Naujosios asociacijos vadovė Inga Langaitė aiškino, kad šiuo metu bene vienintelis sektoriaus augimą stabdantis veiksnys yra kvalifikuotos darbo jėgos stoka. Būtent tai ir bus stengiamasi pakeisti.
„Ribų iš ekonominės pusės nematome, kadangi eksportuojame į visą pasaulį. Ten yra neišsemiami klodai ekonominės vertės, kurią galima parvežti į Lietuvą“, – sakė M. Mikuckas.
Interviu „Delfi“ pašnekovai taip pat papasakojo, kad planuoja per kelerius metus Lietuvos IT sektoriuje dirbančių asmenų skaičių padidinti nuo 10 iki 30 tūkst., o per metus sumokamų mokesčių sumą nuo 126 iki 375 mln. eurų.
– Koks bus jūsų asociacijos pavadinimas ir kas yra jos steigėjai?
M. Mikuckas: Pavadinimas „Vienaragiai LT“ kilo su aspiracija, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau sėkmingų milijardo vertės technologijų įmonių. Galvojame, kad ekosistemos dalyvius jis įkvėps to siekti.
I. Langaitė: Asociacijos steigėjais bus septynios bendrovės: „Vinted“, „Tesonet“, „Kilo Health“, „Bored Panda“, „Hostinger“, „Omnisend“ ir „Tech Zity“. Tačiau neapsiribosime tik jomis, tai – tik pati pradžia. Kviesime visus kitus lietuviškus startuolius prisijungti prie šios asociacijos.
– Ką laikote startuoliu?
M. Mikuckas: Tai sparčiai auganti technologijų įmonė. Kai įmonė pasiekia stadiją, kai tampa tiesiog po kelis procentus per metus augančia, tada ji jau nebėra startuolis.
– Skelbta, kad Lietuvoje veikia 561 startuolis. Iš kur šie duomenys?
M. Mikuckas: Mūsų tinklapyje vienaragiai.lt yra sąrašas įmonių, kurias priskiriame startuoliams. Šiuo metu registruojame būtent tokį skaičių. Beje, tinklapyje galima rasti statistikos ir apie tai, kaip šios įmonės auga, kiek turi darbuotojų, kiek mokesčių sumoka ir t. t. Turime tikslą, kad rodikliai per kelis metus padidėtų trigubai.
– Kokiu tikslu kuriate šią asociaciją?
M. Mikuckas: Lietuvoje atsirado jau pakankamas kiekis tikrai sėkmingų technologijų įmonių. Įgavę patirtį, matydami tinkamas sąlygas Lietuvoje tokioms įmonėms veikti, eksportuoti, supratome, kad šio sektoriaus perspektyvos Lietuvoje yra labai didelės, o ribojantis faktorius yra talento kiekis, kurį sugebame užauginti universitetuose, kitose mokslo įstaigose.
Pagalvojome, kad šio sektoriaus vystymuisi norėtųsi sutelkti bendras jėgas, tiesiog padėti jį auginti atsinešant visą patirtį, ką pamatėme užsienio valstybėse, kaip ten veikia, kodėl ten tas sektoriaus sparčiau auga – Amerikoje, Skandinavijoje. Su visa šia informacija, žiniomis ir patirtimi telkiamės į vieną asociaciją, nes tikime, jog Lietuva turi šansą šioje sferoje turėti didelį proveržį, kad tai taptų didele ekonomine jėga, bendrai šalies progreso varikliu, taip pat ir mokslo prasme.
Norime įgyvendinti viziją, kad Lietuvos technologijų sektorius dar labiau suklestėtų, padidėtų ne procentais, o kartais, įtrauktų didesnę visuomenės, verslo dalį. Galbūt netipiškai nuskambės, bet bent jau vidinės mūsų nuotaikos steigiant šią asociaciją yra, kad tai būtų ne gavimo, o davimo asociacija.
T. y. ne kad kažkokius savo siaurus interesus atstovautų, bet galvotų ir dirbtų, kaip galėtume prisidėti, jog šaliai šis sektorius taptų svarbus, reikšmingas savo indeliu ir tai būtų tos gerovės valstybės, apie kurią šitaip svajojame, vienas labai svarbių komponentų.
I. Langaitė: Mūsų steigėjai yra kompanijos, kurios vysto savo produktus ir paslaugas Lietuvoje, bet pardavinėjama yra visame pasaulyje. Kai turime kažkokias viešas diskusijas, dažnai girdime, kad turime stipriai orientuotis į aukštą pridėtinę vertę kuriančius verslus. Šis sektorius būtent ir yra tas, kuris kuria tokius produktus.
