M. A. Haroldas „Delfi ryto“ laidoje laikėsi pozicijos, kad naktiniai klubai, kurie negalės veikti net ir atsiradus Galimybių pasui, yra diskriminuojami. Anot jo, net nėra aiškios skirties tarp baro ir naktinio klubo.
„Aišku, iš mūsų pusės neigiama reakcija dėl to, kad, vėlgi, be jokio pagrindimo sakoma, kad galimybių naktiniams klubams veikti nebus, ir kad viskas turi pasibaigti 21 val. vakare. Mums tai nėra galimybė – čia yra tas pats uždarymas“, – tikina M. A. Haroldas.
Pasak jo, verslai skaičiuoja kiekvieną eurą, tačiau dar nėra aišku, kiek žmonių galės lankytis viduje
„Aš manau, mums būtų geriau dirbti, veikti, grąžinti šypsenas į žmonių veidus. Ir stengiamės tai daryti, argumentuotai, kodėl turi būti leidžiama pasilinksminti. O šita valdžia, kaip ir praeita valdžia, tiesiog bijo pasilinksminimo iš esmės, ir galvoja, kad dėl to bus didelis didelis svoris. Na o įrodymų nėra“, – tikino M. A. Haroldas.
Jis patikina, kad sektorius daug kartų bandė pagrįsti esamus ribojimus, parodyti paskaičiavimus, kokia yra užsikrėtimo rizika po 21 valandos, o kokia po vidurnakčio, kuo skiriasi baras nuo restorano, biuro ar nelegalių vakarėlių namie.
„Bet visi mėgsta pasakyti, kad alkoholis, yra blogis. Ir pati premjerė kartoja, kad alkoholis yra problema, Aurelijus Veryga kartoja, kad alkoholis yra problema, tada visi tiki, kad tai yra problema“, – kalbėjo naktinio gyvenimo ambasadorius.
Jis tikina, kad užsienio šalių statistika nerodo, kad naktiniai klubai ar barai būtų pavojingesni naktimis, ar apskritai būtų pavojingiausias sektorius.
„Pandemija yra labai rimta situacija, žmonės miršta, o mes matome, kad Vyriausybė sprendžia dalykus vadovaudamasi ne mokslu, o tiesiog pagal savo įsitikinimus arba savo kvailas idėjas, apie antro bokalo alaus pavojingumą, ir tai tiesiog neatsakinga (…) Jei mes rimtai norime kažką uždaryti, kad būtų reikšmingas efektas, tai aš siūlyčiau atidaryti naktinius klubus ir neatidaryti visų kitų sektorių, kur žymiai yra daugiau viruso plitimo“, – rėžė M. A. Haroldas.
Jau skelbta, kad turintieji Galimybių pasą galės lankytis maitinimo įstaigų kavinių, restoranų ir barų viduje, taip pat lošimo namuose (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonuose, lažybų ir totalizatorių punktuose. Darbo laikas viduje bus ribojimas taip pat, kaip ir dirbant lauke – nuo 7 iki 21 valandos.
Gali ignoruoti taisykles ir bylinėtis dėl baudų
Pagal Vyriausybės nutarimą, naktiniai klubai vis dar negalės priimti lankytojų, tačiau M. A. Haroldas įspėjo, kad rinka gali imti ignoruoti Vyriausybės nustatomas taisykles.
„Aš įsivaizduoju, kad daug kas ignoruos tą taisyklę, atidarys bet kokiu atveju savo erdvę, veiks. Ir ateis gal bauda. Kaip tada teisme galėsi pasakyti, kad čia buvo naktinis klubas? Teismas pasakys, kad nemato teisinio pagrindo, ir anuliuos baudą. Kodėl Vyriausybė nustato taisykles, kurias teismas vėliau anuliuoti – tai labai neatsakinga“, – teigė VNA pirmininkas.
Anot jo, nėra aiškaus kriterijaus, kaip atskirti naktinį klubą nuo baro – tai nėra aišku ir barų savininkams.
„Mes turime restoranuose šokių aikštelę, mes turim barą restorane, mes turime net barą operos teatre. Tai ar operos teatras yra naktinis klubas? Ten yra baras, didelė erdvė, skamba muzika. Kaip tai apibrėžti? Nėra taip aišku.
Aišku yra tik tiems, kurie neina į naktinius klubus ir įsivaizduoja naktinius klubus taip, kaip pamatė kažkokiame rusiškame seriale, kur mafijozai sėdi kažkokioje erdvėje ir geria kokteilius. Pabandykite nueiti į 10 skirtingų vietų Vilniuje, ir paaiškinkite, kuo skiriasi „Bardakas“ nuo „Opiumo“, nuo „Kablio, nuo kitų vietų, kur iš esmės yra baras ir muzika“, – dėstė M. A. Haroldas.
Jis tikino, kad apskritai naktiniai klubai yra itin mažas sektorius Lietuvoje, tačiau iš jo lengva padaryti „atpirkimo ožį“. Tačiau per pastarąjį karantiną, kuomet pandeminė situacija buvo prasčiausia, barai apskritai neveikė.
„Desperatiškai politikai visur ieško kažkokio sprendimo ir jie galvoja, na kaip reaguos rinkėjai. O jeigu mes sakysime, kad naktiniai barai yra labai pavojinga, ir uždarysime viską naktimis, tada turbūt nelabai daug žmonių susipyks. Tai uždarysime šį sektorių, bet tikrai neuždarysime biurų ar fabrikų, nes būtų apokalipsė. Tai jie tiesiog sprendžią pagal politinę valią“, – pyko pirmininkas.
VNA laikosi pozicijos, kad paskiepyti asmenys turėtų būti įleidžiami į klubus.
„Dar vasario mėn. galvojome, gal medikai norėtų pasilinksminti, atsipalaiduoti – tai mes galime juos įleisti ir suteikti paslaugą, kodėl gi ne. Mes siūlėme ir testuoti žmones. Jau tuo metu kitose šalyse prasidėjo eksperimentai, kur įleidžia testuotus žmones. O dabar teikiami argumentai, kad darom kaip kitose šalyse – tai kitose šalyse seniai vyksta eksperimentai dėl galimybių paso, kitose šalyse duoda adekvačias kompensacijas uždarytam verslui. Tai gal darykime kaip užsienyje?“ – siūlė M. A. Haroldas.
Jis pyko, kad valdžia nekreipia dėmesio į sektoriaus dedamas pastangas.
„Mes radome produktus: antivirusines kaukes, purškiamą dangą, kuria galima padengti paviršius nesvarbu kur, mokyklose, naktiniuose klubuose, ministerijose – galėtų apsaugoti durų rankenas 30 dienų ir virusas negalėtų gyventi ant durų rankenų. Mes radome tuos produktus, pristatėme ministerijai, NVSC, ir nieko, jiems neįdomu.
Aš nesuprantu, radome produktus, kurie naikina virusą pandemijos metu, ir Sveikatos apsaugos ministerija negalvoja, kad tai yra svarbi sveikatos apsaugos priemonė. Man visiška mistika, ji tiesiog gal tingi dirbti“, – atsiduso VNA pirmininkas.
