Susitarimas pasiektas po intensyvių derybų, kuriose EP argumentavo už mažiausiai 60 proc. CO2 emisijų mažinimą, o šalių narių lyderiai savo ruožtu palaikė 55 proc. mažinimo tikslą.
Naujasis tikslas bus įtrauktas į bloko klimato apsaugos įstatymą. Susitarimas dėl jo pasiektas po kelis mėnesius trukusių ir vis strigusių derybų, kurios buvo atnaujintos ankstyvą antradienį ir tęsėsi iki 3 val. nakties.
„Europos klimato apsaugos įstatyme įtvirtinamas ES įsipareigojimas iki 2050 metų pasiekti klimato neutralumą ir įgyvendinti tarpinį tikslą iki 2030 metų sumažinti grynąsias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas mažiausiai 55 proc. nuo 1990 metų lygio“, – sakoma EK pranešime.
Portugalijos aplinkos ministras Joao Pedro Matosas Fernandesas, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES, įvardijo naująjį emisijų mažinimo tikslą kaip „neginčijamą“ bei „stiprų visam pasauliui siunčiamą ženklą“.
EP narys Pascalis Canfinas, pirmininkaujantis Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui, tviteryje parašė, kad EP „yra pasirengęs daryti daugiau, tačiau tai geras kompromisas: ES iki 2030 metų padarys 2,5 karto daugiau, nei padarė per pastaruosius 10 metų.“
Tačiau nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos ir „žalieji“ EP nariai su tuo nesutiko, tviteryje Vokietijos politikas Michaelas Blossas parašė, kad teisės aktas „nėra pakankamai ambicingas“.
Susitarimas pasiektas prieš JAV prezidento Joe Bideno klimato susitikimą, kuriame Vašingtonas pristatys savo paties emisijų mažinimo tikslą.
