Nuo to laiko ES vykdomoji valdžia ir Vokietija parengė teisės aktus, kurie turėtų apsunkinti Kinijos subjektų investicijas, palaikydamos JAV „akis už akį“ sankcijas Pekinui. Italijos vyriausybė iš entuziastingos prezidento Xi Jinpingo „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyvos rėmėjos tapo suplanuotų Kinijos kompanijų įsigijimų blokuotoja. O Prancūzijoje Kinijos ambasadorius, kovo mėnesį pakviestas į susitikimą, net nepasirodė, nurodydamas „darbotvarkės priežastis“.
Visi šie veiksmai liudija, kad Europos pozicija Pekino atžvilgiu griežtėja. Didžiausias pokytis gali dar laukti, nes apklausos rodo, kad Vokietijos žaliųjų partija po rugsėjo rinkimų turėtų įgyti reikšmingą vaidmenį vyriausybėje, o tai padidintų tikimybę, jog didžiausia Europos ekonomika taps skeptiškesnė Kinijos atžvilgiu.
Kanclerė Angela Merkel prieš keletą savaičių kalbėjosi su Kinijos ministru pirmininku Li Keqiangu. Abu politikai įsipareigojo glaudžiau bendradarbiauti vakcinų nuo „Covid-19“ srityje ir kovoti su klimato kaita. Vis dėlto Berlyne kalbama, kad optimizmo dėl dvišalių santykių nebeliko, o vienas Kinijos pareigūnas ryšius su Europa apibūdino kaip smunkančius žemyn.
Nesvarbu, ar Vokietijoje žalieji ateis į valdžią, ar ne, ES ir Kinijos santykiai atsidūrė kritinėje padėtyje, sakė pareigūnas, prašydamas išsaugoti anonimiškumą.
Daugybė įvairių įtampos požymių liudija, kad didžiausi Europos žaidėjai pamažu perima prezidento Joe Bideno administracijos požiūrį Kinijos atžvilgiu.
Kol valstybės sekretorius Antony Blinkenas Londone vedė derybas su savo Didžiojo septyneto kolegomis, didesnė Europos vienybė su Vašingtonu parodytų, kad D. Trumpo administracijos padaryta žala transatlantiniams ryšiams po truputį ištaisoma, o tai atsilieptų prekybai, muitams ir prieigai prie technologijų.
„Pastebima nuotaikų permaina“, – sakė Joergas Wuttke, Pekine įsikūrusių Europos prekybos rūmų Kinijoje prezidentas ir Kinijos studijų „Mercator“ instituto Berlyne valdybos narys. „Mercator“ institutas – vienas iš subjektų, kuriuos Kinija kovo mėnesį sankcionavo.
Jis vardijo Kinijos žingsnius Taivano atžvilgiu („tobula audra“), jos sprendimą įvesti politinę kontrolę Honkonge ir tarptautines sankcijas dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų Sindziango regione, kurias sustiprino tai, jog Kinija neįvykdė savo pažadų ekonomiškai atsiverti.
Be abejo, Europos valstybių požiūris nėra vienodas, o tokios ES narės kaip Vengrija vis dar siekia bendradarbiauti su Kinija. J. Bidenas yra pabrėžęs, kad Kinija iš JAV gali tikėtis „ekstremalios konkurencijos“ (tuo pačiu JAV su savo konkurente bandys bendradarbiauti globaliais klausimais, tokiais kaip klimato kaita), tačiau Europa susiduria su dilema, mėgindama ieškoti savo kelio.
Ekonominiai ryšiai tebėra svarbūs, nes Kinija yra didžiausia ES prekybos partnerė: bendra sandorių suma (apytiksliai 686 mlrd. dolerių) 2020 m. viršijo 572 mlrd. dolerių JAV ir Kinijos prekybą. Tačiau dabar net ir Nyderlandai, vieni iš 10 pagrindinių Kinijos prekybos partnerių, darosi vis atsargesni, saugodami savo aukštųjų technologijų kompanijas nuo perėmimo ir įgyvendindami specialią Kinijos strategiją.
Pasak Kinijos pareigūno, JAV privertė ES stoti į savo pusę.
Vos prieš keturis mėnesius, kai A. Merkel padėjo blokui patvirtinti visapusišką ES ir Kinijos susitarimą dėl investicijų, nuotaikos buvo kitokios, o Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen tąsyk pažymėjo, kad tai „svarbus pasiekimas mūsų santykiuose su Kinija“.
Susitarimas, kurį vis dar turi ratifikuoti Europos Parlamentas, suteiktų Europos investuotojams daugiau galimybių patekti į Kinijos rinką, tuo pačiu įpareigojant Kiniją laikytis „ambicingų principų“, taip pat ir dėl priverstinio darbo.
Vis dėlto kovo pabaigoje ES prisijungė prie JAV, Kanados ir Jungtinės Karalystės, nustatydama Kinijai sankcijas dėl netinkamo elgesio su musulmonų uigūrais Sindziange, įskaitant priverstinį darbą. Pekinas atsakė savomis sankcijomis, o dėl visuomenės pasipiktinimo Švedijos mados mažmenininkui „Hennes & Mauritz AB“ buvo skirtas neoficialus boikotas.
