Buvęs Ukrainos saugumo tarnybos pirmininko pavaduotojas generolas majoras Viktoras Jahunas leidiniui „Apostrof“ sako, kad atsipalaiduoti nederėtų.
„Atsipalaiduoti jokiu būdu negalima. Galbūt Rusija iš tiesų atitrauks karius atgal į nuolatines jų dislokavimo vietas, tačiau aš abejoju, kad tos vietos bus gerokai toliau nuo dabartinių lauko stovyklų, kuriose kariai dabar buvo“, – mano generolas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Kryme buvę kariai veikiausiai ten ir pasiliks, o atsitrauks tie, kurie buvo susitelkę pasienio srityse.
„Kam viso to reikėjo? Pulti niekas nesirengė, nes norint pulti reikia turėti bent trigubą karių skaičiaus pranašumą – vadinasi, ne mažiau nei 300 tūkst. karių pirmajam smūgiui. Dabar Rusija negali surinkti tokio kiekio karių, kad įgyvendintų visapusišką agresiją prieš Ukrainą, ypač turint omenyje puolimą trimis kryptimis“, – pažymėjo ekspertas.
Jo teigimu, šie Kremliaus manevrai prie Ukrainos sienos buvo Ukrainos šantažas.
„Visa tai buvo daroma siekiant vien tik pademonstruoti savo galią ir šantažuoti tiek Ukrainą, tiek mūsų užsienio partneres. Mūsų reakcija buvo tinkama – niekas nepuolė lakstyti ir pirkti grikių, kaip buvo tikėtasi. Visuomenė buvo susitelkusi. Ši gerai koordinuota pozicija – kariuomenės, valdžios, savanorių – parodė, kad tokiomis akimirkomis galime susivienyti, nes gyvename pakraštyje, į mūsų namus priešas užsuka pirmiausia. Šią žinutę mes perdavėme Vakarams ir iš savo partnerių sulaukėme realios pagalbos – politinės, karinės, žvalgybinės, vaizdų iš kosmoso, karinės pagalbos Juodojoje jūroje ir ore. Visas šis derinys priešui leido suprasti, kad taip lengvai nieko padaryti nepavyks“, – aiškino V. Jahunas.
Ukrainos valdžia svarsto kelis karinių veiksmų vystymosi scenarijus ir mano, kad tikimybė, jog Rusija užpuls Ukrainą, yra. Rusijos kariuomenė prie Ukrainos sienos gali priartėti praktiškai iš bet kurios pusės. Kiek tikėtinas tiesioginis Rusijos puolimas ir kur didžiausia Rusijos pajėgų koncentracija? Ir kaip, Ukrainos ir kitų šalių ekspertų nuomone, galima išvengti atviro konflikto? Apie tai rašo currenttime.tv.
Krymas
Ukrainos gynybos ministerijos atstovai pareiškė, kad Rusija gali užpulti Ukrainą iš aneksuoto Krymo pusės. Remiantis žvalgybos duomenimis, ten jsutelkta daug Rusijos karių. Jų tikslas gali būti pulti pietinius Ukrainos rajonus, taip siekiant atnaujinti vandens tiekimą į pusiasalį.
Razumkovo karinių programų centro direktorius teigia, kad Juodosios jūros akvatorijoje ir Rusijos aneksuotame pusiasalyje iš tiesų telkiamos pakankamai gausios pajėgos: apie 50 įvairių klasių karinių laivų, 230 tankų, desantinių-šturmo brigadų. Rusija iš esmės pati patvirtino pajėgų permetimą į Krymą, kai patarė Jungtinėms Valstijoms „laikytis atokiau“ nuo aneksuoto pusiasalio.
„Per vieną desantinę operaciją iš jūros pusės šios pajėgos gali išmesti apie dešimt bataliono-šturmo grupių, o tai yra labai stipri grupuotė, – sakė Razumkovo karinių programų centrų direktorius Nikolajus Singurovskis. – Be to, ten telkiamos pajėgos iš Kaspijos flotilės ir atplaukia trys dideli desantiniai laivai iš Baltijos.“
Tačiau vandens sugrąžinimas Krymui nėra pagrindinis Rusijos tikslas, mano ekspertas. Jo nuomone, parodomasis kariuomenės telkimas prie Ukrainos sienų yra politinis spaudimas siekiant priversti Kijevą atsisakyti siekio prisijungti prie ES ir NATO.
Taip pat jis mano, kad, jeigu Kremliui nepavyks savo karine galia išgąsdinti Ukrainos, provokacijų reikėtų laukti iš karto keliuose Ukrainos regionuose.
