Pamenu, rinkiminėmis dienomis kai kurie „valstiečių“ lyderiai dalinosi įspūdžiais, kad yra pavargę ir pirmiausia, ką darys, tai ilsėsis. Nesu tikras, ar tas poilsis neužtruko per ilgai. Pirmiausia, ką pamatėme po rinkimų, tai R. Karbauskio išėjimą iš Seimo. Tada tuo džiaugėsi ir „valstiečiai“, nes taip neva parodė principingumą. Džiaugėsi ir likę politinio lauko dalyviai, nes manė, kad tai įneš daugiau konstruktyvumo. Ramūnui už Seimo ribų vis tik viešumo nesumažėjo ir tokios problemos, kaip Gintautas Paluckas iki Seimo rinkimų, jis neturėjo. Citatos kaip mirgėjo spaudoje, taip mirga, prelegentas kaip ėjo į „Žinių radijo“ opozicijai skirtą laidą, taip eina. Tačiau dirbti kaip Seimo nariui jau nebereikia, užtenka sėdėti ant „Agrokoncerno“ pečiaus ir patenkintam svaidytis pareiškimais į aplinką.
Eikime nuo asmens prie partijos. Frakcija Seime dar prieš kelias savaites pareiškė, kad nebedalyvaus, mano nuomone, viename iš svarbiausių šios sesijos formatų – grupėje, nuosekliai peržiūrinčioje Lietuvos rinkimų trūkumus. Grupėje, esu įsitikinęs, daug dėmesio bus skiriama rinkimų finansų, skaitmenizacijos, debatų kokybės klausimams. Jei atmintis neapgauna, „valstiečiai“ išėjo neįvykus dar nei vienam posėdžiui – buvo dirbtinai prisikurta kažkokių melagienų, neva bus naikinami tiesioginiai Prezidento rinkimai, o tada mauta nesidairant. Priminė tą memą iš „Simpsonų“, kai Homerio tėtis, Abrahamas Simpsonas, įeina į klubą, nusiima skrybėlę, apsisuka ant kulno ir iškart susirinkęs daiktus vėl išeina.
Neilgai trukus atėjo ir kitas visas partijas turintis įtraukti formatas – Nacionalinis susitarimas dėl švietimo. Lietuvos mokyklų tinklas yra pakibęs tam tikrose politinėse kryžkelėse ir jau ne vienus metus reikalauja aiškios krypties, kur einama. Pakibimas didžiausią kokybinę žalą daro, aišku, moksleivių išsilavinimui. Nacionalinis susitarimas šioje vietoje reikalingas dėl to, kad problemoms spręsti reikalinga ne viena kadencija. O susitarus ir dešiniesiems, ir kairiesiems, darbai galėtų būti daromi. Nesvarbu, kas tuo metu valdytų. Partijos bruzdėjo, dirbo, ruošėsi tolimesnėms diskusijoms. Tuo tarpu R. Karbauskis jau pažįstamu stiliuku iš rinkimų grupės pradėjo kalbėti apie kažkokį 100 mokyklų uždarymą ir, aišku, pasiūlė „valstiečiams“ atsitraukti.
Kokios to priežastys? Manau, kad R. Karbauskis rinkimų kampanijos dar nebaigė ir jam iš esmės sukritikuoti bet kokį dalyką užtenka to, kad prie jo būtų prisilietę konservatoriai. Gal iš polittechnologinės pusės tai jam ir atrodo nebloga strategija išsilaikyti, bet, kaip Lietuvos rinkimų istorijos moksliukas, galiu pasakyti viena – destruktyvus veikimas mūsų lauke nėra tvarus.
Įsimintiniausias lietuviškas politikos pavyzdys – Rolandas Paksas. Absoliuti destrukcija ir nesišnekėjimas su politiniu lauku atnešė savalaikių pergalių, bet tolimesnis likimas susiklostė liūdnai. Tiek R. Pakso, kaip politiko, įvaizdis, tiek jo projektas Tvarka ir teisingumas, pamažu erodavo, kol galutinai sunyko. Dar prieš du metus nebepavyko patekti į Europos Parlamentą, o praeitą rudenį persigrupavęs Remigijus Žemaitaitis nebeišvedė partijos ir į Seimą.
Todėl šiandien matau reikalą pabūti patarėju „valstiečiams“ ir sakau: netrukdykit sau dirbti. Aštrūs pareiškimai gal atneš jums smulkios, trumpalaikės naudos, bet jeigu dalyvausite nacionalinių klausimų priėmimuose, nauda bus ilgalaikė – ir valstybei, ir jums.
Artimiausioje ateityje kviečiu visus atidžiai stebėti dar vieną formatą – Nacionalinio susitarimo dėl miškų derybas. Stebint atrodo, kad LVŽS pagundų išeiti ir iš ten bus daug. „Valstiečiai“, jus kviečiu derybų nepalikti ir pradėti normaliai dirbti ties ten, kur iš tikrųjų svarbu.