Dirvos paruošimas
Kokybiška dirva labai svarbi norint užsiauginti derą derlių, todėl taupyti čia neverta. Sodininkė Maruta Kaminska pasakoja, kad vien juodžemio neužteks: „Aš patariu rinktis 50 proc. juodžemio, 30 proc. durpių ir 20 proc. gero komposto, tam, kad dirva būtų puri. Kai kas naudoja grynas durpes, - irgi galimas pasirinkimas. Neturint savo komposto krūvos, vermikomposto galima nusipirkti parduotuvėje, ten pat – ir granuliuoto vištų mėšlo ar mėšlo su jūros dumbliais. Pomidorams ir agurkams reikia daug maistingųjų medžiagų. Augalams Maruta pataria naudoti dar kokį nors biologinį preparatą, pavyzdžiui, „Biomix“, kuris padės kovoti su grybelinėmis ligomis ir perdirbti mikroelementus. Drąsiai galima pridėti dar ir arklių mėšlo, kuris pūdamas išskiria šilumą, tik pirkti jį reikėtų tiesiai iš arklių ūkių, kitaip galima užnešti kurklių“, - perspėja Nacionalinio botanikos sodo dendrologas Andrejas Svilanas. Kurkliai gali užsiveisti ir savaime, pajutę bet kokio mėšlo kvapą, priduria daržininkystės specialistė Maritė Gailitė.
Paklausius Marutos patarimo, kitais metais galima pridėti mažiau durpių ir komposto: „Žemė suslūgs, o pomidorai „suvalgys“ maistingąsias medžiagas, todėl kiekvienais metais dirvą būtina „atšviežinti“ vazonais ar maišais naujos žemės. Žemę reikia keisti kiekvienais metais, ir tikslinga naudoti „Trichoderminą“. Reiktų atsiminti, kad vasarą tokias lysves reikia tręšti dažniau.“ Tam, kad „Trichoderminas“ imtų veikti, jam prireiks kelių dienų ar net savaičių, atsižvelgiant į temperatūrą ir drėgmę. Maritė Gailitė dirvos keitimą šiltnamyje vertina skeptiškai. „Pamėginkite pakeisti bent du kvadratinius metrus žemės, tai sunkus fizinis darbas. Todėl pamirškite tai ir verčiau pasirūpinkite dirva. Jeigu tikitės, kad, pakeitus dirvą, galima atsikratyti kenkėjų, turiu jums aiškią žinią – tai aklavietė, kenkėjai tikrai sugrįš.“
Kada geriau ruošti dirvą? „Neapgaudinėkim savęs – idealiu laiku to niekas nedaro. Gegužės pradžioje galime imtis darbo.“ Būtų geriau pradėti bent savaite anksčiau, kad žemė suspėtų suslūgti. Norint nusipirkti gero juodžemio ir komposto, reikia išsiaiškinti, ar substratas yra įtrauktas į Kultūrinių augalų priežiūros Valstybinės informacinės sistemos trąšos priemonių ir substratų sąrašą.
Ruošiant dirvą, tingėti nevalia. Neįdėjus daug pastangų, gero derliaus tikėtis neverta. – Maruta Kaminska.
Taip, sertifikuota žemė kainuos brangiau, bet užtat joje garantuotai nebus kenkėjų ir ligų sukėlėjų, sako Nacionalinio botanikos sodo dendrologas Andrejas Svilanas. „Geriausia patiems suformuoti dvi komposto krūvas – vieną pripildyti iki viršaus, ir kol ji ramiai sau pūva, palaipsniui papildyti antrąja. Neverta išlaidauti kitoms perdirbtoms atliekoms, į kompostą galime sudėti agurkų bei bulvių žieveles, ir turėsime puikią žemę.“ Vienintelis dalykas – iki papildant šiltnamį juodžemiu ir kompostu, rekomenduojama juos išsijoti, nes ten gali būti grambuolių.
Pirmiausia žemę reikia įšildyti. Marite Gailitė rekomenduoja nusipirkti pigiausios skaidrios plėvelės ir užkloti ja žemę trims-penkioms dienoms iki pradedant naudoti, žinoma, viliantis saulėtų dienų. Viršuje galima įrengti termometrą, išeitų savotiškas šiltnamis šiltnamyje. „Iš pradžių susidarys kondensatas, juo galima atsikratyti arba palaukti, ko jis pats išgaruos. Jeigu norite naudoti juodą plėvelę, ji turi labai standžiai priglusti prie dirvos, nes jeigu liks bent nedidelis tarpelis, plėvelė įšils, o žemė – ne. O štai sistema su dviguba skaidria plėvele puikiai sulaiko šilumą“, - sako ji. Norint įsitikinti, ar dirva iš tikrųjų pakankamai sušilo, kad būtų galima sodinti pomidorus ir agurkus (apie 16 laipsnių Celsijaus), reiktų įkišti į ją pirštą – jeigu jis nešąla, viskas puiku! „Jeigu temperatūra bus žemesnė, agurkai nesuspės įsisavinti fosforą, o pomidorai liks mėlynai-violetiniai, kol nesušils“, - sako Maritė.
