Apie tai kalbėta laidoje Delfi Tema.
Pavyzdžiui, atlikus analizę paaiškėjo, jog, ekologiniams ūkiams pas mus keliama maždaug 50 reikalavimų, kurių nėra kitur ES.
„Ekologiniai ūkiai nėra vienintelė sritis, kur mes kuriame papildomus reikalavimus. Tai teisėta, nes ES teisės aktai šalims narėms nedraudžia griežtinti teisės aktų. Pati valstybė turi žiūrėti, ar toks kelias nemažina jos konkurencingumo“, – aiškina Bronis Ropė, Europos parlamento narys ir sako, kad EP dar prieš tris metus ėmėsi iniciatyvos aiškintis, kodėl atskirose šalyse ši sritis nesivysto.
Paaiškėjo, pavyzdžiui, kad Lietuvoje negalima, skirtingai nuo kitų šalių, kurti mišrių ūkių, kai dalis ūkio tradicinis, kita dalis ekologinis. Pas mus galimas tik toks arba toks. Norint visą ūkį paversti ekologiniu reikia labai daug investicijų, o kokia bus parama niekas nežino. Be to, mišrus ūkis mažina riziką.
„Tokie faktai privertė visos ES mastu priimti naują reglamentą, kad ūkininkavimo sąlygos būtų suvienodintos visoje Europoje. Kitas tikslas, kad suaktyvėtų perdirbimas ir šių produktų pardavimas. Be to, kiek man teko bendrauti su ūkininkais ir perdirbėjais, jie norėtų, kad galiotų bendras reglamentas. Valdžia atvirkščiai, nori, jog išliktų galimybė jai papildomai reguliuoti tvarką, nors dažnai sakoma, kad vieno ar kito įsipareigojimo reikalauja ES, nors tai būna vietinė iniciatyva“, – aiškina B. Ropė.
Jis pateikia ir vieną iš pavyzdžių, kaip tai atrodo praktikoje. 2021-2027 laikinasis reglamentas numatė, kad valstybės narė ekologiniam ūkininkavimui leistų 5 metų pereinamąjį laikotarpį, bet Lietuva pasirinko trumpesnį 3 metų laikotarpį ir tuo pačiu parama ūkininkams sumažėjo. Kitas pavyzdys, vadinamasis Atsigavimo fondas, kuriame numatyta, kad 37 proc. lėšų atitektų klimato kaitos priemonėms, bet mes neskyrėme nieko, nors ekologinis ūkininkavimas idealiai atitinka reikalavimus. Tai žmones skatina trauktis iš šios srities.
Saulius Daniulis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas, sako, kad mes ekologinių ūkių reglamentą tiesiog supainiojome su vadinamaisiais privačiais standartais, tokiais, kaip biodinaminis ūkis, kurių sertifikavimas ir veiklos reglamentavimas kur kas griežtesnis, o pas mus taisyklės lenkia net šiuos standartus ir tai mūsų, ne ES iniciatyva.
„Kiekviena šalis gali griežtinti reikalavimus ir mes tai padarėme ir sugalvojome nurodyti, kada ūkininkui pjauti, kiek piktžolių turi būti lauke ir mūsų valdininkai šiuos reikalavimus vis griežtina, nes nori pateisinti savo darbą. Jei priimsi taisykles pagal ES reglamentą, jis turi nesikeisti bent 5-7 metus, tačiau tada atskiri skyriai Žemės ūkio ministerijoje neturės ką veikti. Dabar pas mus taisyklės keičiasi kelis kartus per metus ir kaip jų laikytis ūkininkai nebesupranta. Tą panaikinus visiems būtų paprasčiau“, – piktinasi S. Daniulis.
B. Ropė sako, kad mėgino aiškintis, kaip vienoje ar kitoje srityje pakeisti tvarką, kad būtų kuo mažiau trikdžių paprasčiausiai dirbti ir parduoti produktus. Parlamentaras pateikia pavyzdį – dar neseniai Lietuvoje buvo reikalaujama, kad ekologiniuose produktuose nebūtų jokių pesticidų likučių, nors dešimtmečiais dirbant žemę jų išvengti neįmanoma. ES minimalūs likučiai leidžiami, o pas mus už tai buvo atimami sertifikatai ir išmokos.
S. Daniulis sako, kad reikalavimą, kad už pesticidų likučius nebūtų baudžiama užtruko dvejus metus. Be to, kokie gali būti ribojimai, jei mes turime 7 proc. ekologiškų pasėlių, o ES reikalauja per keletą metų pasiekti 25 proc. Tačiau daugiau lėšų rėmimui, kad žmonės eitų į šią sritį nėra. Visoje Europoje tai remiama sritis.
Asociacijos vadovas skaičiuoja ir kiek brangsta ūkininkavimas jei tenka laikytis kai kurių tik pas mus galiojančių reikalavimų.
„Pavyzdžiui, reikalavimai dėl sėjomainos, galioję dar visai neseniai. Kas penkerius metus ekologinio ūkio plotas turi būti užsėjamas dobilais, kad atsistatytų dirva. Už tai ūkis gauna 59 eur/ha išmoką. Tuo tarpu chemizuotas ūkis dobilus vertina kaip posėlinę kultūrą, ją išlaiko 8 savaites ir gauna 130 eurų išmoką. Tai reiškia, kad ekologiški ūkiai derlių galėdavo imti tik kas penktus metus. Tiesiog trūko pinigų ir valdininkai taip neformaliai sumažino išmokas“, – skaičiuoja S. Daniulis ir sako, kad yra sunkiai suvokiamų remiamų kultūrų sąrašai, kiek turi būti nuimta derliaus. Tai tiesiog valdininkų sugalvoti apsunkinimai, kad jie patys galėtų susireikšminti.
„Dabar nutiko taip, kad mes atėjo į šią sritį, prisiėmėme įsipareigojimus, trauktis negalime. O valstybė tuo tarpu staiga pareiškia, kad vykdyti savo įsipareigojimų negali, nes neturi pinigų ir vis sugalvoja naujas taisykles, kurių nebuvo pradedant veiklą ir kurios kardinaliai keičia patį ūkininkavimą“, – piktinasi S. Daniulis.
