Portalas Delfi skelbia praėjusių metų Lietuvos eksporto lyderius. Lentelėje 15-os lyderių ribas peržengia 16-oje vietoje atsidūrusi grūdų, neperdirbto tabako, sėklų ir pašarų gyvuliams didmenine prekyba užsiimanti kompanija „Linas Agro“, 17-oje – visiems gerai pažįstama „Vičiūnai ir Ko“, 18-oje – „SBA baldų kompanija“, kuri nuo šiol yra pasivadinusi „SBA Home”, 19-oje – „Agrochema“, kurią būtų galima drąsiai rikiuoti prie „Achemos grupės“ įmonių. Deja, 20-oje pozicijoje atsidūrusi įmonė panoro likti nežinoma.
Ateityje – nauji eksporto lyderiai
Šiemet eksporto istorijoje išskirtinį ir ypatingą šuolį demonstruoja reagentų, medicininių priemonių gaminių eksportuotojai. Panašu, kad ateityje turėsime naujus eksporto lyderius, kurie galbūt garbingai išsirikiuos kitų metų didžiausių eksportuotojų gretose.
„Gyvybės mokslų srities eksporto perspektyvos šiuo metu atrodo optimistiškai tiek dėl pasaulinių paklausos tendencijų, tiek dėl šalies viduje stebimo pasiūlos potencialo didėjimo. Tikimasi, kad gyvybės mokslų įmonės, kartu su daugiausiai eksportuojančiais Lietuvos sektoriais, – baldų gamyba, maisto bei inžinerine pramone – bus tos, kurios reikšmingai prisidės prie šalies eksporto augimo 2021 m.“ – prognozuoja „Versli Lietuva“ ekspertai.
Žaibiškas atsigavimas
„Šiemet matau labai įdomią tendenciją ir keletą įdomių pjūvių, – komentuoja Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ ekonomistas. – Jeigu žvelgsime techniškai, tai matysime dviženklį ir žaibišką Lietuvos eksporto atsigavimą. Statistikos departamento duomenimis, lietuviškos kilmės prekių eksportas išaugo beveik 15 proc.“
Tačiau jis įspėja, kad džiaugtis tuo augimu dar per anksti, nes nemaža dalimi jis yra techninio pobūdžio, kaip ir Lietuvos pramonės augimas, kuris šiais metais irgi siekia apie 14-15 proc.
Jo teigimu, didžiausios įtakos eksportui turi Covid-19 virusas, kitaip sakant, cheminių reagentų ar tam tikrų vakcinos komponentų gamybos užsakymai.
Statistikos departamento duomenimis, šiais metais įvairių chemijos produktų eksporto apimtys padidėjo 2,6 karto.
„Tačiau kitą pusę Lietuvos eksporto augimo sugeneravo struktūriniai momentai, t. y. tas faktas, kad auga paklausa už Europos Sąjungos (ES) ribų, – sako ekspertas. – Tai įsuko ES pramonės aktyvumą. Atitinkamai, kuo didesnis yra pramonės aktyvumas Europoje, tuo daugiau užsakymų gauna ir mūsų eksportuotojai.“
A. Izgorodinas pateikia keletą tai iliustruojančių pavyzdžių: tarkime, Amerikoje dabar išankstinis ekonomikos indikatorius per keletą mėnesių pakilo iki 2017 m. lygio. Ten ypač stipriai atsigauna mažmeninės prekybos apyvarta.
„Tai reiškia, kad tose valstybėse, kur vakcinacija juda labai greitai, panašu, kad matysime V formos atsigavimą. Tos valstybės užsako vis daugiau ir daugiau tam tikrų prekių iš ES ir tai yra netiesiogiai labai naudinga Lietuvai, nes jeigu koks nors Vokietijos eksportuotojas gauna didelį užsakymą, tai jis dalį tos gamybos užsakymo perkelia į Lietuvą.