„ES neseniai įtraukė daugiau darbotvarkės klausimų, susijusių su žmogaus teisėmis, ideologija, demokratija, – sakė Zhang Monan, JAV ir Europos instituto Kinijos tarptautinių ekonominių mainų centre Pekine vyresnioji mokslo darbuotoja. – Prognozuojama, kad tokia opozicija ir trintis tęsis ir toliau.“ Ji pridūrė, kad ES veikiausiai formuos savarankišką politiką, nes nenorės būti pavaldi JAV.
Europos Komisija dabar siūlo taisykles, pagal kurias būtų galima taikyti baudas ir blokuoti užsienio valstybių valdomų kompanijų sandorius, o A. Merkel kabinetas neseniai patvirtino papildomus įgaliojimus dėl užsienio investicijų, nukreiptų į aukštųjų technologijų sektorius, įskaitant dirbtinį intelektą ir kvantinį skaičiavimą. Abi priemonės trukdytų Kinijai įgyvendinti jos planus.
Kinija tikėjosi atskirti ekonominius klausimus nuo politinių ir susaistyti Europą su savo milžiniška vartotojų rinka, tačiau dabar tai atrodo nebeįmanoma, sakė vienas Kinijos vyriausybei priklausančio mokslinių tyrimų centro akademikas. CAI ratifikavimas tapo sudėtingesnis, pažymėjo asmuo, kuris nėra įgaliotas komentuoti situacijos viešai.
Įtampos ženklai buvo pastebimi per virtualias derybas, kurias vedė A. Merkel ir Li Keqiangas. Nukrypstant nuo įprastos praktikos, įžanginės pastabos nebuvo transliuojamos tiesiogiai, nebuvo baigiamosios spaudos konferencijos. Po kelių valandų Vokietijos paskelbtas derybų nuorašas parodė, kad A. Merkel kalbėjo apie žmogaus teises, pažymėdama, kad šalių nuomonės skiriasi – ypač dėl Honkongo.
„Faktas, kad Kinijos ir Vokietijos nuomonės kai kuriais klausimais išsiskiria“, – atsakė Li Keqiangas pašnekovei, ragindamas Vokietiją nesikišti į šalies vidaus reikalus, teigiama Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime. Li Keqiangas pažymėjo turįs vilties, kad jiems pavyks „pašalinti nereikalingus trikdžius“ ir išsaugoti „sveikus ir stabilius“ dvišalius ryšius.
Vašingtonui Europos permainos nepraslydo pro akis. J. Bideno administracijos pareigūnas teigė, kad europiečių mąstymas keičiasi ir pradeda atitikti JAV poziciją Kinijos atžvilgiu. Vokietijoje pastebima tikra evoliucija, pažymėjo pareigūnas.
Šis pokytis gali dar labiau išryškėti, jei žalieji savo palaikymą nuomonės apklausose konvertuos į stiprią poziciją ar net pergalę rugsėjį, kai A. Merkel pasitrauks nuo scenos. Nors visose koalicijose vyksta politiniai kompromisai, žalieji Kinijos atžvilgiu laikosi griežtesnės linijos nei dabartinė administracija, ragindami nutraukti Pekino „akivaizdžius žmogaus teisių pažeidimus“ ir skatinti glaudesnį europinį ir transatlantinį Kinijos koordinavimą.
Apklausose matoma koalicija su konservatoriais reikštų tęstinumą Vokietijos užsienio politikoje, bet su „kitokiais niuansais“ Kinijos atžvilgiu, pažymėjo Jana Puglierin, Europos užsienio reikalų tarybos Berlyno biuro vadovė. „Žalieji neabejotinai pasisakytų prieš merkantilistinę politiką, kokią matėme vadovaujant A. Merkel“, – sakė ji.
Kol kas Europa yra pasiryžusi vengti visiškai nutolti nuo Kinijos. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir A. Merkel balandį surengė bendrą skambutį su Xi Jinpingu, o balandžio 28 d. Kinijos „Global Times“ pranešime buvo paminėtas „optimizmas ir pasitikėjimas Kinijos ir Vokietijos bendradarbiavimu“, nepaisant „kai kurių padarinių“ rizikos po rinkimų. Būsimi A. Merkel įpėdiniai ir verslo lyderiai žino apie „didžiulį Europos potencialą“ bendradarbiaujant su Kinija, „todėl jie turi užtikrinti, kad jokia trečioji šalis ar vidinės konservatorių jėgos nenutrauktų sveikų ryšių“.
Vis dėlto J. Wuttke iš Europos prekybos rūmų teigia, kad Kinija neįvertina vokiečių susirūpinimo žmogaus teisėmis. Ypač po to, kai pasitrauks A. Merkel, skatinusi bendradarbiavimą su Kinija, šios nuotaikos greičiausiai „peraugs į galimai tvirtesnę Berlyno politiką“, pridūrė jis.
