Būti gali visko
Žinių radijo laidoje „Verslo pozicija“ turtingiausio Lietuvos žmogaus milijardieriaus Nerijaus Numos žmona, ekonomistė K. Numa aptarė naujausias ekonomines aktualijas.
Bendrai, aptardama situaciją, ji džiaugėsi, kad Lietuvos ekonomika I-ąjį metų ketvirtį augo ir tikino, kad, turbūt, yra mažesnių bei lankstesnių valstybių, tokių, kaip Lietuva, privalumas, tačiau pridūrė, kad, galiausiai, pasaulio ekonomikoje šiandien viskas yra susiję ir jei po pandemijos sunkiau sekasi atsigauti vienai šaliai, tai vienaip ar kitaip atsilieps ir kitoms.
Paklausta, ką, bendrai, apie visą situaciją dėl COVID-19 ir ekonomikos, sako jos intuicija, ji teigė mananti, kad būti dar gali visko.
„Mes kalbame apie ekonominę pusę, bet yra ir politinė, ir socialinė. Tarkime, prieš metus tie neramumai, kuriuos mes matėme JAV dėl rasės klausimų, socialinių klausimų, tai niekur neišnyko ir kaip viskas srutuliosis toliau?
Taip pat kai kuriose šalyse turime augantį perskirstymą, kuris, tarsi, yra trumpalaikis, bet ilgainiui, žinote, nėra tokio dalyko, kaip laikinas mokestis arba laikinas biudžeto išlaidų padidinimas ir tie laikini dalykai gali tapti ilgalaikiais ir matome, kad tos šalys, kuriose, tai (mokesčiai-red.), yra didinami, jų ekonominis augimas gali stagnuoti. Tai, galiausiai, priveda prie neigiamų socialinių reiškinių“, – teigė ji.
Mokesčiai didės
Kalbėdama apie augančias valstybių skolas, K. Numa svarstė, kad šioje vietoje jau galima kalbėti ir apie šalių nepriklausomybę ir pateikė Graikijos pavyzdį.
„Kaip matėme Graikijoje, jau nebe rinkėjai sprendžia, ką daryti, kaip spręsti biudžeto problemas, o jau ateina trečiosios šalys“, – sakė ji.
Anot K. Numos, bendrai kalbant, ji būtų prie tų ekonomistų, kurie į valstybės skolą žiūri gana griežtai.
„Yra tų, kurie sako, kad nieko čia nebus (jei daug skolinsimės-red.), tai gal ir nieko nebus tam tikrose šalyse. Gal JAV nieko ir nebus dėl skolinimosi, jie turbūt ne apie Lietuvą kalba, ne apie mažąsias valstybes“, – aiškino ekonomistė.
Pasiteiravus, kas, jos manymu, gali nutikti blogo, ji sakė, kad augant valstybės skolai rinka pamažu nebepasitiki, o tada auga ir palūkanos.
„Šiuo metu Jungtinė Karalystė skolos aptarnavimui, t.y. palūkanoms, išleidžia triskart daugiau nei policijai. Tai, sakykime, jau dabar tuos pinigus būtų galima skirti policininkų algų didinimui, samdyti daugiau policininkų.
<…> Skola mums kainuoja. Nėra taip, kad mes skolinamės ir gyvename ateities sąskaita. O ateityje tuos pinigus vis tiek reikės grąžinti, o tada neišvengiamai laukia mokesčių didinimas. Tada padidini mokesčius, lėtėja ekonomikos augimas, lėtėja žmonių algų augimas“, – sakė ji.
Ekonomistė pasisakė ir apie tuos, kurie kalbėdami apie skolos augimą dažnai sako, jog palūkanos mažos, todėl nėra reikalo reikalingų pinigų nesiskolinti. Ji tai palygino su kita situacija.
„Čia kaip vakarėlis ir trečią nakties koks draugas sako: „Gerk, gerk toliau, gal rytas neateis, gal galvos neskaudės, gal paskaitą atšauks, niekad nežinai“, bet elgtis taip su šalies likimu… Galų gale, tai yra ne to ekonomisto pinigai, ne jis mokės, ne jį skalpuos, kai reikės mokesčius kelti, mokės tai visa ateities karta ir ar tikrai norima šitaip neatsakingai praskolinti?“, – klausė ji.
K. Numos nuomone, dar vienas didelis klausimas susijęs su tuo, kur pasiskolinti pinigai galiausiai nukeliauja.
“<..> klausimas, ar tie pinigai, kuriuos dabar skolinasi valstybės, ar jie nueina tiems, kuriems labiausiai skauda karantinas, kam labiausiai reikia kompensacijų ir paramos, ar tie pinigai lekia pro šalį, kaip kartais būna su biudžeto pinigais.
Ir kartais gali būti sakoma, kad čia su COVID-19 (susiję-red.), bet čia yra graži priedanga, o lėšos eina visai ne pagal paskirtį.
O tie, kam labiausiai skauda, tai jie ir toliau sėdi be cento ir, ypatingai, kalbant apie smulkų verslą, kuris tam tikrose šalyje uždarytas ilgiau, kas yra sunku suvokti, tarkime, kodėl „Gariūnams“ nebuvo leista vienu metu atsidaryti su prekybos centrais“, – sakė ji.
Kainų augimas gali neatsispindėti statistikoje
Reaguodama į šių dienų aktualijas ekonomistė pasisakė ir apie keturių dienų darbo savaitę. Jos nuomone, darbdaviai su darbuotojais dėl to turėtų susitarti patys, tačiau klausimų kelia ir tai, ar tokiu atveju žmonėms, jei trumpėtų dirbamų dienų skaičius, nemažėtų atlyginimai.
„Klausimas, ar uždirbsi tiek pat. Gali būti, kad dalis uždirbs tiek pat, bet tam, kad apmokėti tai daliai, mažiausiai produktyvūs neteks darbo, o tai galimai bus mažiau kvalifikuoti asmenys, jaunimas <...>“, – svarstė K. Numa.
Paklausta apie infliaciją, ji pasakojo, kad tai, labai svarbus dalykas ir kad mes ne visada turime įrankių jai pamatuoti, kiek iš tikro paaugo kainos.
„Pavyzdžiui, JAV kainų indeksas neįtraukia būsto kainų, maisto kainų ir kuro kainų, todėl, kad jos daugiausia svyruoja.
Bet ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jeigu policija sekdama nusikalstamumą neįtrauktų labiausiai nusikaltusio rajono, tai nereikštų, kad nusikalstamumas mažas. Tai reikštų, kad nestebi visos aplinkos.
Tarkime, Lietuvoje, tokie dalykai kaip nuolaidos. Žmonės perka maistą nuolaidų metu, klausimas, kaip jos atsispindi vartotojų kainų indekse.
Tarkime, jeigu Statistikos departamentas seka vieną konkretaus gamintojo prekę, o kitai, panašiai, kito gamintojo, atsiranda didelė nuolaida, žmonės perka su nuolaida, tada ta nuolaida gali neatsispindėti kainų indekse <…>. Žmonės tą kainų augimą gali jausti, o statistika jo nerodyti“, – sakė ji.
