Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis R. Karbauskis Seimo nario mandato atsisakė lapkričio pabaigoje, opozicijoje pabuvęs 11 dienų.
Tada jis sakė, jog tai yra protestas prieš konservatorių terorą.
„Jeigu aš būčiau to nepadaręs, ką padariau, tai tokiu atveju man tikrai reikėtų atsiprašyti. Nes tai būtų išdavystė tų pačių rinkėjų“, – tada motyvus pasitraukti iš parlamento aiškino LVŽS vadovas.
Dabar konservatoriai sumanė savotišką protestą prieš R. Karbauskio protestą. Seime gimė idėja pataisyti Konstituciją ir joje įrašyti, kad tas, kuris mandato atsisako savo noru, kitoje kadencijoje renkamas būti negali.
„Negalima ateiti, atsistoti per rinkimų kampaniją, muštis į krūtinę, prašyti rinkti. Ir po kelių savaičių, ar po kelių mėnesių trenkti durimis ir išeiti“, – LNK sakė konservatorius, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.
Jis pasiūlymus dėl tolimesnės Lietuvos Respublikos Konstitucinės raidos pateikė Seimo Ateities komitetui.
Dokumente dėstoma, kodėl tokia iniciatyva kilo.
„Prasidėjus Seimo 2020–2024 metų kadencijai netikėtai du Seimo nariai savo noru atsistatydino iš Seimo nario pareigų. Kilo diskusija, kad tai gali būti traktuojama kaip rinkėjų apgaudinėjimas ir neturėtų būti toleruojama, tam pačiam asmeniui kandidatuojant kituose rinkimuose“, – dėstoma dokumente.
Nurodytu laikotarpiu iš Seimo pasitraukė R. Karbauskis ir Darbo frakcijos narys Antanas Guoga.
S. Šedbaras sako, kad jei šios pataisos bus priimtos, A. Guoga ir R. Karbauskis kandidatuoti į Seimą 2024 metais negalės. Galės tik dar kitoje kadencijoje.
„Jeigu įsigaliotų nuo dabar, manau, kad taip. Tai būtų vienas iš ribojimų – jei praėjusiuose rinkimuose be jokios rimtos priežasties atsisakei Seimo nario mandato“, – sakė konservatorius.
Pats R. Karbauskis neabejoja, konservatoriai šią pataisą inicijuoja specialiai dėl jo.
„Aš manau, kad tai jau yra diagnozė. Suprantat, tai yra diagnozė žmonių, kurie daro viską, kad neliktų jokių politinių oponentų“, – tikino politikas.
Ar į kitą Seimą kandidatuos, R. Karbauskis dar neatskleidžia.
„O tai, kad jie tokiu eina, siūlo konstitucines pataisas, man belieka priminti, kad jie prieš kelis metus, praeitoje kadencijoje sakė, kokie mes baisūs, kad siūlome keisti Konstituciją. Bet mes tokių nesąmonių, kokias jie, tikrai nesiūlėme“, – sakė LVŽS vadovas.
Ne vienas Seimo narys savo mandato atsisakė ir praėjusioje Seimo kadencijoje.
Valstietė Greta Kildišienė, tvarkietis Kęstutis Pūkas, socialdemokratas Mindaugas Bastys. Jie išėjo po skandalų. Bet kai Seimo nario mandato atsisakė konservatorius Tadas Langaitis, buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus.
T. Langaitis buvo laikytas artimu partijos lyderiui Gabrieliui Landsbergiui, jam buvo patikėtos ir rinkimų štabo vadovo pareigos. Opozicijoje pabuvęs kiek daugiau nei metus, 2018 metais konservatorius nusprendė grįžti į verslą.
S. Šedbaras sutiko, kad „geras klausimas“, kodėl konservatoriai tada nekalbėjo apie rinkėjų apgaudinėjimą.
„Reikėjo jau ir tada kalbėti. Bet matote, turi tą mažesnę galią, mažesnį balsų skaičių“, – aiškino konservatorių atstovas.
Konstitucinės teisės profesorius Vytautas Sinkevičius šią pataisą apibūdina paprastai.
„Akivaizdus nesiskaitymas su Konstitucija“, – sakė jis.
Anot profesoriaus, tai nederėtų su demokratiniu rinkimų principu, pažeistų Konstitucijos vientisumą. Prieštarautų ir Europos žmogaus teisių konvencijai.
„Lietuvoje nėra priverčiamo darbo, kiekvienas asmuo turi teisę atsistatydinti iš užimamų pareigų. Jeigu asmuo įgyvendina Konstitucinę teisę, atsistatydina iš užimamų pareigų, jis negali prarasti kitos Konstitucinės teisės – būti renkamam Seimo nariu“, – sakė V. Sinkevičius.
Išlieka klausimas, ar konservatoriai savo siekį įgyvendins, nes Konstitucinėms pataisoms reikia daugiau nei 90 Seimo narių balsų. Vadinasi, turi būti valdančiųjų ir opozicijos sutarimas.