Kitas dalykas – sektorius natūraliai turi draugišką bendravimą, o idėja apie bendrus veiksmus sklandė jau kelerius metus. Labiau materializavosi pirmojo karantino metu, kai reikėjo labai greitai ir organizuotai prisidėti prie medikų apsaugos, padėti šaliai greičiau sureaguoti į pandeminę krizę. Po to vystėsi diskusijos, kad reikėtų imtis sisteminės veiklos, kol galiausiai atsirado asociacija „Vienaragiai LT“.
– Galbūt kažkas atsitiko, kad supratote, jog reikia asociacijos?
M. Mikuckas: Ne, tiesiog supratome, kad pribrendome šiam žingsniui. Lietuvoje veikiančios technologijų įmonės bendrauja tarpusavyje, dalinomės patirtimi, darėme įvairius renginius. Taip pat dalyvaudavome įvairiose darbo grupėse, į kurias mus pakviesdavo valstybės įstaigos dėl įstatymų tobulinimo ir t. t.
Dabar tai persikelia į labiau formalizuotą aplinką, į juridinį vienetą, asociaciją. Tai taip pat leidžia apjungti dar daugiau narių, labai aiškiai įforminti ir įprasminti atstovavimą, ji sukoncentruoti ir sustiprinti.
Jei iki šiol tuo užsiėmėme kaip hobiu po darbo, tai dabar turime vadovę Ingą, asociacijoje turbūt ir daugiau žmonių prisijungs dedikuodami savo laiką ir energiją. Tikime, kad pastangos atneš gerų rezultatų visai Lietuvai.
– Kokius konkrečiai klausimus ketinate kelti, problemas spręsti?
I. Langaitė: Pats svarbiausias mūsų tikslas yra darbuotojų profesionalų poreikis. Tai pagrindinis stabdis technologijų kompanijoms augti dar sparčiau. Esame pasiruošę dėti maksimalias pastangas, padėti visai švietimo sistemai – tiek formaliam, tiek neformaliam ugdymui. Sieksime, kad IT specialistų turėtume daugiau ir geresnių. Matome, kur jų būtų galima užauginti.
Taip pat matome klausimų reguliavime, kuriuos patobulinus daug kas vyktų sklandžiau ir greičiau. Juos svarstome tiek viduje, tiek su specialistais ir pateiksime atitinkamoms institucijoms.
– Ar dabar jaučiatės tartum jūsų balsas nebūtų girdimas?
M. Mikuckas: Visada sulaukdavome noro bendradarbiauti, bet galbūt iš mūsų pusės nebuvo aiškiai suformuotų rekomendacijų. Su asociacija galėsime aktyviai dalyvauti teikdami pasiūlymus, peržiūrėdami pakeitimus, prisidėdami prie pokyčių aktyviai, o ne kokiu nors skambučiu kartą per mėnesį.
Jei anksčiau dalyvaudavome epizodiškai, dabar norime dalyvauti aktyviai. Tikime, kad tai turės įtakos proveržiui. Esame nusiteikę bendradarbiauti su visomis įstaigomis ir visomis politinėmis jėgomis.
– Inga, ar Jūs užsiregistruosite lobiste?
I. Langaitė: Mes privalėsime kaip asociacija pagal naujausią Lobistinės veiklos įstatymo redakciją užsiregistruoti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sistemoje, kaip lobistine veikla užsiimanti organizacija. Tai padarysime iškart, kai tik bus juridinis vienetas. Aišku, kad laikysimės visų įstatyme numatytų reguliavimų ir reikalavimų.
–Nurodote, kad pernai sektorius sumokėjo 126 mln. eurų mokesčių. Kokius mokesčius čia turite omenyje?
I. Langaitė: Tinklapyje vienaragiai.lt skelbiame visus sumokėtus mokesčius, kurie eina per Valstybinę mokesčių inspekciją ir „Sodrą“. Tai visi su darbo santykiais susiję mokesčiai, taip pat ir akcizai, jei tokių yra, PVM. Mūsų tikslas, kad per artimiausius kelerius metus sektorius smarkiai padidėtų, o sumokėtų mokesčių suma virstų ne mažesne nei 375 mln. eurų. Atitinkamai norėtume, kad ir dirbančių darbuotojų skaičius patrigubėtų. 2020 metų pabaigoje skaičiavome, kad jų buvo apie 10 tūkst., tai po kelerių metų norėtume matyti 30 tūkst. asmenų.
