Apie tai, kad baudžiamojon atsakomybėn patrauktas 33 metų kaunietis Artūras Zykovas, pravarde Artiomka, yra paleistas į laisvę, teismas sužinojo tik tuomet, kai jis pats, o ne lydimas konvojaus pareigūnų, atvyko į baudžiamosios bylos nagrinėjimą.
Teisėjai sureagavo žaibiškai – vos dvi savaites laisve pasidžiaugusiam A. Zykovui skyrė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams. Tuo metu kaltinamasis už savo laisvę siūlė 30 tūkstančių eurų užstatą, kurį net suspėta pervesti į teismo depozitinę sąskaitą. Jis taip pat nurodė, kad išėjęs į laisvę jau spėjo įsidarbinti – tiesa, tebuvo praėjusios tik trys dienos, todėl net aiškiai nesugebėjo nurodyti, kokios bus jo darbinės funkcijos.
„Pravieniškių mafijos“ byloje prokurorai A. Zykovą kaltina dėl organizavimo ir vadovavimo nusikalstamam susivienijimui, bejėgiškos būklės kalinio nužudymo itin žiauriai, pasikėsinimo nužudyti du žmones dėl savanaudiškų paskatų, neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turto prievartavimo.
A. Zykovas teistas šešis kartus – dažniausiai dėl viešosios tvarkos pažeidimų, nesunkių sveikatos sutrikdymų, o paskutinį kartą jis buvo nuteistas dėl tyčinio nužudymo, kai su bendrininkais per išgertuves savo sugėrovui sudavė ne mažiau kaip 36 smūgius. Už tai teismas A. Zykovui skyrė 11 metų laisvės atėmimo bausmę.
Į laisvę A. Zykovas buvo paleistas kovo 23 d. iš Alytaus pataisos namų. Į čia jis buvo perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų, kur ir galimai įvykdė jam inkriminuojamus nusikaltimus.
Kaip ir daugumai kitų už grotų esančių „Pravieniškių mafijos“ byloje apkaltintų kaltinamųjų, taip ir A. Zykovui teismas buvo skyręs suėmimą, nors tuo pačiu metu jis atliko jam už nužudymą skirtą bausmę. 2019 m. gegužę Vilniaus apygardos teismas nutarė šios kardomosios priemonės nebetęsti, tačiau savo nutartimi kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris „buvo informuotas apie A. Zykovo trukdymo procesui ir naujų nusikalstamų veikų darymo riziką, kurią būtina vertinti, užtikrinant A. Zykovui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą“.
Be to, šia nutartimi teismas laisvės atėmimo įstaigai, kurioje A. Zykovas atliks tolesnę laisvės atėmimo bausmę, pavedė pranešti Vilniaus apygardos teismui apie A. Zykovo kalinimo vietą, laisvės atėmimo bausmės rėžimo pažeidimus, taip pat apie iš anksto numatomą A. Zykovo paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos laiką.
Tačiau teisėjai į tokį nurodymą nesulaukė jokios reakcijos – apie tai, kad A. Zykovas bus paleistas ir jau yra paleistas, nei Alytaus pataisos namai, nei Kalėjimų departamentas nepranešė.
Kodėl Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įkalinimo įstaigos neįvykdė Vilniaus apygardos teismo nutarties, Delfi paklausė Kalėjimų departamento.
