– Ar alergijos atsiranda savaime – taip, kad jau gimei, ir esi alergiškas? Ar turi atsitikti kažkas, kad alergija būtų išprovokuota?
– Jei būtų savaime, tikriausiai, visi būtume alergiški. Visgi, liga atsiranda laikui bėgant ir mums gyvenant. Deja, tai yra ir genetinė liga. Mes gimstame su tam tikru genų rinkiniu, kuris gali lemti, ar ateityje būsime alergiški, ar ne.
– Bet alergiją reikia užsiauginti, taip? Ir viena iš dažniausių priežasčių, kurias įvardija pacientai, būna ta, kad kažką suvalgė. Ar maisto alergija yra viena dažniausių?
– Ne. Jei kalbėtume apie mažus vaikus, kūdikius – taip, dažniausiai paplitusi alergija yra maisto produktams, maisto baltymams. Bet suaugusiems alergija gali būti įkvepiamiems alergenams, tai yra gyvūnų plaukams, žiedadulkėms, namų dulkių erkėms. Vėlgi, kalbant apie užsiauginimą – pats alergijos apibrėžimas yra autoimuninė liga. Tai yra liga, kai per didelis ir iškreiptas būna imuninis atsakas į tai, ką šiaip turėtume toleruoti. Bet polinkis, sukelti iškreiptą imuninį atsaką, yra genetinis. Ir, žinoma, aplinka kalta taip pat – kažkas turi paspausti tą genų rinkinio mygtuką, kad alerginė liga atsirastų. Labai norėtume žinoti visus rizikos veiksnius, kas lemia, kad žmogus staiga tampa alergišku. Yra keli nustatyti veiksniai, bet dar toli gražu ne visi.
– Taigi, pakalbėkime apie tą gaiduką, kuris „paleidžia“ alergiją. Dabar yra kaltinamas kovidas. Prieš šią laidą redakcija manęs labai klausinėjo, kaip čia yra, kad vieną pacientę, persirgus kovidu, pradėjo berti dilgėlinės bėrimais. Ar tai gali būti kovido pasekmė?
– Kaltininkų gali būti daug. Norėčiau pasakyti, kad šiais laikais yra madinga būti kam nors alergišku. Dėl kiekvieno spuogo ant nosies jau diagnozuojama alergija. Dilgėlinė gali būti atsiradusi ir dėl infekcijos, ne tik dėl alergijos. Bet kažkodėl visada sakome, kad tai dėl maisto. Daug tėvų, kurie augina atopiniu dermatitu sergančius vaikus, dėl ligos kaltina skiepus. Neretai sutampa atopinio dermatito ir skiepų laikas, nes šios ligos pats pikas yra kūdikystėje. O infekcinės ligos tikrai gali išprovokuoti, paspausti tą alergijos mygtuką. Tad kaltinti tik koronavirusą, kad dėl jo atsirado alergija, negalima, nes tada visiems atsirastų dilgėlinė. Bet kažkas organizme atsitiko, kažkas atsipalaidavo, kad ji pasireiškė.
– Gal galima tikėtis, kad sumažėjus kovido antikūnų, sumažės ir dilgėlinės šansas? Ar tai visai nesusiję dalykai?
– Tikrai nesusiję dalykai, nes dilgėlinė yra dėl atsipalaidavusio histamino, ne dėl antikūnų. Kai praeina liga, organizmas ir imuninė sistema nurimsta, atstato visus savo resursus, dilgėlinė turėtų praeiti.
– O ką daryti tiems žmonėms, kurie gyvenime nebuvo alergiški braškėms, bet suvalgo po ilgos pertraukos braškę ir jį išberia? Ar tai sutapimas, ar tam įtaką padaro daugybė faktorių?
– Jei kalbame apie alergiją, tai yra greito tipo alerginės reakcijos – po kontakto su alergenu per 20 minučių ar valandą turi atsirasti reakcija. Bet vėlgi, turime labai atidžiai išsiaiškinti su pacientu, kas įvyko. Dažniausiai ne viena braškė lemia bėrimą. Suvalgome kilogramą ir tokiu atveju pasireiškia nepageidaujamos reakcijos į maistą. Nereikėtų pamiršti, kad maistas yra svetimkūnis mūsų kūnams, su svetimais baltymais ir svetima genetine medžiaga. Dėl to mūsų kūnas tikrai gali supykti, jei per daug jo suvalgome. Bet tai nebūtinai bus alergija. Bėrimas nuo maisto ne visada yra alergija. Alergija turi tam tikrą klinikinę išraišką ir, be abejo, patvirtinama tyrimais. O žinant, kad alergija dažniausiai būna baltymui, vargu, ar braškėje yra daug baltymų. Nebent gali būti alergija braškių kauliukams, bet taip būna labai retai.
