Toks Izraelio sprendimas faktiškai būtų veto planuojamiems surengti rinkimams. Vis dėlto tokia padėtis galėtų būti naudinga palestiniečių prezidentui Mahmoudui Abbasui, nes prognozuojama, kad susiskaldžiusi jo partija „Fatah“ per rinkimus netektų valdžios ir galimybės daryti įtaką islamistų judėjimui „Hamas“.

Vienas Egipto diplomatas ir vienas žvalgybos pareigūnas sakė, kad buvo informuoti apie tokį sprendimą ir kad oficialiai jis turi būti paskelbtas ketvirtadienį per palestiniečių frakcijų susitikimą.

Pasak šaltinių, Egiptas derasi su Izraeliu dėl kompromiso, kad rinkimai galėtų įvykti, bet kol kas šios pastangos nėra sėkmingos.

Abu šie pareigūnai apie derybas už uždarų durų kalbėjo pirmadienį vakare, su anonimiškumo sąlyga.

Žvalgybos pareigūnas sakė, jog „Hamas“ nori rinkimų, bet jokia frakcija nenori jų rengti be tarptautinės bendrijos garantijų, kad balsavimas vyks ir Rytų Jeruzalėje. Anot pareigūno, frakcijos kaip alternatyvų sprendinį aptarinėja vienybės vyriausybės, kurioje dirbtų ir „Hamas“, formavimą.

Vienas palestiniečių pareigūnas sakė, kad joks sprendimas nebus priimtas iki frakcijų susitikimo ketvirtadienį, ir pridūrė, jog jei Izraelis nuspręs leisti balsavimą Rytų Jeruzalėje, gegužės 22-osios rinkimai įvyks kaip suplanuota. Pasak pareigūno, „Fatah“ nepritaria rinkimams be balsavimo Rytų Jeruzalėje, nes tai reikštų sutikti su Izraelio įvykdyta aneksija.

Pareigūnas neturėjo įgaliojimų kalbėtis su reporteriais ir taip pat nesutiko skelbti savo pavardės.

Palestiniečių rinkimų komisija nurodo, kad pagal ankstesnius susitarimus Rytų Jeruzalėje 6 tūkst. rinkėjų savo balsus turėtų atiduoti per Izraelio paštą, o dar 150 tūkst. rinkėjų galėtų balsuoti su Izraelio leidimu ar be jo.

Nedidelė rinkėjų, kuriems reikalingas Izraelio leidimas, grupė tikriausiai labai nepaveiktų rinkimų baigties, bet jų dalyvavimas laikomas simboliškai svarbiu palestiniečių pretenzijoms į Rytų Jeruzalę palaikyti. Izraelis iki šiol nėra pasakęs, ar leis jiems balsuoti.

Šie rinkėjai taip pat suteikia pretekstą M. Abbasui atšaukti parlamento rinkimus, „Fatah“ tikriausiai neturint galimybių jų laimėti. „Fatah“ yra skilusi į tris tarpusavyje konkuruojančius sąrašus, todėl „Hamas“ tikriausiai taptų didžiausia partija parlamente.

Izraelis ir tarptautinė bendrija, laikantys „Hamas“ teroristine organizacija, taip pat tyliai sveikintų rinkimų atidėjimą ar atšaukimą. „Hamas“ triuškinama pergalė 2006 metų parlamento rinkimuose išprovokavo krizę, kurios metu šis sukarintas judėjimas paveržė iš M. Abbaso jėgų Gazos Ruožo kontrolę, palikdamas palestiniečių prezidentą valdyti tik kai kuriose okupuoto Vakarų Kranto dalyse.

Izraelis Rytų Jeruzalę, Vakarų Krantą ir Gazos Ruožą užėmė per 1967 metų karą. Palestiniečiai savo būsimai valstybei nori visų šių trijų teritorijų ir laiko Rytų Jeruzalę savo sostine.

Izraelis rytinį miesto sektorių aneksavo, bet tarptautinė bendrija šio žingsnio nepripažįsta. Izraelis visą Jeruzalę laiko savo sostine ir draudžia Palestinos Autonomijai čia veikti. Miesto likimas yra tarp sunkiausių taikos proceso, įstrigusio daugiau kaip prieš dešimtmetį, klausimų.

Pastarosiomis dienomis Jeruzalėje smarkiai išaugo įtampa, vyksta Izraelio policijos susirėmimai su musulmonų tikinčiaisiais dėl suvaržymų susibūrimams per šventąjį Ramadano mėnesį.