Sieks išgirsti visus
NMS darbai prasidėjo pirmadienį įvadiniu renginiu, kuriame dalyvavo 135 savo sričių specialistai ir visuomenės atstovai. Pagal „Future search“ bendrakūros metodą vykdomą bendrą susitarimą politinės, ekonominės, socialinės ir ekologinės intereso grupių atstovai ir visuomenė turės pasiekti iki rugsėjo. Proceso organizatorius Aplinkos ministerija subūrė koordinacinę grupę, kuri padeda prižiūrėti procesą ir jį koordinuoti.
Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, nacionaliniai susitarimai paprastai būna sudėtingi ir ne visada sėkmingi. „Galime prisiminti tik keletą fundamentalių sėkmės istorijų: tai nerašytas tautos susitarimas dėl Lietuvos nepriklausomybės Sąjūdžio metu, politinis susitarimas siekti nacionalinio saugumo NATO partnerystėje ir politinis susitarimas įstoti į Europos Sąjungą siekiant gerovės ir priklausyti laisvųjų demokratijų šeimai. Dar vienas sėkmingas susitarimas – skirti 2 proc BVP gynybai finansuoti, kai Lietuvai kilo išorinės grėsmės.
Vidiniai susitarimai sudėtingesni. Dabar mes, Lietuvos visuomenė, turime kartu nuspręsti, kokiu keliu eisime į priekį. Priminsiu, kad praėjusiuose prezidento rinkimuose 2019 m. abu kandidatai – tiek išrinktas prezidentas Gitanas Nausėda, deklaravęs nacionalinių susitarimų poreikį, tiek dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė, ėjusi su rinkiminiu šūkiu „Susitarkime pagaliau!“, deklaravo tą patį – būtinybę susitarti“, – sakė ministras.
S. Gentvilas pažymėjo, kad dabar šio susitarimo reikia miškams. Šimtmetį bręstančiuose miškuose reikia stabilumo. Anot jo, pasitelkę didžiausius šalies protus kartu bus ieškoma susitarimo tarp skirtingų pažiūrų.
Stabdys saugomų teritorijų kirtimus
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionys demokratų frakcijos narė, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė, politinės NMS grupės narė Aistė Gedvilienė pastebėjo, kad prieiti vieningos nuomonės reikia ir dėl realios galimybės visoms interesų grupėms išsakyti savo lūkesčius, praktikas bei būti išgirstiems.
„Tokio plataus masto susitarimas ir diskusija tikrai nėra lengva, bet ji sudaro galimybes prieiti konsensuso, kuris ilgam laikui nubrėš miškų politikos gaires. Jos reikalingos visoms interesų grupėms, nes sektoriuje bus daugiau aiškumo, daugiau pastovumo, ir, viliuosi, turėsime vis mažiau nepasitikėjimo ir susipriešinimo tiek visuomenėje, tiek tarp atskirų miškininkystės sektoriaus atstovų.
Man pačiai šis susitarimas yra galimybė kalbėti apie miškus, jų apsaugą ir ūkininkavimą miškuose iš esmės su įvairių sričių ekspertais ir praktikais, prisidėti prie mūsų ateities kartoms reikšmingo susitarimo“, – sakė politikė.
Kaip svarbiausią klausimą ji išskyrė saugomų teritorijų kirtimus, kuriuos, anot A. Gedvilienės, reikėtų nedelsiant stabdyti iki bus aiškiai nubrėžtos taisyklės ir reikalavimai. NMS metu ji ketina iškelti ir privačių miškų savininkų keliamus klausimus dėl kompensacijų už ūkininkavimo ribojimus saugomose teritorijose. „Girdžiu visas puses ir reikalingas aiškus sprendimas, nes saugomos teritorijos šiuo metu nėra tinkamai saugomos“, – pridūrė ji.
„Medienos reikia dabar, reikės ir ateityje“
Žaliosios politikos instituto vadovas ir ekologinės grupės atstovas Remigijus Lapinskas pabrėžė, kad tai svarbus įvykis visiems, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su miškais. Kartu jis pastebėjo, kad nors pradėjus darbus atsirado ir nesutarimų, teks prisiminti, kad bus kuriamas dokumentas, atspindėsiantis visų nuomonių ir interesų balansą.