Šiuo metu, žvelgiant į Europos rodiklius, tai euro zonos pramonės aktyvumas yra didžiausias nuo pat to rodiklio skaičiavimo pradžios – maždaug 1997 m. Taigi, šiuo metu atsigauna paklausa ir atitinkamai mūsų gamintojai gauna daugiau užsakymų“, – gamybos atsigavimo tendencijas komentuoja pašnekovas.
Yra ir dar vienas momentas. Pasak ekonomisto, šiuo metu Europoje pradėjo labai strigti tiekimo grandinė, nes žaliavos brangsta ir, tarkime, Vakarų ir Skandinavijos įmonės, kurios gauna daug eksporto užsakymų, neįstengia pagaminti tiek prekių, nes joms jau trūksta pajėgumų. O tai yra naudinga ir Lietuvos gamintojams, nes tokiu atveju Vakarų bendrovės ieško gamintojų Baltijos šalyse ar Lietuvoje, kurie apsiimtų tą produkciją pagaminti.
Metus galėtų pažymėti dviženklis skaičius
A. Izgorodinas prognozuotų labai tikėtiną dviženklį visų šių metų eksporto augimą. Ir čia yra svarbūs du aspektai.
„Kaip ir minėjau, atsigauna vartojimas Amerikoje ir labai tikėtina, kad tas pats laukia Europos, nes jos gyventojai koronaviruso pandemijos metu sutaupė daug pinigų, todėl vasarą, kai bus švelninamas karantinas, žmonės pradės masiškai vartoti ir pirkti įvairiausias prekes, kurių negalėjo nusipirkti karantino metu. Tai tas vėlgi yra labai naudinga Lietuvos eksportuotojams, – ir tiesiogiai, per užsakymus iš Europos, ir netiesiogiai per kontraktinius užsakymus iš Vakarų, iš Skandinavijos pramonės įmonių“, – svarsto ekonomistas.
Jo prognozėmis, tiek antrasis, tiek trečiasis šių metų ketvirčiai mūsų eksportuotojams turėtų būti labai sėkmingi ir tik nuo jų pačių priklausys, kaip ir kiek jie įstengs augti.
„Įvardysiu, kur matau problemą Lietuvoje. Mūsų pramonė pagal produktyvumą beveik dvigubai atsilieka nuo ES vidurkio, tai reiškia, kad kai kurios įmonės dar labai neefektyviai organizuoja gamybos procesus, todėl pagrindinis iššūkis mūsų eksportuotojams šiais metais bus ne užsakymų trūkumas, bet tų procesų valdymas“, – kalbėjo „SME Finance“ ekonomistas.
Pašnekovo manymu, tiek šių metų ketvirtąjį ketvirtį, tiek 2022 m. pirmąjį ketvirtį gali būti šioks toks sulėtėjimas, nes labai tikėtina, kad virusas vėl sugrįš, tikėtina, kad su tuo sugrįš ir šioks toks neapibrėžtumas tarp vartotojų.
„Pirminis vartojimo atsigavimas Europoje bus labai spartus, nes žmonės yra sutaupę daug pinigų ir jie tiesiog tuos pinigus leis. Bet po to viskas apsiramins ir manau, kad žiema ir kitų metų pirmasis ketvirtis eksportuotojams bus gerokai ramesnis. Tai nebus tik nuosmukis ir didelis šuolis, bet W formos bangavimas“, – prognozavo pašnekovas.
Lietuviškas fenomenas
A. Izgorodino teigimu, eksporto žemėlapyje Lietuva išties yra savotiškas fenomenas.
„Mūsų eksportui yra gerai ir tada, kai pasaulio ekonomika krenta, ir tada, kai ji auga. Kai ji krenta, niuansas slypi tame, kad, tarkime, Vokietijos ir Skandinavijos įmonės bando mažinti tų prekių kainas, kurios eksportuojamos už ES ribų. Ir atitinkamai ieško bendradarbiavimo galimybių su tais pačiais Lietuvos gamintojais, nes pas mus tų komponentų gali pasigaminti pigiau, o tuomet ir galutinį produktą parduoti pigiau.“
Pasak pašnekovo, būtent taip vyko praėjusiais metais, nes Lietuvos įmonės gavo tikrai nemažai užklausų, kai Vokietijos ir Skandinavijos įmonės tapo atviros bendradarbiavimui.
