidžane.
16. Taigi verslo požiūriu „R-Pharm“ turi „AstraZeneca“ ir „Sputnik V“ gamybos garantiją. Todėl ji neturi stengtis rinkoje susilpninti „AstraZeneca“. Tačiau politiškai situacija yra visiškai kitokia – Kremliaus požiūriu, situacija yra nepriimtina, kai „AstraZeneca“ prekės ženklas yra labiau populiarus nei „Sputnik V“. Iš tos perspektyvos – politinės ir propagandinės – „AstraZeneca“ prekės ženklo susilpninimas turi prasmę, jei jo vietoje galima pradėti tiekti „Sputnik V“.
17. EU Disinfo – ES grupės, kuri tiria Rusijos dezinformaciją, ataskaitose nurodoma Kremliaus ilgalaikė dezinformacijos kampanija apie „Sputnik V“ Europos Sąjungoje. Šio veiksmo tikslas yra įtvirtinti naratyvą, kad gyventojai ar nacionalinės valdžios institucijos nori „Sputnik V“ vakcinos, reikalauja ją įsigyti ir netgi kai kurios šalys jau yra pasirašiusios sutartis gaminti rusišką vakciną, o iš tiesų kalba eina tik apie tris privačias įmones Italijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje, o ne šalių valdžių sprendimus.
18. Labai įdomi yra Didžiosios Britanijos bendrovės „Yougov“ (kotiruojama biržoje ir laikoma patikima) interneto vartotojų tyrimo metodu atlikta apklausa. Kovo 22 dieną bendrovė paskelbė apklausos rezultatus, kurie rodo, kad apklaustų keturių šalių – Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos – interneto vartotojų pasitikėjimas vakcina „AstraZeneca“ smarkiai sumažėjo.
Nenuostabu, kad šios apklausos rezultatai yra akivaizdžios daugelio informacijos apie nepageidaujamų vakcinos reakcijų (NRV), kurias sukėlė „AstraZeneca“ pasekmės, o informacija apie apklausos rezultatus buvo plačiai išplatinta.
Jau ankstesnės apklausos, paskelbtos kovo 7 d. rezultatai parodė, kad auga žmonių nepasitikėjimas „AstraZeneca“ vakcina.
Tačiau kovo 24 dieną buvo paskelbti dar vienos apklausos rezultatai: kuriuo vakcinos gamintoju pasitikima labiausiai? O štai rezultatai netgi sensacingi: Rusija pasirodė patikimiausia gamintoja, o populiariausia vakcina buvo „Sputnik V.“ Apklausos rezultatus viešai paskelbė Rusijos užsienio investicijų fondas (paskelbimo dieną, tai yra kovo 4 d. vakare nebuvo nė žodžio apie šią apklausą bendrovės „Yougov“ svetainėje, nors čia reguliariai skelbiami kiti tyrimai).
Apklausos rezultatai: „ YouGov“ apklausa, kurioje dalyvavo 9 417 respondentų iš 9 šalių, parodė, kad 54% apklaustųjų mano, kad Rusija yra patikimiausia vakcinų gamintoja, o Rusijos „Sputnik V “ yra labiausiai atpažįstama vakcina nuo koronaviruso, ir apie tai girdėjo 74% apklaustųjų “.
Deja, Rusijos užsienio investicijų fondas nenurodė šalių, kuriose atliktas tyrimas – galbūt jų pasirinkimas ir yra interpretacijų raktas. Žinoma, informacija buvo nedelsiant panaudota propagandos tikslais ir pasirodė pvz. „Sputnik“ svetainėje, o Rusijos užsienio reikalų ministerija ją publikavo oficialioje savo „Twitter“ paskyroje.