„Buvo ir pakankamai karštų diskusijų, ginčų, o kai kuriems dalyviams nepakako kantrybės ir toliau dalyvauti. Tačiau didžioji mūsų dalis supranta, kad būti šiame procese yra daug naudingiau nei trenkti durimis ar klausimus ignoruoti. Siekiame gėrio miškams.
Džiaugiuosi, kad buvo kalbama apie kontekstą ir tai, kad miškai yra neatsiejama gamtinio karkaso bei saugomų teritorijų dalis. Praktiškai visos grupės pabrėžė miškingumo didinimą kaip esminį šio susitarimo tikslą. Toks finalas, kurio mes siekiame visi, atrodo, yra toks, kad po 30 metų Lietuvos miškų bus daug daugiau. Turime pakankamai daug rezervo tam miškingumui didinti“, – kalbėjo R. Lapinskas.
Jis taip pat pastebėjo, kad kiekvienas ūkininkas savo žemės ūkio laukuose turėtų turėti pagal tam tikrus reikalavimus pasodintas medžių juostas, kurios reguliuotų lauko drėgmę, stabdytų sausėjimą, dirvos koroziją ir kt.
„Jau pirmųjų diskusijų metu jautėsi balansas tarp ekonominių poreikių. Medienos reikia ir dabar, reikės ir ateityje. Buvo aiškiai išreikštas nemedieninis miško potencialas, kuris kol kas yra prastai išnaudojamas“, – sakė jis.
Tuo tarpu ekologinės grupės atstovė ir Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė pabrėžė, jog svarbiausia kol kas tai, kad skirtingoms visuomenės grupėms pavyksta rasti bendrą kalbą ir kartu dirbti siekiant bendrų tikslų.
„Svarbu suprasti, kad aplinkosauginiai iššūkiai, klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas turi būti sprendžiami, nes jau buvo uždelsta ir iki šiol padaryti sprendimai buvo nepakankami, pavėluoti.
Pagrindinis mano lūkestis yra tai, kad visuotinai būtų pripažinta, jog turime problemas, jos yra rimtos bei reikia jas spręsti dabar. Tiesą sakant, misija čia tektų ir žiniasklaidai šviesti visuomenę, supažindinti, kodėl tai svarbu ir plėsti savo supratimą. Kol kas esame savo barikadų pusėse“, – svarstė pašnekovė.
Į visuomenės gerovę orientuotas miškų ūkis
Kiek kitokios nuomonės po pirmojo renginio buvo LAMMC Miškų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Diana Lukminė, atstovaujanti socialinę grupę. Profesionalė dvejojo dėl pasirinkto metodo, tačiau pritarė, kad siekiamybe turi išlikti į visuomenės gerovę orientuotas miškų ūkis.
„Jeigu procesas vyks ir toliau taip pat, kaip vyko iki šiol, manyčiau, kad vieningas susitarimas nebus pasiektas, o greičiausiai jo visiškai nebus arba jis neatspindės šiandienos lūkesčių.
Susitarimui pasiekti pasirinktas netinkamas metodas (Future Search). Lietuvoje visuomenė nėra tokia pati kaip JAV ar kitose gilias demokratijos tradicijas turinčiose šalyse. Skiriasi tradicijos ir mentalitetas. Šis metodas gali būti taikomas tose šalyse, kur yra stiprios bendruomenės, gilios tradicijos bendruomenių įtraukties į įvairaus lygmens sprendimų priėmimą ar bendrų atsakymų paiešką“, – savo nuogąstavimais pasidalijo dr. D. Lukminė.
Kaip dar vieną problemą ji įvardijo laiką. Pasak pašnekovės, norint pasiekti bendrą susitarimą reikia pakankamai laiko skirti visiems klausimams. Pirmojo renginio metu ji taip pat pasigedo laiko, skirto aptarti daugelį dalykų.
„Kalbėti reikia apie žmones, o ne medžius“
Tiek diskusijos metu, tiek ir dalindamasis savo mintimis po jos Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas bei ekonominės grupės atstovas dr. Algis Gaižutis sakė, kad Lietuvos miškams sekasi gerai. Medžių miškuose užauga daugiau nei kertame, nors kirtimų pastaruoju metu ir daugiau. Kartu per pastarąjį šimtmetį miškų plotai Lietuvoje padvigubėjo, o medelynuose sukauptos medienos kiekis išaugo daugiau nei trigubai.