Tačiau nemaža dalis įmonių turi problemų, kurias ekspertas vadina ekselio problema, nes dalis būtent tokiu formatu vis dar tvarko gamybą.
„Sakyčiau taip: pasaulinį ekonomikos atsigavimą realiai išnaudos tos Lietuvos įmonės, kurios yra efektyvios ar jau dabar investuoja į efektyvumo didinimą. Nes tik tokios įmonės galės prisiimti daugiau užsakymų ir suvaldyti gamybą. O neefektyvių įmonių laukia nemažai iššūkių, nes pirmiausia brangsta žaliavos, antra – tai, kad įmonė gauna daug užklausų, ne visada yra gerai, nes ji turi tas užklausas apdoroti ir neprarasti savo reputacijos. Taigi, tai šie metai mūsų eksportuotojams taps galimybių ir iššūkių metais. Galimybes suteikia augantis vartojimas, o iššūkius kelia brangstančios žaliavos. Taigi įmonėms jau dabar reikia galvoti apie investicijas į automatizavimą, nes jos tiesiog nespės susidoroti su plaukiančiais užsakymais“, – kalbėjo ekspertas.
Dvi medalio pusės
Kyla klausimas, kokią gi įtaką žaliavų brangimas turės pačiai eksporto vertei.
Pasak A. Izgorodino, tai turės ir teigiamos, ir neigiamos įtakos: „Teigiama yra tokia, kad brangstant žaliavoms gamintojai automatiškai kels ir galutinės produkcijos kainas. Jie neturi tiek vidinių finansinių išteklių, kad galėtų iš jų kompensuoti brangimą. Augs eksporto kainos, atitinkamai augs ir eksporto vertė, taigi statistiškai matysime didesnes eksporto apimtis. Ir tai yra gerai.
Tačiau yra ir kita medalio pusė. Toms Lietuvos eksporto įmonėms, kurios yra neefektyvios, ypatingai spartus žaliavų brangimas yra peilis, nes jos tiesiog negalės tiekti Europos gamintojams produkcijos už adekvačią kainą, nes viduje organizuojama gamyba yra neefektyvi. Taigi toms įmonėms, kurios per pastaruosius 10 metų visiškai neinvestavo į efektyvumo didinimą, dabartinis žaliavų kainų augimas gali būti pabaigos pradžia. Ir jeigu jos negaus eksporto užsakymų, tai mūsų eksporto apimtys neaugs taip stipriai, kaip galėtų.“
Tam pritaria ir „Versli Lietuva“ ekspertai. Jų nuomone, žemas darbo našumas yra kompleksinė problema. Pasak jų, tikslaus atsakymo, kaip ją spręsti, nėra. Tačiau vienas iš galimų būdų yra didesnės pridėtinės vertės sektorių greitesnė plėtra bei inovacijų diegimas tradiciniuose ekonomikos sektoriuose.
Naujas eksporto lyderis
Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“ yra atlikusi 2020 m. eksporto tendencijų apžvalgą ir, atsižvelgdama į pandemijos evoliuciją bei kitokio pobūdžio ekonomines rizikas, nustatė eksporto prognozes ateičiai.
„Verslios Lietuvos“ skaičiavimai rodo, kad 2020 m.lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 5,9 proc.
„Apžvelgdami visus metus matome, kad daugiausia išgąsčio ir baimių dėl ekonomikos kėlė pernai metų antrasis ketvirtis, kai prekių eksportas mažėjo 8,7 proc., tačiau metų pabaigoje rodikliai kilo į viršų ir beveik visų pramonės šakų eksportas augo“, – sako Jonė Kalendienė, „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė.
Paslaugų sektorius kur kas labiau nukentėjo nuo pandemijos nei pramonė ir gamyba. Kartu nutrūko pastarųjų kelerių metų tendencija, kai paslaugų eksporto apimtys augo dviženkliais skaičiais.
