Per pastarąsias kelias savaites kai kurių tankiausiai apgyvendintų pasaulio valstybių lyderiai kreipėsi dėl vakcinų į Kiniją, nepaisydami savo susirūpinimo dėl jų veiksmingumo. Šių vakcinų paklausa turėtų ir toliau augti, jeigu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kaip prognozuojama, patvirtins Kinijos „Sinovac Biotech Ltd.“ ir „Sinopharm Group Co. Ltd.“ sukurtas vakcinas, ir toks žingsnis leis besivystančioms Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalims įsigyti jų per „Covax“ programą, pasaulinę vakcinacijos iniciatyvą.
„Kinija tampa ne tik didžiausia eksportuotoja, – sakė Yanzhongas Huangas, Kinijos specialistas ir Užsienio ryšių tarybos vyresnysis specialistas pasaulinės sveikatos klausimais. – Daugeliui valstybių toks pasirinkimas tampa vieninteliu.“
Kinijos, kaip vakcinų tiekėjos, patikimumas didina jos geopolitinę įtaką kaip tik tuo metu, kai Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga vilkina imtis ryžtingų priemonių prieš pasaulinę pandemiją, Indijoje, Brazilijoje ir kitose vietovėse siaučiant nekontroliuojamiems viruso židiniams.
Indijoje kilusi krizė išsekino vakcinų atsargas, tuo dar labiau apsunkindama situaciją, ir paskatino daugelį šalių atsigręžti į Kiniją. Tokiomis aplinkybėmis, Jungtinės Valstijos, mėnesių mėnesius užsiėmusios aktyvia vakcinacijos kampanija šalies viduje, sulaukia aršios kritikos dėl vakcinų kaupimo nepaisant pasaulinės reakcijos.
Kovos su COVID arsenalas
JAV prezidentas Joe Bidenas aiškiai leido suprasti, kad Jungtinės Valstijos ketina imtis aktyvesnio vaidmens. Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos palaikė siūlymus atsisakyti COVID-19 vakcinų patentų apsaugos, taip leidžiant kitoms šalims jas gaminti.
Prezidentas žada, kad JAV taps „arsenalu kovoje su COVID-19“ pasauliniu mastu, nes baiminamasi, kad siaučiant protrūkiams kitose planetos vietovėse atsiras pavojingos atmainos, kurios gali prailginti krizę. Šiuo metu JAV nepasiturinčioms šalims žada išdalyti 60 mln. „AstraZeneca“ vakcinos dozių ir padidinti „Moderna Inc.“, „Pfizer Inc.“ ir „Johnson & Johnson“ vakcinų gamybos apimtis.
Tuo tarpu eilė šalių, nuo Urugvajaus iki Senegalo ir Indonezijos, neturi didelio pasirinkimo ir yra priverstos kreiptis į Pekiną, – o Kinija tuo visapusiškai naudojasi.
Šalis jau nusiuntė apie 240 mln. vakcinų dozių, daugiau nei visos kitos šalys kartu sudėjus, ir įsipareigojo pristatyti dar 500 mln. dozių, skelbia „Airfinity Ltd.“, analitinė mokslinės informacijos įmonė. Indija, trečia didžiausia pasaulyje tiekėja po Kinijos ir Europos Sąjungos, eksportavo 67 mln. dozių į beveik šimtą valstybių iki katastrofiško COVID-19 protrūkio, paskatinusio šalį pastarosiomis savaitėmis sustabdyti didžiąją dalį pristatymų.
PSO praėjusį penktadienį patvirtino „Sinopharm“ vakciną nuo COVID-19. Prieiga prie šių vakcinų sustiprins PSO remiamą COVAX programą, kuri iki eksporto suvaržymų smarkiai priklausė nuo biotechnologijų bendrovės „Serum Institute of India“.
Per COVAX programą nusiųsta per 50 mln. vakcinų dozių į 121 valstybę ir teritorijas, daug mažiau nei buvo užsibrėžta ir vos penktadalį to kiekio, kurį JAV sušvirkštė šalies viduje. Naujas susitarimas su „Moderna“ išplėtė COVAX portfelį, bet šiais metais bus prieinama tik palyginti nedidelė dalis pažadėto kiekio, 500 mln. dozių.
PSO leidimas naudoti kiniškas vakcinas gali būti lemtingu lūžiu vyriausybėms, nekantriai laukiančioms patvirtinimo antspaudo, kad galėtų pasiūlyti jas savo piliečiams. Pavyzdžiui, Šri Lanka iki šiol panaudojo mažiau nei 1 proc. iš savo turimų 600 000 „Sinopharm“ vakcinų kinų darbininkams.
Bet kai kurie ekspertai nerimauja dėl to, kokį poveikį visuomenės sveikatai gali turėti plačiai naudojamos kiniškos vakcinos, kurių veiksmingumas yra mažesnis nei „Pfizer“ ir „Moderna“ sukurtų vakcinų. O kiniškų vakcinų naudojimą jau dabar varžo nepakankami klinikinių tyrimų duomenys ir gyventojų noras rinktis Vakarų įmonių sukurtas vakcinas.