„Tuo tarpu iš kasmetinio prieaugio panaudojama tik apie 65–70 proc. Bendra situacija yra nebloga. Galima tęsti protingą ūkininkavimą ir naujausių technologijų taikymą, investuoti į miškų įvairovę, atsparumą klimato kaitai ir kt. Tiesa ta, kad ūkiniai kirtimai miško nesunaikina. Priešingai – medžių kirtimas yra vienas iš miško auginimo etapų. Taip miškas atsinaujina net sparčiau nei nenaudojamas.
Gamtotvarkinės priemonės irgi taikomos vis plačiau, įgyjama patirties. Tik dažniausiai jas reikia finansuoti iš kitų veiklų uždirbamų lėšų“, – patirtimi ir įžvalgomis dalijosi A. Gaižutis.
Nacionalinės miškų ir žemės savininkus vienijančios bei atstovaujančios asociacijos pirmininkas sakė, kad egzistuoja nemažai mitų, o vienas svarbiausių NMS akcentų turėtų būti ir švietimas.
„Norime, kad visuomenė ir politikai apie miškus suprastų ne iš socialinių tinklų ar emocinių potyrių, bet sistemiškai ir racionaliai gautų informaciją bei suvoktų bendrą kontekstą. Kalbant apie NMS, reikia kalbėti apie žmones, o ne apie medžius. Būtent žmonės ir jų santykis su tėviške, gamta, miškais ir vienas su kitu yra susitarimo objektas. Nuo žmonių veiklos arba pasyvumo keičiasi ir aplinka. Be žmogaus vyktų savaiminiai procesai, bet mes kalbame apie santykį tarp žmonių ir kaip tie santykiai keičia aplinką, mūsų nuosavybę ir santykį į ją.
Neturi būti ignoruojami miškininkai bei miškų savininkai, besitikint, kad kažkas šalia nuspręs ir susitars, o miško, žemės savininkas turės bet ką ir bet kaip įgyvendinti savo lėšomis ir sąskaita“, – kalbėjo dr. A. Gaižutis.
Nuo jaunuolyno iki sengirės
Šiuo metu taip pat įsigalėjęs mitas, kad jaunas medis nėra tikras, o jaunuolynas nėra tikras miškas. Atsakydamas į tai A. Gaižutis pažymi, kad ir čia turi būti įvairovė, o miške augti tiek jauni, tiek pusamžiai ar seni medžiai. Vykstant natūraliai kaitai, miškas keičiasi ir auga.
„Klaidinga manyti, kad vienintelis vertingas miškas yra tik sengirė. Patys gamtininkai iki galo nesutaria, kas yra tikroji sengirė. Sakoma, kad tai pats savaime sugriuvęs, sunykęs, supuvęs miškas, kurio vietoje savaime atsikūrė nauja ir niekieno neliečiama užaugusi karta. Tai truktų 200–500 metų. Tokių teritorijų beveik ir neturime, nes Lietuva yra tankiai apgyvendintas kraštas.
Visa gamtosauga iki šiol buvo nukreipta į gamtinių vertybių išsaugojimą, o labiau – į kuo platesnių teritorijų paskelbimą saugomomis. Vienintelė panaši sistema yra Didžiojoje Britanijoje“, – pastebėjo jis.
Įvadinį renginį internetinėje svetainėje www.nacionalinismiskususitarimas.lt galėjo stebėti ir visi norintieji. Kadangi šis susitarimas yra aktualus ne vienai interesų grupei, visi renginiai bus transliuojami viešai, o jų įrašai matomi proceso svetainėje.
Nacionalinio miškų susitarimo dokumentą planuojama paruošti iki šių metų rugsėjo. Tikimasi, kad tai bus pirmasis toks nacionalinio lygmens susitarimas dėl Lietuvos miškų ateities, grįstas partneryste ir atviru, sisteminiu bei konstruktyviu dialogu.
Užsakymo nr.: PT_87076567