„Eksportą ir toliau tempia pagrindiniai penki sektoriai – inžinerijos pramonė, baldai ir mediena, maistas ir gėrimai, chemijos pramonė ir žemės ūkis. Analizė rodo, kad šių sektorių didesnė vertė bendroje eksporto struktūroje susiformavo dėl to, kad likusiems sektoriams pernykščiai metai buvo kur kas mažiau sėkmingesni“, – apibendrina J. Kalendienė.
„Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė išskiria chemijos pramonės, augusios 5,9 proc. iki 2,3 mlrd. eurų, sėkmę.
„Chemijos pramonėje turime naują produktų lyderį – reagentus. Jų eksportas išaugo daugiau nei 2,5 karto ir tai didino ne tik visos pramonės, bet ir apskritai Lietuvos eksporto apimtis“, – sako J. Kalendienė.
Ypač derlingi metai pernai buvo ir javų bei rapsų augintojams, kurių sėkmingai parduota produkcija lėmė, kad žemės ūkio produkcijos eksportas ūgtelėjo daugiau nei trečdaliu iki 1,4 mlrd. eurų.
Lietuvos eksportas darosi atsparus pandemijai
Taigi, „Verslios Lietuvos“ analitikų vertinimu, Lietuvos eksportas, kurio struktūra paremta būtinojo vartojimo prekėmis, yra atsparus COVID-19 pandemijos sukeltam šokui. Be to, tikimasi, kad šiems metams persiritus į antrą pusmetį atsigaus ir tam tikrų aukštesniųjų technologijų prekių paklausa, pagrindinės Lietuvos užsienio prekybos partnerės bus ekonomiškai aktyvios.
Pasak J. Kalendienės, didžiausią įtaką eksporto pokyčiams turi užsienio paklausa. Lietuvos eksporto augimo tempai labiausiai priklausys nuo šalių, kurios yra mūsų pagrindinės rinkos, ekonomikos raidos 2021 m.
„Dauguma tarptautinių institucijų, privačių organizacijų prognozuoja teigiamas ekonomikos augimo tendencijas tiek visame pasaulyje, tiek ir Lietuvos pagrindinėse rinkose ir pastaruoju metu šios prognozės koreguojamos į didesnę pusę. Visa tai nuteikia optimistiškai“, – pasidžiaugė pašnekovė.
Pasak jos, norint išlaikyti dviženklį Lietuvos eksporto augimo tempą iki šių metų pabaigos, reikėtų, kad paklausa mūsų pagrindinėse eksporto šalyse augtų sparčiau nei buvo manoma pačioje metų pradžioje, t.y. kitų šalių ekonomikų atsigavimas po koronaviruso pandemijos turėtų būti greitesnis ir stipresnis, nei buvo manoma anksčiau. Tai yra svarbiausia aplinkybė.
Pasaulyje fiksuojama žaliavų kainų kilimas, pasak „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovės, gali turėti dvejopą poveikį Lietuvos eksporto vertei. Iš vienos pusės, kylant importuojamų žaliavų kainoms, iš kurių vėliau gaminamos prekės eksportui, didėja ir eksportuojamos produkcijos kainos.
„Spartus eksporto kainų kilimas padidina eksporto vertes. Tačiau kainų kilimas, kuris stebimas šiuo metu, yra susijęs su stipriai išaugusia žaliavų paklausa. Tai kelia grėsmę, kad Lietuvos įmonėms gali būti daug sudėtingiau gauti reikiamą žaliavų kiekį, o tai gali daryti neigiamą įtaką gamybos procesams ir eksporto apimtims“, – įsitikinusi pašnekovė.
Kyla klausimas, kur slypi paslaugų sektoriaus eksporto kritimo priežastys ir kokios būtų prognozės.