Lysvės
Prieš pradedant formuoti lysves, reikia kruopščiai viską suplanuoti. Kuo mažesnis šiltnamis, tuo daugiau laiko prireiks planavimui; be to, reikės atsižvelgti į lentų, kuriomis atitversite lysves, plotį. Galima suformuoti aukštėlesnes lysves, jeigu darže dirva nelabai derlinga, tokiu atveju augalai turės kur įleisti šaknis. Jeigu nepatingėsite ir suformuosite aukštesnes lysves, vėliau galėsite prižiūrėti šiltnamį sėdėdami! Kraštus galima sutvirtinti plytomis, sijomis, lentomis – ką tik rasite po ranka.
Tiems, kas kovoja su kurkliais, dar vadinamais sausumos vėžiais, ir vandeniniais pelėnais, vertėtų pamąstyti apie aukštas lysves, o apačioje patiesti metalinį sietą, arba auginti pomidorus ir kitas daržoves maišuose ir vazonuose, pataria Maruta Kaminska. „Su vazonais problemų nėra jokių, aš pamėginau, tik vietoj aukštų veislių reiktų rinktis krūmo pavidalo veisles. Per karščius vazonus reikėtų laistyti intensyviau, šis variantas netiks tiems, kas lankosi šiltnamyje kartą per savaitę“, - pasakoja sodininkė.
Bauskės apylinkėse šalia nuosavo namo įrengtame šiltnamyje šeimininkauja Marina Jubertė, kuri pernai sodino sodinukus į pramoninius vazonus. „Paprastus 20-ies litrų vazonus aš iškloju geotekstile, vyras išgręžia angas apačioje, ir aš pasodinu! Man patinka, kad iš pradžių vazonus galima statyti viename kampe, o šaltomis pavasario naktimis juos patogu užkloti agrotinklu, Sodinant į eilę, tą daryti būtų sudėtingiau. Geriausia pirkti baltus vazonus, nes juodi traukia saulę ir greičiau išdžiūsta, o augalus tenka dažniau laistyti.“
Geras sprendimas būtų durpiniai loviai, kuriuos galima pagaminti iš juodai- baltos polietileno plėvelės. Ji vidutiniškai tarnaus trejus metus, Daroma taip – maždaug 80 centimetrų pločio plėvelė (balta puse išorėje) išklojama ten, kur ketinama suformuoti lovį, kas metrą patiesiant apačioje bent metro ilgio virvę. Į vidurį plėvelės suberiamos durpės, apie pusantro kibiro augalui, ir užrišamos virvutės, taip suformuojant atskiras kišenes. Drenažui palei plėvelės šoną reikia padaryti angeles. Kad lovys susiliestų su vėsia žeme, apačioje galima sudėti lentas arba putplastį.
Daug vilčių į pomidorų auginimą maišuose deda Olga Revina: „Aš nusipirkau 50 litrų jau gatavo substrato maišų, ten buvo pažymėtos trys vietos, kur reiktų daryti įpjovas ir sodinti pomidorus. Iš pradžių jie augo gerai, bet buvo sudėtinga laistyti; be to, liepos viduryje pomidorai ėmė skilinėti, vadinasi, jiems trūko maistingųjų medžiagų. Vargšiukai koteliai augo į šalis, būtų daug geriau, jeigu maišas būtų panašus į kibirą, šaknims būtų daugiau vietos ir laistyti būtų lengviau.“
Lauris Larmanis, gyvenantis netoli Cėsio, savo pirmajame šiltnamyje vietoj lysvių nusprendė rinktis dėžes. „Nenorėjau, kad rinktųsi purvas, ir galvoti apie ravėjimą nebuvo noro. Nusipirkau padėklus. Nudažiau, aptraukiau dėžes kvėpuojančia agroplėve ir pripildžiau žemės, tik reiktų nepamiršti pritvirtinti agroplėvę. Kitais metais nusipirksiu naujos žemės ir sumaišysiu su senąja.
