„Federalinės valdžios reakcija Brazilijoje pasireiškė pavojingu neveikimo ir netinkamų veiksmų deriniu, įskaitant gydymo chlorokvinu skatinimą nepaisant įrodymų trūkumo“, – žurnale „Science“ paskelbtame tyrime rašo ekspertų komanda.
Tyrimui vadovavo Marcia Castro iš Harvardo T. H. Chano visuomenės sveikatos mokyklos, jį rengė San Paulo ir kitų universitetų ekspertai, rašo CNN.
„Politinis chaosas Rio de Žaneire užkirto kelią greitam ir veiksmingam reagavimui. Lyderiai buvo paskendę kaltinimuose korupcija, gubernatorius buvo nušalintas nuo pareigų ir patyrė apkaltos procesą, o sveikatos apsaugos sekretorius per laikotarpį nuo gegužės iki rugsėjo keitėsi tris kartus, vienas iš jų buvo suimtas“, – dėstoma tyrime.
Pagal mirčių nuo COVID-19 skaičių Braziliją lenkia tik Jungtinės Valstijos. Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, Brazilijoje užfiksuotos 361 884 mirtys ir beveik 13.7 mln. atvejų.
Didžiulę įtaką tokiems rezultatams turi nelygybė ir prastas valdymas: mokslininkai neabejoja, kad „greitas ir tinkamas“ federalinės vyriausybės reagavimas būtų galėjęs padėti suvaldyti protrūkį ir apsaugoti labiausiai pažeidžiamus gyventojus. Tačiau lyderiams to padaryti nepavyko ir nepavyksta iki šiol.
Manauso mieste atvejų, kai ligos eiga buvo itin sudėtinga, protrūkis paskatino ligoninių sistemos griūtį – pacientams ėmė stigti deguonies aparatų.
„Jei nedelsiant nebus imamasi veiksmų, ši situacija gali tapti prognoze to, kas dar tik nutiks kitose Brazilijos vietose“, – perspėja mokslininkų komanda. Mokslininkai pabrėžia, kad jei vyriausybė nedelsdama nesiims veiksmų, neįgyvendins epidemiologinių ir genomo stebėjimo priemonių ir nespartins vakcinacijos proceso, viruso atmainų plitimas gali nusinešti „neįsivaizduojamai didelį gyventojų gyvybių skaičių“.
