Ridikėliai kilę iš Kinijos, kur jie buvo auginami prieš tūkstančius metų. Senovės įrašai rodo, kad ridikėliai buvo plačiai vartojami faraonų laikais Egipte. Europoje ridikėliai paplito gerokai vėliau. Šaltiniai rodo, kad 13 amžiuje ridikėliai (ridikai) buvo paminėti Vokietijoje, tačiau Angliją pasiekė tik 16 amžiuje.
Ridikėliai – lietuvių mylima ir mėgiama ankstyvojo pavasario daržovė. Tai Bastutinių šeimos daržovė, turinti savyje bioaktyvių junginių: gliukozinolatų, izotiocianatų ir polifenolių – suteikiančių ridikėliams antiokisdacinių, antimikrobinių, priešvėžinių savybių. Didžiausias kiekis biologiškai aktyviųjų ridikėlio junginių sukaupta jo odoje – todėl jis būtinas valgyti su oda. Tik tuomet gausime maksimalią naudą sveikatai.
Artimi ridikėlių giminaičių tai brokoliai, garstyčių žalumynai, kopūstai, žiediniai kopūstai, ropės. Ridikėlių spalva įvairi – ryškiai raudona, rausva, balta, juoda, violetinė ir geltona. Dauguma ridikėlių rūšių pasižymi pikantišku, aitriu skoniu, nors kai kurie gali būti ir saldūs (pvz. baltasis ridikas).
Tai mažo kaloringumo produktas, turintis itin mažai riebalų, minimalų kiekį angliavandenių, taip pat skaidulų ir cukraus. 100 g ridikėlių yra 1,6 g skaidulų, tai sudaro 6,4 procentus rekomenduojamos dienos normos. Tai nėra daug, tačiau kasdien suvalgant ridikėlių kartu su kitomis daržovėmis ir kitais augaliniais produktais, galima lengvai susirinkti reikiamą skaidulų kiekį, nes skaidulos padeda išvengti vidurių užkietėjimo, vidurių pūtimo, koreguoja cholesterolio kiekį kraujyje.
Ridikėliai taip pat geras vitamino C šaltinis – 100 g ridikėlių yra apie 25 procentus vitamino C. Priminsiu, kad vitaminas C labai galingas antioksidantas, slopinantis uždegiminius procesus, stiprinantis imuninę sistemą, aktyvinantis kolageno (palaikančio sveiką odą ir kraujagysles), laimės hormono serotonino sintezę (gamybą), pagerinantis chromo ir geležies absorbciją bei seleno įsisavinimą. Vitaminas C yra antioksidantas, padedantis kovoti su laisvaisiais radikalais ir išvengti ląstelių pažeidimų, kuriuos sukelia senėjimas, netinkami gyvenimo būdo įpročiai ir aplinkos toksinai. Ridikėliuose yra ir nedidelis kiekis B grupės vitaminų, taip pat kalio, mangano, magnio, vario ir kalcio.
100 g (dienos vertė %):
Kalorijos: 16,00
Vandens kiekis: 95,27 g (6,4 %)
Bendras angliavandenių kiekis: 3,40 g (1,1 %), maistinių skaidulų: 1,6 g (6,4 %), cukraus: 1,86 g
Riebalų kiekis: 0,10 g (0,2 %)
Cholesterolio kiekis: 0 mg (0 %)
Baltymų kiekis: 0,68 g (1,4 %)
Vitaminas C: 14,80 mg (24,7 %)
Vitaminas B6 (piridoksinas): 0,07 mg (3,6 %)
Vitaminas B9 (folatas): 25,0 µg (6,3 %)
Vitaminas K: 1,40 µg (1,8 %)
Kalis: 233,00 mg (6,7%)
Manganas: 0,07 mg (3,5%)
Magnis: 10,00 mg (2,5%)
Varis: 0,05 mg (2,5%)
Kalcis: 25,00 mg (2,5 %)
Fosforas: 20,00 mg (2,0 %)
Ridikėliuose yra gausus kiekis polifenolinių junginių – anticioninų (odelėje jų kiekis 39,3–185 mg/100 g). Antcianinai tai natūralus pigmenatai, priklausantys flavonoidams – galingai antioksidantų grupei. Ridikėliuose yra tokių flavonoidų kaip kvarcetinų, kaempferolio, miricetino, apigenino ir luteolino. Mokslininkai teigia, kad kryžmažiedėse daržovėse (ridikėliai – vieni jų) yra junginių gliukozinolatų, kurie suskaidomi į izotiocianatus, užkertančius kelią vėžinių ląstelių vystymuisi.
Ridikėlis yra tobulas traškus užkandis, kai norisi valgyti. Ruošdami ridikėlius, neišmeskite žaliųjų jo dalių – lapų. Ridikėlių lapai suteikia itin gerą skonį salotoms, skaniai valgomi šiek tiek pakepinti ant aukštos kokybės alyvuogių aliejaus su česnaku. Taip pat galite juos sumaišyti su kitais žalumynais, tokiais kaip garstyčių lapais, kopūstais ir špinatais. Daiginti ridikėlių daigai tinkami salotoms ir suteikia pikantišką skonį. Ridikėlis tinkamas pagardinti geriamą vandenį, galima jį rauginti/marinuoti. Šaldytuve švieži jie išsilaiko 3–4 dienas. Paprastai juos valgyti yra saugu, tačiau nepersistenkite, jei turite skydliaukės problemų. Pernelyg didelis ridikėlių kiekis gali sutrikdyti skydliaukės veiklą.
Mėgaukitės pavasariu ir spalvomis lėkštėje! Būtinai įtraukite ridikėlius į savo mitybos racioną pavasarį.
Sandrija Čapkauskienė – biomedicinos mokslų daktarė, LSU docentė ir mitybos specialistė.
