Faktų tikrinimo portalas „correctiv.org“ suskubo įtikinėti, esą, medikų pasisakymai buvę netikslūs, žurnalistai ištraukė žodžius iš konteksto.
Dabar, dviems mėnesiams praėjus, pagaliau išdrįsta viešai pripažinti: didmiesčių rajonuose, kuriuose gyvena daug socialinės pašalpos gavėjų bei migrantų kilmės žmonių, koronaviruso infekcijų skaičius išties keleriopai viršija šalies vidurkį.
„Nenoras matyti realybės kainuos žmonių gyvybes“, – susigriebė ir komunaliniai politikai. Politinis korektiškumas niekam nepadės, – reikia imtis konkrečių priemonių, – sekmadienį rašė „Welt am Sonntag“.
Federalinė šeimos ministrė Franziska Giffey (SPD) ir Šiaurės Reino Vestfalijos premjeras Arminas Laschetas (CDU) davė startą pagreitintai vakcinacijos programai, kuri bus vykdoma neturtinguose daugiaaukščių rajonuose su dideliu užsikrėtimų skaičiumi.
Toks bandomasis projektas jau pradėtas Kelno mieste.
Kvartaluose, kur užsikrėtimų skaičius 100 tūkstančių gyventojų per pastarąsias 7 dienas siekė 600 ir daugiau, pirmadienį buvo įrengti mobilūs vakcinacijos centrai, prie kurių netrukus nusidriekė ilgos eilės.
Tylėjo, nes bijojo rasizmo debatų
O priešistorė buvo tokia. Pneumologinių klinikų sąjungos prezidentas Thomas Voshaaras, remdamasis telefonine vyriausiųjų gydytojų apklausa, leidiniui „Bild“ teigė, jog laikotarpiu tarp 2020 m. lapkričio ir 2021 m. sausio pradžios „90 procentų intubuojamų, sunkiausiai sergančių asmenų buvo migrantų kilmės“.
Apklausa aiškiai parodė, kad „esama gyventojų grupės, kurios visai nepasiekia perspėjimai dėl koronaviruso. Tai – migrantų kilmės žmonės“. Tokius ligonius mes vadiname „pacientais su komunikacijos barjeru“, sakė Th. Voshaaras.
Komentuodamas susidariusią situaciją, Roberto Kocho instituto (RKI) vadovas, profesorius Lotharas Wieleris dienraščiui prisipažino: „Ir aš tą patį girdėjau. Tačiau tai yra tabu. Šiai grupei priklauso keturi milijonai žmonių Vokietijoje. Tai sudaro 4,8 procentus. Tačiau intensyvios slaugos palatose guli kur kas daugiau nei 50 procentų šios grupės žmonių“.
„Turėtume pamėginti pasiekti tam tikrus žmones per imamus. Berlynui tai be galo nepalankiai atsiliepia. Tai – rimta problema“, – sakė jis.
Tačiau ne ką menkesnė problema yra ir tai, kad šalies vyriausybė nesiima jos spręsti – nes bijo debatų dėl rasizmo, – savo įtarimą tąkart išsakė Miorzo plaučių klinikos vyriausiasis gydytojas Th. Voshaaras: „Visi, su kuriais kalbėjausi, įskaitant poną Spahną (šalies sveikatos apsaugos ministrą Jensą Spahną, CDU – red.), kratėsi šios temos: „Apsaugok Dieve, apsaugok Dieve!“
RKI studija patvirtino tezę: nuo pandemijos labiau kenčia neturtingi ir migrantai
Kai publikacijai pasirodžius, viešojoje erdvėje išties suskambo priekaištai dėl rasizmo, RKI vadovas ėmė trauktis atatupsta, teisindamasis, esą, minėtieji skaičiai buvę gauti tik iš pavienių ligoninių.
Tačiau naujausia RKI studija patvirtino vasario mėnesį „Bild“ skelbtą tezę: neturtingieji, o ir migrantai, kur kas labiau kenčia nuo pandemijos, tarp jų esama net 70 proc. daugiau nuo COVID-19 mirusių, nei tarp gyvenančių pasiturinčiųjų rajonuose, – balandžio gale informavo tas pats „Bild“.
Netrukus temos drąsiau ėmėsi ir kiti leidiniai. Dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ priminė jau rugpjūtį skelbęs interviu su Darmštato klinikų intensyviosios medicinos gydytoju Cihanu Celiku, kuris jau tada atkreipęs dėmesį, jog didžioji dalis jo pacientų yra migrantų kilmės.
Tarp sunkiai COVID–19 susirgusiųjų, pasak C. Celiko, esama ir kitų bendrumų: jie dažnai priklauso socialiai silpniems sluoksniams, dirba nesaugiomis sąlygomis, gyvena mažuose butuose drauge su daugeliu kitų asmenų. Kalba taip pat yra problema. Drauge C. Celikas ragino nesieti didelio infekcijų ir sunkaus susirgimo skaičiaus su imigrantų elgesiu.
Dalį migrantų sunku įkalbėti skiepytis
Vis dėlto įtakos turi ir skeptiškas migrantų požiūris į valstybę bei kultūrinis veiksnys, – didesnio sergamumo priežastis analizuoja dienraštis „Die Welt“.
„Tai nėra vien socioekonominė problema, – mano kurortinio miesto Bad Kroicnacho (Reino-Pfalco žemė) vyriausioji apygardos administratorė Bettina Dickes (CDU).