„Už teismo nutarties vykdymą yra atsakinga konkreti laisvės atėmimo įstaiga, kurioje bausmę atliko nuteistasis – šiuo konkrečiu atveju Alytaus pataisos namai, – nurodė Kalėjimų departamentas. – Pasibaigus bausmės terminui A. Zykovas buvo teisėtai išleistas į laisvę iš Alytaus pataisos namų. Vis dėlto aiškinantis aplinkybes, kodėl nebuvo įvykdyta Vilniaus apygardos teismo nutarties dalis, kuria teismas turėjo būti informuotas apie numatomą A. Zykovo paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos laiką, aiškėja, kad Alytaus pataisos namų darbuotojai to nepadarė dėl galimai žmogiškos klaidos. Dėl šio fakto Alytaus pataisos namuose atliekamas tarnybinis patikrinimas.“
„Buvau nubaustas už tai, kad laisvės atėmimo bausmę vykdžiusi įstaiga ar Kalėjimų departamentas nevykdė teismo nutarties, tačiau šia nutartimi man jokios pareigos ar prievolės, susijusios su pranešimu apie laisvės atėmimo bausmės vykdymo pabaigą, nebuvo nustatytos, todėl manau, kad mano nubaudimas, skiriant griežčiausią kardomąją priemonę, yra visiškai nesuderinamas nei su kardomųjų priemonių tikslais, nei su pačios griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo pagrindais, nei su teisingumo principu, kaip konstituciniu baudžiamojo proceso principu“, – skųsdamas skirtą suėmimą nurodė A. Zykovas ir jį ginantys advokatai.
Tačiau toks kaltinamojo skundas yra nepagrįstas, nutarė Lietuvos apeliacinis teismas, palikęs galioti A. Zykovui skirtą kardomąją priemonę.
„A. Zykovui pateikti kaltinimai dėl galimai iš anksto suplanuotų, sistemingų nusikaltimų, susijusių su kvalifikuotu kitų asmenų gyvybės atėmimu bei sveikatos sutrikdymu, su neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turto prievartavimu, kurie galimai padaryti dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje ir A. Zykovui galimai būnant ne tik inkriminuojamo nusikalstamo susivienijimo dalyviu, ilgą laiką veikiant kartu su kitais laisvės atėmimo bausmes atliekančiais bendrininkais – nusikalstamo susivienijimo nariais, savo veiksmus ir įtaką kitų įkalinimo įstaigoje buvusių asmenų atžvilgiu grindusiais įkalinimo įstaigoje veikusiomis subkultūros taisyklėmis, bet tam tikru laikotarpiu – ir jo lyderiu bei vadovu“, – pažymėjo teisėjos Jolantos Čepukėnienės pirmininkaujama kolegija.
Pasak teisėjų, nusikaltimai galimai buvo padaryti įkalinimo įstaigoje atliekant laisvės atėmimo bausmę, A. Zykovas anksčiau buvo teistas už nužudymą, o tai „leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus, todėl yra pagrindas jam taikyti suėmimą, taip užtikrinant ir viešojo intereso apsaugą.“
Teismas taip pat nutarė, kad A. Zykovui, kuris kaltinamas itin pavojingų nusikalstamų veikų darymu bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietoje, švelnesnė kardomoji priemonė ar keletas jų (taip pat ir įmokėta 30 tūkst. Eur suma kaip užstatas) nebūtų pakankami, užtikrinant vieną iš baudžiamajame įstatyme numatytų tikslų–apriboti naujų nusikalstamų veikų darymo riziką.
Dėl Pravieniškėse įvykdytų nusikaltimų baudžiamojon atsakomybėn patraukta penkiolika buvusių ir esamų kalinių bei Pravieniškėse dirbęs Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas Evaldas Baronėnas. Nė vienas jų nepripažįsta pateiktų kaltinimų.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuteistuosius prižiūrėti privalėjęs kriminalinės žvalgybos specialistas E. Baronėnas ėjo išvien su „kamoros vierchais“ – jiems ne tik teikė slaptą informaciją, leido prekiauti narkotikais, bet ir pats jų parūpindavo. O geriau nei laisvėje gyvenę kaliniai, įtariama, net šešerius metus kontroliavo kitų nuteistųjų gyvenimą: sprendė, kam verta būti „bachūru“, kam – „dūchu“ arba „gaidžiu“, be jokių suvaržymų prekiavo narkotikais, alkoholiu, telefonais bei įvairiais nelaisvėje draudžiamais daiktais.