„Parodyti savo silpnumą, ypač prieš artėjančius rinkimus, jis negali. Jam reikia greito ir laimėto karo, – svarstydamas galimą Rusijos prezidento Vladimiro Putino logiką sakė N. Singurovskis. – Smūgis bus iš kelių krypčių. Jie pasistengs ištempti mūsų gynybą į pietus, šiaurę, rytus ir vakarus, įskaitant ir Padniestrę.“
Padniestrė
Padniestrėje Rusijos kariai bazuojasi nuolat kaip „taikdariai“. Oficialiai jų ten yra apie 2 tūkst., tačiau tikslus skaičius nėra žinomas, sakė buvęs Moldovos gynybos ministras Anatolijus Šalaru. Jo turimais duomenimis, Kovbasno kaime, kurį kontroliuoja Padnestrės valdžia, prie pat Ukrainos sienos yra didelis ginkluotės sandėlis. Ten yra daugiau nei 20 tūkst. tonų ginkluotės.
„Padnestriečiai turi šiuolaikinių ginklų ir šiuolaikinės amunicijos. Ten yra ne tik Rusijos kontingentas: šiandien su mūsų specialistais suskaičiavome, kad jie gali apginkluoti apie 25-30 tūkst. žmonių, o tai itin svarbu padėčiai, kuri vystosi aplink Ukrainą, – sakė 2015-2016 metais Moldovos gynybos ministro pareigas ėjęs A. Šalaru. – Rusijos pajėgos atlieka vadovavimo, generalinio štabo funkciją. Padniestrės gyventojai net prieigos prie ginklų sandėlio neturi, jie jiems paklūsta.“
Moldovos politikas sako, kad dar pieš dešimt metų į Moldovą iš Rusijos atkeliavo ešelonai su karine technika.
„Rusija Padniestrėje paliko lėto veikimo miną ir tai buvo padaryta su Ukrainos pagalba, – pabrėžė A. Šalaru. – Pradedant nuo 2011 metų per Ukrainą pravažiavo maždaug penki ešelonai su karine technika ir ginkluote. Iš esmės mes nežinome, kas ten buvo, tačiau žinome, kad tai buvo karinė pagalba. Taip pat ginkluotė keliavo per Odesos uostą. Ir būdamas gynybos ministras aš ne kartą buvau Kijeve, klausiau, kas buvo tuose ešelonuose. Ir niekas nieko negalėjo man pasakyti.“
Donbasas
Dar vienas flangas, iš kur, anot Ukrainos žvalgybos, galima laukti Rusijos provokacijų, yra Ukrainos rytai, kur yra vadinamosios „Donecko Liaudies Respublika“ ir „Luhansko Liaudies Respublika“. Ten ir prie Ukrainos šiaurės sienos Rusija permetė Pirmąją tankų diviziją ir 150-ąją motorizuotą šaulių diviziją – iš viso tai būtų apie 40 tūkst. karių.
Ukrainos gynybos ministras pareiškė, kad reikėtų baimintis ir Rusijos kariuomenės telkimo Baltarusijoje. Tačiau pastarosios karinis ekspertas Aleksandras Alesinas, nors ir neneigia, kad Baltarusijoje rengiama daugiau bendrų karinių pratybų su Rusija, visgi mano, kad Ukrainos užpuolimo iš šios šalies pusės laukti neverta.
„Sakyčiau, kad kariuomenės telkimas prie Baltarusijos – tai iš esmės Lenkijai skirta demonstracija, atsižvelgiant į tai, kaip smarkiai pablogėjo Baltarusijos ir Lenkijos santykiai, ir Aliaksandras Lukašenka pažadėjo kiekvieną mėnesį demonstruoti karines pratybas, – svarsto A. Alesinas. – Rusija dabar vykdo informacinį-psichologinį karą. Jeigu jie ir rengiasi kažkokiems kariniams veiksmams, tai jau tikrai ne taip, kaip tai atrodo ekspertams Ukrainoje, esą, ten prie sienos sutelktos trys kariuomenės.“
Baltarusijos eksperto nuomone, Rusija gali ryžtis atviram kariniam konfliktui, jeigu ukrainietišku ginklu bus nužudytas pilietis su rusišku pasu. Tokiu būdu ji tarsi stotų jo ginti. Ir veikiausiai, sako A. Alesinas, tai gali įvykti Donbase, nes daugelis šių teritorijų gyventojų ir ginkluoti separatistai jau turi Rusijos pasus.“
Tačiau pagrindinis smūgis, jo nuomone, jeigu toks bus, bus suduotas ne iš čia: „Galima smogti raketomis. Juk jie permetė į Juodąją jūrą nedidelius raketinius laivus, kurie bazavosi Kaspijos jūroje. Jie turi laivų su keturiomis-šešiomis raketomis, gebančiomis nuskristi iki 1600 km. Be to, atsižvelgiant į tai, kad jie turi laivų ir Baltijos jūroje, jie gali iššauti per jiems nedraugiškos Lenkijos teritoriją“.
Taip pat A. Alesinas sako, kad raketų gali paleisti ir aviacija arba povandeniniai laivai Juodojoje jūroje: „Tai, žinoma, yra slapti duomenys, tačiau nuo Kaspijos jūros Siriją jos pasiekė“.