Labai kūrybingas sprendimas, išgelbėjęs nedidelio šiltnamio šeimininkus, buvo pasirinktas Danos Berzinos ūkyje. Statybinių medžiagų parduotuvėje Dana įsigijo 200 mm pločio vamzdelių, išpjovė angas, pripildė žemės ir pasodino braškes. Viršuje ant lentynų sustatė vazonus, apačioje padarė angeles ir įrengė kranelius. Prie jų pritvirtino vamzdelius laistymui, o angas išpjovė taip, kad jos atsidurtų tiesiai virš kiekvieno braškių sodinuko. Telieka rankomis pasukti kranelį.
Takeliai
Idealiausiu atveju centrinis takelis turėtų būti pakankamai platus, kad juo pravažiuotų karutis, pasakoja Andrejas Svilanas. „Jeigu šiltnamio durys iš abiejų pusių, tai prie jų labai patogu vežioti juodžemį, bet trūkumas tas, kad tam reikia daug vietos. Platesniame praėjime patogu pasatyti taburetę ar kokį kitą kėdutę atstojantį daiktą, ant kurio galima būti prisėsti ravint – nugara jums bus už tai dėkinga. Bet takelius kiekvienas gali tiesti vadovaudamasis savo estetiniu suvokimu ir finansinėmis galimybėmis, kad ir iš marmuro. Jeigu šiltnamis statomas ilgam laikotarpiui, tuomet atsipirks išgrįsti takeliai ar takeliai iš granito“, - pataria Andrejas.
Daugiau nei dešimt metų sodininkyste verčiasi sertifikuotas permakultūros dizaineris Areturas Freisas, kuris ragina tiesti plačius takelius.
„Nebus taip, kad pastatai šiltnamį ir pamiršti apie jį, kartą per metus papildydamas žemę kibiru komposto. Įvažiuoti į šiltnamį su sodo karučiais – iš tiesų patogu, Esant būtinybei, tais pačiais karučiais galima įvežti į šiltnamį vazonus ir konteinerius, kur sodinami paprikų ar baklažanų sodinukai, nebūtinai viską sodinti lysvėse Kad ir kaip knietėtų, nebūtina šiltnamyje kurti džiunglių. Jei augalai susodinti per arti vienas kito, ligos lengviau gali persimesti kitiems sodinukams.
Žmonės, dirbantys permakultūros srityje, formuoja kompostinius takelius. „Taip, kompostas sudedamas ne į dėžę, o paklojamas ant takelių, kuriais vaikščiojama šiltnamyje. Pirmiausia reikia sumeistrauti ypatingą konstrukciją – takelio iškasa išklojama nukirstais medžiais ar šakomis, reikia pagaminti tokį „patalą“, kuris garantuotų apsaugą nuo kurmių. Kompostiniai takeliai išklojami danga; rudenį patariu surinkti medžių lapus arba pridėti sausos žolės“, - pasakoja Arturas.
Laistymo sistema
Kiekvieną dieną su laistytuvu vaikščioti į šiltnamį atsibosta. Nedidelių šiltnamių šeimininkai dar gali prie to prisitaikyti, bet per porą valandų galima sukonstruoti pusiauautomatinę laistymo sistemą.
Paprasčiausias variantas – prijungti žarną prie vandentiekio, bet vanduo turi būti šiltas, kad augalai nepatirtų šoko. Žarnos gale reikia pritaisyti laistytuvo antgalį-purkštuką, priešingu atveju, vandens spaudimas bus per stiprus ir gali išplauti žemę iki pat šaknų. Pasak Maritės Gailitės, parduotuvėse galima rasti specialių reguliuojamų antgalių laistymo žarnoms. Neblogas sprendimas būtų šiltnamyje turėti talpą su vandeniu, kad šis įkaistų nuo saulės, taip pat ir elektrinį siurblį bei vamzdžių sistemą.
Tiems, kas naudoja vazonus, reiktų atkreipti dėmesį į vazonus su integruota automatine laistymo sistema – augalai galės gerti būtent tiek, kiek jiems reikia. Tokie vazonai nepigūs, bet jie tarnaus ne vienus metus ir puikiai tiks tiems, kam kartais patinka patinginiauti.
Lašelinio laistymo sistemą įrengti nesunku – jeigu nusipirksite jau gatavą komplektą, pataria šiltnamių specialistas Elmaras, dirbantis sodo prekių parduotuvėje „Averto“. Idėja labai paprasta – vamzdyje padarytos angelės, per kurias teka vanduo ir įsigeria į dirvą, lieka tik nutiesti vamzdžius tarp lysvių ir prijungti prie talpos su vandeniu. Yra ir tokių lašelinio laistymo sistemų, kuriomis vanduo tiesiai pasiekia šaknis, - tai puikus sprendimas auginant augalus vazonuose.