Kaliniai Pravieniškėse buvo ne tik daužomi specialiai pasigamintais metaliniais strypais, kuriuos visą parą laikydavo prie savo lovų, bet ir nuplakami elektros laidais. Tačiau visi lyg susitarę tylėjo – bijojo, jog bus suluošinti ar net užmušti. Nes tokių atvejų jau buvo.
Visi šie nerašyti zonos įstatymai puikiai buvo žinomi Pravieniškių pataisos namų darbuotojams, turėjusiems prižiūrėti ir padėti pasitaisyti nuteistiesiems, bet šie prieš įkalinimo įstaigoje daromus nusikaltimus dažniausiai užsimerkdavo.
Šioje byloje keletas nuteistųjų buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes ikiteisminio tyrimo metu sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir atskleidė daugybę zonoje padarytų nusikaltimų.
Byloje taip pat yra keletas įslaptintų liudytojų – dauguma pataisos namų kalinių vengė bendrauti su pareigūnais, nes bijojo sulaukti keršto. Be to, pagal nerašytas zonos taisykles, tikri „bachūrai“ negali bendrauti su teisėsauga, taip pat jiems draudžiama atsakinėti į pareigūnų klausimus. O „bachūrais“ pataisos namuose norėjo tapti daugelis, atsiųstų atlikti jiems teismo skirtos bausmės.
Kaip rodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kai kurie kaliniai net sutikdavo mokėti duokles, kad tik galėtų gyventi kartu su tais, kurie valdo pataisos namus. Tačiau tokie nuteistieji iš karto patekdavo į spąstus – jeigu jau sutikai mokėti, niekada nebūsi „bachūras“, net jeigu už tave ir užtars kas nors iš nusikalstamo pasaulio atstovų, esančių laisvėje. Tikri „bachūrai“ niekada nemoka, o sumokėję bet kada gali tapti „dūchais“ ar „gaidžiais“.
Pravieniškių mafijos susivienijimo byloje teismas aiškinasi ne tik kaip buvo terorizuojami nuteistieji, prekiaujama narkotikais, bet ir kaip buvo nužudytas vienas kalinys. Jis prijautė 2015 m. Kaune nušautam „Agurkinių“ grupuotės nariui Deimantui Bugavičiui, kuris su savo bičiuliu tuo metu metu neoficialiai vadovavo kalinių grupuotei. D. Bugavičius dar 2012 m. patyrė tikrą pažeminimą, kai neteko lyderio pozicijos – iš jo valdžią perėmė pagal rangą kriminaliniame pasaulyje gerokai žemesnio lygio nuteistasis A. Kupčiūnas.
Kitų nuteistųjų akyse pažemintas D. Bugavičius ilgai rezgė keršto planą – nors ir buvo praradęs autoritetą, bet „Agurkinių“ grupuotės narys sugebėjo suvienyti jį palaikančius nuteistuosius, kurie netrukus smogė atgal ir susidorojo su „kamoros vierchu“ tapusiu A. Kupčiūnu.
Už inkriminuojamus nusikaltimus nusikalstamo susivienijimo dalyviams gali grėsti laisvės atėmimas iki penkiolikos metų, o susivienijimo organizatoriams bei vadovams – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Apie įvykius Pravieniškėse Delfi specialusis korespondentas Dainius Sinkevičius yra išleidęs knygą „Pravieniškių mafija“. Knygynuose pasirodė ir nauja autoriaus knyga „Policijos dievai“, kurioje jis gvildena nusikalstamo pasaulio ir teisėsaugos pareigūnų ryšius. Išskirtinė policininkų istorija – beveik 400 puslapių knygoje „Policijos dievai“, kurią jau galima įsigyti knygynuose, taip pat internetu leidykloje „Baltos lankos“, didžiausiame internetiniame knygyne knygos.lt ir kitose platinimo vietose.