„PSO pritarimas kiniškoms vakcinoms, vidutinės trukmės laikotarpiu, padės sustiprinti Kinijos galią ir įtaką regione, – sakė Nicholas Thomasas, Honkongo universiteto docentas ir kelių knygų apie pasaulinę sveikatą bei užsienio politiką redaktorius. – Tačiau žemas kiniškų vakcinų veiksmingumas reiškia, kad tokia pozicija lengvai užginčijama, tuo atveju, jeigu Vakarų valstybės sugebės padidinti savo pačių vakcinų atsargas.
Pasinaudoti proga
Tai dar viena priežastis, dėl kurios Kinija turėtų pasinaudoti proga, kol dar gali. Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi per vaizdo konferencinį ryšį su kolegomis iš Pietų Azijos valstybių pažadėjo praėjusią savaitę, kad Kinija tieks vakcinas šalims, kurios iki tol buvo priklausomos nuo Indijos dėl vakcinų.
Tą pačią dieną Kinijos gynybos ministras Wei Fenghė susitarė su Bangladešu dėl karinio bendradarbiavimo stiprinimo. Vėliau šalis pritarė „Sinopharm“ vakcinos naudojimui ekstremalios padėties sąlygomis, po to, kai 15 mln. dozių partija iš „Serum Institute“, už kurią ji jau sumokėjo, neatvyko.
Balandį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas per pokalbį su Indonezijos lyderiu Joko Widodo pažadėjo pasipriešinti „vakcinų nacionalizmui“, – pastarojo vyriausybė netrukus po to uždegė žalią šviesą „Sinopharm“ vakcinos naudojimui ekstremalios padėties sąlygomis. Indonezija taip pat susitarė dėl dar 15 mln. „Sinovac“ vakcinų įsigijimo.
„Akivaizdu, kad Indijos eksporto suvaržymai sustiprino Indonezijos priklausomybę nuo vakcinos atsargų iš Kinijos“, – sakė Pandu Riono, Indonezijos universiteto epidemiologas.
Kitoms šalims tenka gražiai elgtis su Kinija dėl geopolitinių nesutarimų.
Dėl Indijos eksporto atidėjimų Filipinai prarado savo didžiausią vakcinų užsakymų būtent tuo metu, kai šalis vaidijasi su Kinija dėl teritorinių ginčų. Prezidentas Rodrigas Duterte papriekaištavo aukšto rango diplomatui dėl rėksmingos, keiksmažodžių prikaišiotos tviterio žinutės, smerkiančios Pekiną dėl kivirčo, tuo metu jo vyriausybė derasi su „Sinovac“ dėl 4 mln. dozių per mėnesį pristatymų.
„Kinija tebėra mūsų donorė, – sakė R. Duterte. – Tik todėl, kad konfliktuojame su Kinija, nereiškia, kad turime būti nemandagūs ir nepagarbūs.“
Kai kurios nuo kiniškų vakcinų priklausomos valstybės, tokios kaip Čilė, gana operatyviai ėmėsi žygių. Tačiau vis dar nerimaujama dėl šių vakcinų veiksmingumo: vienas balandį Čilėje atliktas tyrimas nustatė, kad „Sinovac“ vakcina 67 proc. apsaugo nuo simptominių COVID-19 infekcijų ir 80 proc. – nuo mirčių. Tuo tarpu Izraelyje nustatyta, kad „Pfizer“ mRNA vakcina 92 proc. apsaugo nuo simptominių COVID-19 infekcijų ir 99 proc. – nuo mirčių, nors šią vakciną sudėtingiau transportuoti ir ji turi būti laikoma itin žemoje temperatūroje.
Indija yra įsitikinusi, kad ji galės padidinti savo tiekimą jau po kelių mėnesių, vos tik bus pažabotas dabartinis protrūkis, teigia užsienio reikalų ministerijos pareigūnas Naujajame Delyje, nepanoręs viešinti savo pavardės. Vyriausybė mano, kad Kinija bando pasinaudoti krize Indijoje, bet yra tikra, kad kitos valstybės supranta, į kokią sunkią padėtį šalis yra patekusi, pridūrė pareigūnas.
„Atsižvelgus į paklausą, vakcinų partijos perskirstomos vidaus reikmėms, – sakė Indijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Arindamas Bagchis. – Mes jau skelbėme, kad mūsų išorinis vakcinų tiekimas bus organizuojamas atsižvelgiant į mūsų vidaus poreikius.“
Tuo tarpu daug eilinių žmonių iš virtinės šalių, nuo Pakistano iki Brazilijos ir Afrikos, išsako nepasitikėjimą kiniškomis vakcinomis. Kai kuriose Afrikos vietovėse, kur naudojamos JAV, Indijoje, Rusijoje ir Kinijoje pagamintos vakcinos, skepticizmas vakcinų atžvilgiu yra lygintinas požiūriui, būdingam ir kai kuriose išsivysčiusios pasaulio dalyse.
„Mums sakoma, kad šiomis vakcinomis bandoma atsikratyti afrikiečių, tad kol kas aš įdėmiai stebėsiu tuos, kurie paskiepyti, – sakė Passmore‘as Mwanza, 29-erių metų darbininkas iš Zimbabvės. – Nenoriu būti eksperimento dalimi, nežinodamas galutinio rezultato.“