Standartinis komplektas skirtas 3x6 metrų šiltnamiui, tačiau galima įsigyti prailgintuvą ir pritaikyti sistemą dideliam šiltnamiui. „Lašelinio laistymo sistemą galima prijungti ir prie vandentiekio ir įmontuoti rankinį kranelį ar laikmatį. Labai rekomenduočiau įrengti filtrą, ypač jeigu iš talpos paduodamas lietaus vanduo, nes tokioje sistemoje yra angelių, kurios gali greitai užsikimšti. Kartą per metus filtrą reikia keisti. Tinkamai prižiūrint sistemą, ji gali tarnauti ir dešimt metų, viskas priklauso nuo vandens kokybės ir filtro – kuo švaresnis vanduo, tuo ilgiu tarnauja sistema“, - pataria Elmaras. Kuo daugiau auginama augalų, tuo aukščiau turi būti įrengta talpa, geras ir pigus variantas – padėklai.
Komplektą paprastai sudaro antgalis, kurį galima primontuoti prie krano ar talpos su vandeniu, pagrindinė žarna, žarna vandeniui paduoti, drėkintuvai, srovės paskirstytojai, antgaliai ir dangteliai. Tiems, kas dažnai pamiršta laistyti arba ilgam išvyksta, verta įmontuoti laikmatį, kuriame galima nustatyti laistymo dažnumą ir trukmę. Šią sistemą dalimis nėra sudėtinga surinkti savarankiškai, bet naujokui tai gali būti nelengvas uždavinys, todėl geriau nusipirkti jau sumontuotą sistemą. Sudėtingas sistemas galima papildyti mineralinių medžiagų dozatoriumi, kuris laistymo metu tieks būtinas maistingąsias medžiagas.
Norint apriboti laistymo apimtis, dirvą galima iškloti danga – šviežiai nušienauta žole, kurią savo šiltnamyje sėkmingai naudoja Skaidritė Gaidulė, gyvenanti netoli Rėzeknės. „Vos tik pradedame šienauti žolę, aš iškart nešu ją į šiltnamį. Pomidorai buvo jau pasodinti, ir aš užklojau visą žemę, kad tik galiukai būtų matyti. Kad pomidorams būtų šilta, sluoksnis turėtų būti ne mažesnis nei penkių centimetrų. Visą vasarą aš papildau dangą šviežiai nušienauta žole, ir po ja iš tiesų išlieka drėgmė, laistyti tenka daug rečiau“, - savo patirtimi dalijasi moteris.
„Visų pirma šviežiai nušienautą žolę reikia išdžiovinti. Takeliams reikia pakloti 5-10 cm. žolės sluoksnį, o jeigu naudojate šiaudus, tada – 15-20 cm sluoksnį, nes jie ne tokie tankūs“, - sako Arturas Freisas. Be to, permakultūrą praktikuojantys specialistai turi dar vieną paslaptį: „Po lysve reikia išrausti nedidelę tranšėją, kurioje išklojama impregnuota mediena, tiks ir apipuvę rąstai, ten vėliau rinksis drėgmė. Pridedama lapų, mėšlo, komposto, o ant viršaus – 20-30 cm dirvos sluoksnį“, - sako Arturas.
Permakultūrinis ūkis ant Elko kalno: kaip danga, naudojama sausa žolė
Naudingi įrankiai
Šiltnamyje galima sumeistrauti kelias lentynas, kurios tiks sodinukams auginti. Vienintelis patarimas: geriau negaminti jų iš medienos, nes dažnas laistymas joms pakenks. Nepasiduokite pagundai turėti daug lentynų, nes labai svarbu, kad visiems augalams užtektų šviesos. Neatskiriama šiltnamio dalis – termometras, kurio dėka galima kontroliuoti temperatūrą, taip pat nedidelis staliukas, ant kurio galima sudėti sėklas ir įrankius, idant darbo metu jie nesusiteptų ant žemės. Suprantama, neapsieisite be laistytuvo, kibirų, kastuvo ir kelių porų pirštinių, Tam, kad kiekvieną dieną šių instrumentų nereikėtų neštis iš namų, šiltnamio kampe galima įtaisyti spintelę, arba, taupant vietą, - po staliuku.
Be to, A. Freisas pataria įsigyti daugiafunkcę Fokino plokščiapjovę.
