Šie ant ąžuolo lapo esantys „obuoliukai“ yra palikti vieno tokio vabzdžio – obuoliškosios ąžuolinės gumbavapsvės. Jie vadinami – galais.

Tai labai įdomus vabzdys - jis užauga tik iki pusės centimetro dydžio ir nors nėra retas, mes gamtoje jų praktiškai nepamatome, pastebime tik tokius „obuoliukus“. Tie „obuoliukai“ susidaro, kai ta gumbavapsvė prie ąžuolo pumpuro padeda kiaušinėlį ir ąžuolas jį apaugina apsauginiu sluoksniu. Galuose gyvena lerva. Viename rutuliuke būna viena lerva.

Obuoliškosios ąžuolinės gumbavapsvės turi du dauginimosi pikus: pavasarinį ir rudeninį. Pavasariui dauginimuisi reikalingas ir patinėlis. Jis gyvena atskirame rutuliuke. Išsiritusios patelės rudenį vėl dės ant ąžuolų kiaušinėlius. Dažniausiai, jaunų. Tada jau nebereikia patinėlių ir iš tų „obuoliukų“ išsirita vien patelės. Tie galai rudenį nukrenta ant žemės, paruduoja ir pavasarį iš jų vėl išsirita patelės ir tas ciklas kartojasi.

Jie laikomi miško kenkėjais, bet iš tikrųjų žalos nedaro, nes medis tuos lapus numeta. Jei medis būtų jaunas ir visi lapeliai būtų taip pažeisti, gal jis ir skurstų, bet dabar ant vieno medžio po pora tų galų tebūna. Jeigu žmonės nori savo sodus apsaugoti, reikėtų rudenį lapus surinkti, kad nebūtų jų su galais. Juos galima kompostuoti ar kitu būdu utilizuoti.

Jeigu ir jūs pamatėte nepažįstamą paukštį, roplį, augalą ar grybą, siųskite nuotraukas redakcijai el. paštu grynas@grynas.lt ir gaukite atsakymą tiesiai iš gamtininko.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (25)