Pasak pašnekovės, labiausiai per koronoviruso pandemiją nukentėjo kelionių paslaugų eksportas. Dėl uždarytų sienų ir izoliacijos reikalavimų turistų srautai 2020 m. buvo labai sumenkę: „2021 m., prasidėjus vakcinavimo procesams, tikimasi, kad kelionių paslaugų eksportas teigiamai paveiks Lietuvos eksporto rodiklius. Kiti didieji sektoriai, pvz., sausumos transportas, taip pat teigiamai turėtų prisidėti prie paslaugų eksporto augimo.“
Reaguoti į kainų pokyčius – kompanijos duona
Vieno iš eksportuotojų dvidešimtuko lyderių, kompanijos „Linas Agro“, kurios grūdai yra pagrindinė eksporto prekė, Grūdų prekybos vadovo Svajūno Banelio teigimu, jo atstovaujamos įmonės finansiniai metai nėra kalendoriniai, jie pririšti prie grūdų verslo sezono, t. y. prasideda vasarą, artėjant naujam derliui.
„Mūsų eksportas didele dalimi priklauso nuo to, ką pavyksta užauginti mūsų žemdirbiams. Artėjant grūdų sezono pabaigai jau galime apibendrinti, kad grūdų sektoriui sezonas buvo iš tiesų geras, tačiau kaip visada – su nemažai iššūkių. Esant dideliam derliui svarbiausias iššūkis yra operatyviai susitvarkyti su dideliu grūdų srautu nesugadinant kokybės. Džiaugiamės, kad mums pavyko tai padaryti.
Šių metų pradžia dėl vėluojančio pavasario ir vyraujančių vėsių orų kol kas atrodo prasčiau, tačiau jei gamta neiškrės išdaigų, turbūt ir vėl sulauksime gero derliaus. Tačiau būtų per drąsu prognozuoti, kad derlius pasieks praeitų metų lygį, o eksportas nemažės.“
Pasaulyje fiksuojama praktiškai visų žaliavų kainų kilimas. Pasak pašnekovo, reagavimas į kainų pokyčius yra kompanijos duona: „Tai – viena pagrindinių mūsų veiklos sudedamųjų dalių, kurias turime suvaldyti kasdien. Tam turime profesionalų komandą, kuri dirba analizuodama ir ir valdydama rizikas.“
Pasak pašnekovo, per sezoną kainų tendencija pasikeičia keletą ar net keliolika kartų, tuo savotiškai įdomus ir azartiškas grūdų verslas.
„Dėl kylančių kainų dažniausiai laimingiausi būna ūkininkai, ypač tie, kurie grūdus pardavė esant aukščiausiai kainai, o mums tuos kainų svyravimus reikia suvaldyti. Daug investuojame į rizikos valdymo procesus, šiame procese dalyvauja daug žmonių, todėl kainų kilimas ar kritimas gali duoti tik trumpalaikį efektą, o ilgalaikiam rezultatui neturi didelės įtakos“, – komentavo S. Banelis.
Jis neslepia, kad grūdų rinkose pastaruosius metus pagrindinė žaidėja yra kaimyninė Rusija, todėl konkuruoti darosi vis sunkiau. Rusija stengiasi patekti į Saudo Arabijos rinką, todėl Baltijos šalims nuolat tenka ieškoti, kur realizuoti užaugintą produkciją, nes būtent Saudo Arabija buvo viena pagrindinių vidutinės klasės kviečių bei pašarinių miežių pirkėjų.
„Didžioji dalis kviečių šiuo metu parduodama į Afrikos žemyną. Aukštesnės kokybės kviečiai paklausūs ir Izraelyje bei Ispanijoje. Svarbu, kad su Lietuvoje užauginama grūdų produkcija mes toliau galėtumėme konkuruoti kaip kokybiškos produkcijos tiekėjai. Svarbu, kad ūkininkai turėtų ir Vyriausybės pagalbą, ypač svarbi parama sertifikuotos sėklos naudojimui, nes tik naudodami pažangias technologijas galime užauginti kokybišką produkciją“, – komentavo vienos didžiausių Lietuvos eksportuotojų – bendrovės „Linas Agro“ Grūdų prekybos vadovas S. Banelis.
