Seimas antradienį priėmė svarstyti tai numatančias socialdemokratų inicijuojamas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymų pataisos.
Jei pataisos po svarstymų būtų priimtos, į išmokų laikotarpį nebūtų įtrauktas prastovų laikas, bet pats laikotarpis nebūtų ilginamas.
„Tai padės atitaisyti spragą, kurią žmonės patyrė ne dėl savo kaltės“, – teigė viena pataisų iniciatorių Dovilė Šakalienė.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pasigedo informacijos, kiek tam reikės lėšų.
Tuo tarpu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė BNS anksčiau yra sakęs, kad jau pirmojo karantino metu buvo teiktos panašios pataisos, bet tuometiniai valdantieji „valstiečiai“ joms pasipriešino.
M. Lingės teigimu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat ketina pateikti panašias pataisas.
Socialdemokratai, be to, siūlo, kad jei žmogus visą išmokos laiką buvo prastovoje, tuomet ji būtų skaičiuojama pagal paskutinių trijų mėnesių iki prastovos pajamas, o jeigu dirbo trumpiau – pagal tuo metu gautą užmokestį.
Tokia tvarka būtų taikoma, jei teisė į išmokas atsirado nuo 2020 metų balandžio 8-osios.
Seimo Teisės departamentas sako, kad kai kuriems darbuotojams naujovė gali pakenkti, pavyzdžiui, prastovą darbdavys gali paskelbti nebūtinai dėl ekstremalios situacijos ar karantino – tada darbuotojai atsidurtų nepalankesnėje situacijoje.
Taip pat pabrėžiama, kad pataisos suteiks privilegijų pagal darbo sutartis dirbantiems žmonėms, o nukentės savarankiškai dirbantys.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, per pirmą karantiną prastovose darbuotojai vidutiniškai praleido 28 dienas. Jei vidutinį darbo užmokestį uždirbanti nėščia darbuotoja tuo metu buvo prastovose, išmoka jai sumažėtų kiek daugiau nei 4 proc.
Ministerija prognozuoja, kad supaprastinus motinystės ir tėvystės išmokų apskaičiavimą, finansiškai nenukentėtų apie 10 tūkst. žmonių. Iš valstybės biudžeto tam reikėtų apie 8 mln. eurų.