Į „Delfi“ kreipėsi moteris, kuri nenorėjo viešinti savo vardo ir pavardės. Pasak jos, šeima patyrė šoką dėl galiojančios sistemos arba, kitaip sakant, jos nebuvimo.
„Susirgo vyro mama, ji jau pakankamai garbingame amžiuje, bet dar slaugė savo mirusio vyro seserį, kuri guli „ant patalo“. Susirgo rimtai, atsigulė į ligoninę. Tai va, jai nustatytas COVID-19.
Mano vyras turėjo kontaktą su mama, pajutęs simptomus izoliavosi. Taigi, nustatytas ir tai gulinčiai moteriai kovidas, tik ji neturėjo temperatūros. Iškvietėme greitąją ir nesvarbu, kad tenka laukti keturias valandas, bet sulaukus, pareiškiama, kad jos neveža į ligoninę, nes ji neturi temperatūros.“
Jos teigimu, nuo čia ir prasideda „smagumas“, mat įkalbėjus ir pasitaikius labai gerai medikei, slaugoma moteris buvo išvežta į Vilnių.
„Tai buvo kažkur apie 17 val., bet beveik pusę dvylikos vakare pranešė, kad Vilniuje jos, deja, neguldo ir veža mums namo. Vyras su teigiamu COVID-19 paaiškino, kad nėra kam jos slaugyti, tai pasakė, jog bandys vežti į Švenčionis. Laukėme, ar ją ten paguldys. Man įdomu, kodėl nėra pasirūpinta tokiomis situacijomis ir ką daryti tokiu atveju?
Ar čia kaip toks žmogus jau „nurašytas“ ir galima jį tampyti po visą Lietuvą kaip kokį šunį? Ar galėtumėte pasidomėti, kodėl visa tai vyksta civilizuotoje valstybėje? Kiek galima kentėti tokią nesąmonę? Kas atsakys už to žmogaus moralinę traumą?“, – klausė moteris.
Taip pat teiravosi, kodėl nėra kuriamas koks nors planas savivaldybėse, kai tokia situacija yra ligoninėse, jog būtų apmokyti kokie nors socialiniai darbuotojai, kurie tokiais atvejais galėtų padėti.
„Ar čia reikia įjungti „durnių“ ir nesakyti, kad žmogui COVID-19 ir samdyti slaugę, nusispjauti, kad taip bus platinamas virusas?“.
Vilniuje pagalbos galima tikėtis
„Delfi“ pirmiausia kreipėsi į Santaros klinikas ir prašė paaiškinti, kokia dabar yra tvarka dėl guldomų ligonių. Jos atstovai pabrėžė, kad patikrinus atvežtų pacientų būklę pirmiausia yra guldomi sunkūs arba labai sunkūs ligoniai. Taip pat nurodė, kad jeigu reikia žmogų pervežti, tuomet tai turėtų spręsti savivaldybės.
Vilniaus savivaldybės Socialinės integracijos poskyrio patarėja Irenos Kiselienė teigė, kad Vilniaus miesto socialinės paramos centras asmenims, sergantiems COVID-19 ir galintiems judėti namų ribose, galėtų organizuoti pagalbos į namus teikimą pristatant maisto produktus, karštą maistą, medikamentus ir pan. laikantis saugumo reikalavimų.
„Socialinės paramos centras teikia vienkartinio pobūdžio transporto paslaugas, kurios skirtos asmenims nuvykti į/iš gydymo įstaigas Vilniaus mieste (gulintiems asmenims paslaugos neteikiamos), tačiau šiuo atveju klausiama apie pervežimo paslaugas iš vienos gydymo įstaigos į kitą, šias paslaugas turėtų organizuoti gydymo įstaigos, juolab asmeniui, kuris serga COVID-19, reikėtų užtikrinti saugumą.“
Taip pat komentuodama dėl minimos situacijos, kur nurodoma, kad asmuo yra gulintis ir sergantis COVID-19, tuomet tokiu atveju jam pagalbos į namus nepakaktų, reikėtų pagalbą organizuoti sveikatos priežiūros ar kitoje įstaigoje.
„Socialinės paramos centras turėjo situaciją, kai sergančiam COVID-19 asmeniui paliko vaistus prie durų, o kitą – kai susirgus artimajam COVID-19, namuose liko senyvo amžiaus asmuo taip pat sergantis COVID-19, tačiau situacija išsisprendė, kadangi asmuo buvo hospitalizuotas.
Kalbant apie pacientų pervežimą, Santaros klinikos organizuoja pacientų pervežimą į rajono gydymo įstaigas, o iš tų įstaigų (kai pacientas išrašomas) pervežimu atgal pasirūpina Vilniaus miesto savivaldybė.“
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) komentavo, kad už socialinių paslaugų teikimą savo teritorijos gyventojams yra atsakingos savivaldybės, todėl esant krizinei situacijai šeimoje, gyventojai turėtų kreiptis į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių ar seniūniją (jos socialinį darbuotoją).
„Taip pat galima kreiptis ir į socialines paslaugas teikiančią įstaigą ar ambulatorines slaugos paslaugas namuose teikiančią įstaigą. Apie žmogui reikalingas socialines paslaugas savivaldybei turi pranešti ir kitos įstaigos, jeigu mato, kad yra toks poreikis. Manome, kad pateiktu atveju apie pagalbos poreikį šeimai savivaldybei turėjo pranešti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, jeigu reikiamos pagalbos negalėjo suteikti savo įstaigose.
Savivaldybės atsakingi darbuotojai kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti klausimą dėl COVID-19 liga sergančių, esančių saviizoliacijoje asmenų bei asmenų, kuriems pasireiškia šiai ligai būdingi simptomai, lankymo ir paslaugų jiems suteikimo užtikrinimo, vadovaudamiesi karantino sąlygas reglamentuojančiais teisės aktais“, – teigiama atsakyme.
Tuo pačiu nurodė, kad pagalba į namus turi būti teikiama ir karantino sąlygomis, jeigu sergančio (įtariamai sergančio) asmens gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti būtina kontaktinė, nuolatinė pagalba, ieškant tam priimtinų paslaugų teikimo formų, atitinkančių asmens (jo šeimos) poreikius ir interesus bei laikantis saugos reikalavimų.
Sergančiųjų amžius jaunėja
Primename, kad Santaros klinikų balandžio 27 dienos duomenimis, Vilniaus regione užimta 81 proc. (81 vieta) reanimacijos ir intensyviosios terapijos ir 86 proc., t. y. 606 aktyvaus gydymo vietos. Didžiausią COVID-19 aktyvaus gydymo ir reanimacijos vietų stygių jaučia Vilniaus miestas.
Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose, kur gydomi tik sunkūs ir labai sunkūs pacientai, reanimacijos ir intensyviosios terapijos vietų užimta jau 88 proc., o aktyvaus gydymo – 80 proc. , t. y. klinikose iš 159 aktyvaus gydymo vietų užimtos 128, o reanimacijos ir intensyviosios terapijos iš 67 užimtos 59, t.y likusios laisvos 8 vietos reanimacijos ir intensyviosios terapijos padaliniuose.
Ir toliau stebima, kad sergantys pacientai yra jaunesnio amžiaus: padidėjo skaičius ligonių iki keturiasdešimties metų, reanimacijose gydomų pacientų amžiaus vidurkis yra apytikriai 50 metų.