Rusijos karinių ekspertų nuomonės dėl tolesnių V. Putino kariuomenės veiksmų Ukrainos atžvilgiu išsiskyrė. Jie mano, kad Rusija iš karto puls keliose vietose, ir pasaulis tokiu atveju atsidurs ant Trečiojo pasaulinio karo slenksčio. Kiti mano, kad Rusija yra visiškai nepasirengusi karui finansiškai, o ir V. Putino reitingas nuo to vargiai pasikeis.
„Esminis klausimas yra tas, ar iš viso kils karinis konfliktas, ar tai yra viešųjų ryšių akcija ar pasirengimas karui? – sako Maskvos Carnegie centro ekspertas Andrejus Kolesnikovas. – Mano nuomone, esamas kariuomenės telkimas – tai viešieji ryšiai. Žinutė Vakarams ir vidinei auditorijai: mobilizuokimės. O auditorija nenori mobilizuotis. Kaip ten bebūtų, viena kokia nors karinė-techninė klaida gali virsti karšta karo faze, ir tuomet tai iš tiesų gąsdina“.
Remiantis skirtingais duomenimis, balandį Rusija buvo suplanavusi daugiau nei 4 tūkst. karinių pratybų, kuriose dalyvautų iki pusės milijono karių.
Skelbia, kad kariai atitraukiami
Rusija pradės grąžinti karius iš karinių pratybų netoli Ukrainos ir aneksuotame Kryme, dėl kurių išaugo įtampa su Vakarais, ketvirtadienį sakė gynybos ministras S. Šoigu.
„Manau, kad skubių patikrinimų tikslai buvo pasiekti“, – ketvirtadienį per pratybas Rusijos aneksuotame Kryme sakė S. Šoigu ir pridūrė įsakęs jose dalyvaujantiems kariams kitą dieną pradėti grįžti į „nuolatines bazes“.
Pasak ministro, kariai į bazes turi grįžti iki gegužės 1 dienos.
Anksčiau ketvirtadienį S. Šoigu atvyko į 2014 metais Maskvos aneksuotą Ukrainai priklausantį Krymą stebėti ten vykstančių karinių pratybų.
„Šoigu sraigtasparniu praskrido virš rajonų, kur dislokuoti kariai ir karinė technika, ir patikrino pratybose dalyvaujančių jūrų ir sausumos pajėgų pasirengimą“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
Mokymai vyko išaugus įtampai tarp Maskvos ir Vakarų valstybių dėl rusų pajėgų telkimo prie Ukrainos šiaurinių ir rytinių sienų, taip pat Rusijos aneksuotame Kryme.
Kaip Gynybos ministerija pranešė naujienų agentūrai „Interfax“, pratybose Kryme dalyvavo maždaug 10 tūkst. sausumos pajėgų karių ir daugiau nei 40 karinių laivų.
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį sakė palauksiančios tolesnių Rusijos veiksmų po Maskvos pareiškimo, kad šalis baigia įtampą smarkiai padidinusias karines pratybas prie Ukrainos sienų ir Kryme.
„Išgirdome žodžius. Galvoju, kad lauksime veiksmų“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.
„Kalbėdamiesi su Rusijos vyriausybe aiškiai pasakėme, kad jai reikia susilaikyti nuo eskaluojamų veiksmų ir tuojau pat nutraukti visą savo agresyvią veiklą Ukrainoje ir aplink ją“, – pažymėjo jis.
N. Price'as atsisakė nurodyti, ar Rusija anksčiau informavo Jungtines Valstijas apie savo pajėgų atitraukimą nuo Ukrainos sienų.
Praėjusią savaitę Rusijos naujienų agentūros, cituodamos Rusijos gynybos ministeriją, informavo, kad Maskva nuo šeštadienio ketina pusmečiui uždaryti kai kurias Juodosios jūros dalis užsienio kariniams ir valstybiniams laivams.
Toks žingsnis gali turėti įtakos susisiekimui su Ukrainos uostais Azovo jūroje, kurią su Juodąja jūra jungia Kerčės sąsiauris, esantis palei Krymo rytinį smaigalį.
Europos Sąjunga šį žingsnį pavadino „didelį nerimą keliančiu įvykiu“, o NATO irgi išreiškė susirūpinimą ir paragino Rusiją garantuoti „laisvą prieigą“ prie Ukrainos uostų.
Rusija per pastarąsias savaites dislokavo dešimtis tūkstančių karių savo pasienyje su Ukraina ir Kryme. Gynybos ministras S. Šoigu tokį pajėgų telkimą pavadino „mokymais“, esą surengtais reaguojant į „grėsmingus“ NATO veiksmus.
Kijevas nuo 2014 metų kovoja su prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje. Šis konfliktas įsiplieskė Maskvai aneksavus Krymą.