„Tarp čia gimusių žmonių, dirbančių prie konvejerio ir gyvenančių labai kukliomis sąlygomis, nėra didesnio užsikrėtimų koronavirusu skaičiaus“, – pastebi politikė.
„Nuosekliau pasidomėjus, paaiškėjo, kad tarp užsikrėtusiųjų COVID-19 esama neproporcingai daug migrantų kilmės žmonių. Jie sudaro nuo dviejų trečdalių iki trijų ketvirtadalių užsikrėtusiųjų“, – sakė B. Dickes dienraščiui „Die Welt“.
Tiesiog tos grupės žmonės mažiau paiso karantino ribojimų bei kitų kasdienio gyvenimo suvaržymų.
„Nes pandemiją ir jos pasekmes jie laiko vokiečių isterija, – kaip kad manoma iš Rytų Europos kilusioje baptistų bendruomenėje. Nes skiepijimą jie laiko nesąmone. Pagaliau nes esama susikalbėjimo problemų“, – vardina komunalinė politikė.
Kad nemaža migrantų skeptiškai žiūri į vakcinaciją nuo naujojo koronaviruso, pastebėjo ir šalies sveikatos apsaugos ministras J. Spahnas. „Skatinti migrantus skiepytis yra didžiulis iššūkis“, – ministro žodžius citavo „Bild“.
Panašiai situaciją vertina ir Hamburgo senatorė socialiniams bei sveikatos reikalams Melanie Leonhard (SPD). Pasak jos, imigrantai iš Rytų Europos ir Rusijos „dažnai turi problemų su skiepijimu“.
„Čia mūsų dar laukia didelis aiškinamasis darbas, bet esame tam pasiruošę“, – sakė ji dienraščiui „Die Welt“.
Bus skiepijama mečetėje
Panašių probelmų esama su musulmonų tikėjimo Hamburgo gyventojais, – nurodė komunalinė politikė Sophie Fredenhagen. Ir kalbinis barjeras čia nėra pagrindinė bėda. „Kalbos supratimas ir susikalbėjimas yra du skirtingi dalykai“, todėl, norint pasiekti kuo daugiau žmonių, tenka glaudžiai bendradarbiauti su mečečių bendruomenėmis.
Tokio bendradarbiavimo pavyzdys – Kelno turkų musulmonų bendruomenė. Šį savaitgalį Kelno Erenfeldo ir Naujojo Erenfeldo rajonų, kuriuose gyvena ypač daug musulmonų, gyventojai kviečiami skiepytis Centrinėje mečetėje, pirklausančioje turkų religinei islamiškai organizacijai (DITIB). Skiepytis „Astrazeneca“ vakcina į mečetę galės atvykti visi šių rajonų gyventojai.
Pirmadienį pradėtas Kelno bandomasis projektas vyksta sėkmingai. Atšaukus anksčiau numatytą skiepijimo eilės tvarką, pirmumo teise imti skiepyti socialiai silpnų miesto rajonų su didžiausiu užsikrėtusiųjų skaičiumi gyventojai. Tuo tikslu pasitelkti migrantų kalbas mokantys pagalbininkai.
Eseno ir Duisburgo miestų rajonuose su dideliu infekcijų skaičiumi šią savaitę pradėta informacinė akcija: čia garsiakalbiais devyniomis kalbomis skelbiama apie galimybę skiepytis. Informacijos tikslas – kovoti su „mitais apie tariamą nevaisingumą kaip vakcinacijos pasekmę“, – pranešė Vokietijos radijas.
Vokiečiai jaučiasi nustumti į antrą eilę
Natūralu, kad migrantams, socialinių pašalpų gavėjams ir kitiems neturtingų rajonų gyventojams suteikta skiepijimo pirmenybė sukėlė dalies pasiturinčių, tarp jų – ir nemenkus mokesčius mokančių vokiečių nepasitenkinimą. Juk ir turtingųjų rajonuose esama tokių, kuriems dėl sveikatos problemų iškilęs pavojus rimtai susirgti kovidu.
„Kodėl gi žmonės, pavyzdingai laikęsi visų suvaržymų, dabar nustumiami į antrą eilę?“ – nusivylusiųjų perspektyvą perteikė „Welt am Sonntag“.
Šį klausimą netrukus kėlė ir partijos „Alternatyva Vokietijai“ atstovai. „Kodėl dabar taip pamaloninami miesto rajonai, kuriuose nesilaikoma taisyklių, man neaišku,“– sakė Šiaurės Reino Vestfalijos parlamento ekspertas sveikatos klausimais Martinas Vincentzas (AfD).
Šis klausimas išties opus, – pripažįsta „Welt am Sonntag“. Jei neturtingųjų rajonų gyventojai iš tikro sąmoningai ignoruoja higienos ir saugaus atstumo taisykles, ar jie tuomet verti apsaugos? „Žinoma, kad taip“, – atsako dienraštis, čia pat vardindamas argumetus: juk žmonės nėra kalti, kad gyvena daugiaaukščiuose ir negali dirbti nuotoliniu būdu; be to, dėl kalbos barjero imigrantus dažnai yra sunkiau informuoti; ir pagaliau – tik pavykus sumažinti bendrą užsikrėtimų skaičių, bus įmanoma atšaukti dabartinius karantino suvaržymus visiems.