M. Mikuckas: Norėčiau akcentuoti, kad šio sektoriaus ypatybė yra tai, kad visos šios bendrovės eksportuoja. T. y. mokesčiai sumokėti iš į Lietuvą atvežtų pinigų. Tai grynas intelektualus eksportas, tai nėra mokesčiai sumokėti nuo vidinio vartojimo. Kartais tai gali skambėti, kaip įspūdinga suma, bet ten iš vienos džinsų kišenės perdedama į kitą. Šiuo atveju kalbame apie į Lietuvą atvežtus pinigus, pajamas, nuo kurių sumokėti mokesčiai.
Mes manome, kad tai reikšmingas indelis į ekonomikos auginimą. Matome galimybių šią sumą reikšmingai padidinti, o pagrindinis ribojantis faktorius yra specialistų, galinčių dirbti šiame sektoriuje, kiekis.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 1,4 mln. dirbančių žmonių, o IT sektoriuje dirba apie 10 tūkst. ir tai mažiau nei 1 proc. Norime šį skaičių bent jau patrigubinti, po to ambicija yra dar didesnė, kad tai taptų reikšminga dalimi, ne keliais procentais, o galbūt 10 ir daugiau nuo visos Lietuvos darbo rinkos. Tam ribų iš ekonominės pusės nematome, kadangi eksportuojame į visą pasaulį. Ten yra neišsemiami klodai ekonominės vertės, kurią galima parvežti į Lietuvą.
Beje, ši darbo rinka pasižymi labai aukštu vidutiniu atlyginimu. Šiuo metu jis yra 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių (apie 1,75 tūkst. eurų „į rankas“). Jis auga sparčiau nei bendras šalies vidurkis, manome, kad ši tendencija išsilaikys ir toliau.
Aukštus atlyginimus uždirbantys žmonės turi daug didesnes galimybes tuos pinigus Lietuvoje leisti, atostogaujant, einant į restoranus, perkant paslaugas. Tai paveikia vietinio paslaugų sektoriaus, nekilnojamojo turto rinkos augimą. Matome sektoriaus indėlį į visą ekonomiką.
I. Langaitė: Augant šiam sektoriui, gali padidėti galimybės ir regionams, nes jame gali dirbti iš bet kur.
– Tikslu, kad 126 mln. eurų sumoka sektorius, nes kai kurios seniau veikiančios asociacijos mėgsta sakyti, kad tai padaro verslas, kai iš tikro mokesčius sumoka darbuotojai, o darbdaviai juos tik perveda į VMI ar „Sodros“ sąskaitas.
M. Mikuckas: Taip, sakome, kad tai viso sektoriaus įtaka. Jei jo nebūtų, tada nebūtų ir tų mokesčių ar iš darbuotojo, ar iš darbdavio pusės.
–Planuojate, kad po kelių metų Lietuvos startuoliai į biudžetą per metus sumokės apie 375 mln. eurų? Iš kur šis augimas?
M. Mikuckas: Sukūrėme itin konkurencingus produktus ir paslaugas, kurie pasaulyje sulaukė didelio pasisiekimo. Darome tiesioginę sąsają, kad kuo daugiau sugebėsime pasamdyti žmonių, kurie galėtų ateiti ir dirbti į šį sektorių, tuo sparčiau galės augti jo pajamos, sumokami mokesčiai pan.
Kaip „Vinted“ atstovas galiu pasakyti, kad ant stalo yra daug pelningų ir didelių perspektyvų turinčių papildomų idėjų, kaip mūsų produktas gali būti patobulintas, bet mes jas atidedame vėlesniam laikui tik todėl, kad nesugebame rasti reikiamo skaičiaus žmonių, kurie galėtų prie to dirbti.
I. Langaitė: Be talentų trūkumo yra daug kitų pavienių momentų, kurie padėtų įsikurti ir išaugti naujiems startuoliams. Šnekame apie palengvintą ir draugiškesnį reguliavimą naujiems startuoliams, apie įvairius akceleratorius, kurie labai kryptingai investuotų pastangas ir lėšas ir perspektyvius, bet visiškai šviežius startuolius.
Matome, kad pati industrija užsisuka rate, kai išauga vienas startuolis, dalis žmonių, pasisėmę partirties, išeina ir įkuria savo įmones, produktus. Beje, sėkmingi startuoliai yra linkę savo sėkme dalintis su darbuotojais per opcionus. Tie pinigai po to būna toliau investuojami industrijoje, steigiant startuolius, savo verslus.
