Tačiau Autoplius.lt portalo atliktos analizės duomenimis – pasirinktas abejotinas mokesčio modelis ne tik neduoda vaisių, tačiau turi aiškų neigiamą poveikį. Toks mokestis tapo tarsi „bebrų užtvanka“, trukdančia natūraliam parko atsinaujinimui, o senų taršių automobilių savininkai tapo įkaitais, kai norėdami parduoti ir įsigyti naujesnį automobilį dėl mokesčio turi už tai sumokėti papildomai.
Išanalizavus šių ir praeitų metų kovo mėnesio automobilių parko duomenis atsiskleidžia neigiama tendencija – vidutinis automobilio amžius paseno 117 dienų, arba daugiau nei trimis mėnesiais, kai ankstesniais metais matydavome nors menką, bet jaunėjimą. Be to, priešingai įvedant registracijos mokestį keltiems tikslams – nežymiai, 0,1 g., iki 173,1 g/km padidėjo vidutinė šalyje registruoto automobilio CO2 emisija. Nors toks pokytis ir gali pasirodyti menkas, konservatyviai vertinant vidutinį kiekvieno jų kasmet nuvažiuotą atstumą – tai papildomai į atmosferą išmestos 1500 tonų CO2.
Pasak Autoplius.lt portalo vadovo Artūro Mizero, nors tokios tendencijos po mokesčio atsiradimo iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti stebinančios, tačiau suprantant kaip vyksta automobilių parko kaita, situaciją tampa lengva paaiškinti. Šį procesą galime įsivaizduoti kaip tekančią upę – jos aukštupyje į parką patenka nauji, modernūs, mažai taršūs automobiliai, žemiau – šios upės „intakai“ – importuoti naudoti automobiliai, o žemupyje – parko seniausieji, taršiausi automobiliai. Kiekvienas jų „teka“ žemyn, pakeliui pakeisdamas 3-5 savininkus. Kiekvienas jų, parduodamas seną paprastai įsigija naujesnį automobilį. Tokiu būdu parkas nors ir lėtai, tačiau atsinaujina.
2020 metais ieškant būdų mokesčiais mažinti taršą, Lietuvoje buvo įvestas naujasis transporto priemonių registracijos mokestis, kuris buvo ekspertų kritikuojamas. Praėjus 9 mėnesiams nuo jo starto jau galime matyti, kad kritikos būta pagrįstos. Pasirinktas modelis, kai apmokestimas automobilio pardavimas, o ne naudojimas, ar įvedimas į rinką sulėtiną minėtos „upės“ tėkmę. Galime palyginti, kad joje staiga atsirado „bebrų užtvankos“, ties kuriomis ima kauptis taršūs automobiliai, vietoje to, kad įprastai tekėtų į žemupį.
Kaip aiškina rinkos ekspertas, dabartinėje situacijoje senų taršesnių automobilių savininkai tampa tarsi įkaitais. Norėdami persėsti į mažiau taršų – tarsi turi sumokėti išpirką registracijos mokesčio pavidalu tiek parduodant (per sumažėjusią automobilio vertę), tiek įsigyjant naujesnį. Daugumai jų beveik nauji automobiliai yra finansiškai neįkandami, nors nedidelį atsinaujinimą ir norėtųsi padaryti. Šioje situacijoje jiems tenka priimti sprendimą tiesiog likti su senuoju. Jo nurašymas taip pat nėra patrauklus – tektų tiesiog atsisakyti 1000-3000 eurų vertės turto, dar labiau sumažinant galimybes įsigyti mažiau taršų automobilį. Šios tendencijos aiškiai matomos ir rinkos statistikoje – pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su pernai, 10-30 metų senumo automobilių sandorių sumažėjo 23-25 proc., kai jaunesnėse amžiaus grupėse pokyčio dėl šalyje įvesto karantino būta vos vienženklio.
„Bebrų užtvankos“ efektas neapsiriboja vien tik senų automobilių segmentu. Neįvykę pardavimo sandoriai persikelia ir į naujesniuosius. Senųjų savininkams neįsigijus naujesnių automobilių, šių savininkai atitinkamai jų parduoda mažiau bei taip pat neatsinaujina. Todėl autoparke įsigali dar didesnė stagnacija.
Iš karto po mokesčio įvedimo sulėtėjimą 15-20 metų automobilių amžiaus grupėje buvo bandoma paaiškinti ekonominiu „COVID-19“ pandemijos efektu. Tačiau dabar, praėjus 9 mėnesiams nuo registracijos mokesčio įsigaliojimo, ryškėja, kad jis yra svari stagnacijos priežastis. Tai matome ir besilygindami su Latvijos ir Estijos rinkomis, kur tokie reiškiniai fiksuoti daug mažesne apimtimi. Vertinant vidaus rinkoje pardavinėtus automobilius atsiveria ryškus neigiamas ryšys tarp sandoriui taikytino registracijos mokesčio dydžio ir kiekio pokyčio: atvejais, kai mokestis mažesnis nei 50 eurų, parduodamų automobilių per antrą 2020 metų pusmetį mažėjo 5 proc., kur taikytas 150-200 eurų mokesčio tarifas – net 32 proc.
„Priežastingumas dar aiškesnis žvelgiant į mokesčio dydžio ir automobilio kainos santykį. Šiam pasiekiant 16 proc. automobilio vertės, matomas 43 proc. sandorių mažėjimas, tuo tarpu kai santykis mažas – fiksuotas tik 5 proc. neigiamas pokytis. Iš to matyti, kad tai – ne pandemijos, o būtent naujosios tvarkos pasekmė“, – teigia A. Mizeras.
Nors viešoje erdvėje girdima Vyriausybės siūlymų keisti dabartinę mokesčio tvarką, tačiau minima, kad tai – 2022 metų klausimas. A. Mizeras pastebi, kad girdima dvejopų žinučių iš Aplinkos bei Finansų ministerijų: iš vienos puse lūpų pripažįstama, kad dabartinis mokesčio modelis ydingas, iš kitos kalbama, kad net ir tokį jį, greta kitų numatomų pakeitimų, norima ne tik palikti, bet ir didinti.
„Kaip rodo rinkos analizė, pokyčiai ir esamo modelio naikinimas yra būtini, nes dėl sukurto „bebrų užtvankos“ efekto rizikuojame kitais metais pamatyti dar liūdnesnį vaizdą šalies automobilių parke“, – perspėja ekspertas.