– Dar vienas svetimkūnis, dažnai kaltinamas dėl alergijų, yra parazitai – kirmėlės ir visa kita, kas gyvena žarnyne. Kiek tame yra tiesos? Nes kai kurie sako, kad vaikai, kurie gyvena nešvariai, turi daugiau kirmėlių ir mažiau alergijų nei per daug švariai gyvenantys europiečiai.
– Higienos hipotezė vis dar yra – kad per švariai gyvename ir imuninė sistema neturi, ką veikti, dėl to pyksta. Visgi, imuninė sistema yra sutverta kovai. Dėl parazitų – taip, tos pačios imuninės ląstelės pradeda reaguoti esant helmintinei infekcijai žarnyne ir esant alergijai. Bet kalbama, kad kaip tik helmintai turi šiokią tokią apsauginę reakciją. Tik jau, žinoma, nepulkime dabar nešvariai gyventi. Afrikoje apie 70 proc. žmonių yra infekuoti parazitų. Atlikti tyrimai – vienas kaimas buvo išgydytas nuo parazitų, kitas ne. Tie, kurie buvo išgydyti, pradėjo sirgti alerginėmis ligomis, alergine astma, sloga. Bet žmonės, kurie turi helmintų, jaučiasi blogai, imuninė sistema yra sudirginta, dėl to gali pasireikšti įvairūs bėrimai. Pas mane dažnai ateina vaikai, kurie išberti taip, tarsi būtų sukandžioti uodų. Ir randame helmintus žarnyne. Taip kad gali būti panašūs simptomai į alergiją nuo helmintų, nors tai nebus alergija.
– Pakalbėkime apie bakterijas ir mūsų mikrobiotą. Labai daug gyventojų ir didelė jų įvairovė, o kuo didesnė įvairovė, tuo daugiau imuninė sistema turi darbo ir tuo mažiau sukelia alergijas, taip?
– Taip, dabar mokslas apie mikrobiotą yra toli pažengęs ir atliekama labai daug tyrimų. Kalbant apie pačių mažiausių alergijas ir atopijos atsiradimą, jau yra išskirti rizikos veiksniai, kurie susiję su mikrobiota: tai gimimas su Cezario pjūviu, nes vaikas gimsta nenatūraliu keliu; antra, tai yra antibiotikai pirmomis gyvenimo dienomis, kai ir taip skurdžią mikrobiotą dar naikiname su antibiotikais; taip pat mišinio davimas vietoje mamos pieno. Mamos piene yra ir gerųjų, ir blogųjų bakterijų, o žarnyne pirmos treniruotės vyksta gavus mamos pieno. Jau įrodyta, kad gavus nors vieną rizikos veiksnį, prasideda mikrobiotos funkcijos sutrikimai, atsiranda pilvo diegliai, skausmas, pūtimas, viduriavimas, o tai pažeidžia imuninę sistemą ir atsiranda įvairios lėtinės ligos. Su žarnyno mikrobiota siejama labai daug ligų – nuo alergijų iki depresijos, autizmo, širdies ir kraujagyslių ligų. Mikrobiota yra be galo svarbi ir treniruoja imuninę sistemą.
– Ar įkvėpti alergenai sukelia tik čiaudulį, kosulį ir slogą, o maisto alergenai – odos bėrimą ir viduriavimą? Ar alergeno patekimas nedaro įtakos ligos klinikai?
– Pernai metų tyrimas patvirtino, kad vis tik klaidą daro tėvai, kurie bijo, kad vaikas bus alergiškas ir vengia pradėti primaitinimą tais maisto produktais, kurie sukelia alergijas, pavyzdžiui, kiaušiniais ir pienu. Kuo ilgiau atidėliojame, tuo didesnė rizika tapti alergiškam. Jei su alergenu teks susipažinti vėliau, galime reaguoti audringai. Tikrai nereikia suvalgyti alergeną, kad taptume alergiški. Labiau įrodyta, kad galima gauti alergiją ir per odą – jei oda netvarkinga, šerpetoja, kasomės, drąsiai galime „įkasyti“ šuns, katės plauko alergeną ar namų dulkių erkės. Alergija greičiau išsivysto, jei alergeną „įkasome“. Gali pasireikšti įvairūs simptomai ir perspėti žmogų, kad jei vienais metais jį nuo namų dulkių erkių beria, kitais metais yra rizika, kad išsivystys ir bronchų astma.
– Ar įmanoma išsitirti, kam būsi alergiškas ateityje? Tarkime, gimė vaikas, o tu nori žinoti, kaip jį apsaugoti. Padarai tyrimus, sužinai, kam jis alergiškas, ir apriboji visus tuos produktus. Kaip pasakoje apie miegančią gražuolę – paslėpei verpstuką ir neleidi verpti iki 18 metų. Ar visgi turi įvykti kontaktas su dirgikliu ir mygtukas turi būti paspaustas?
– Alergija išsivysto tik po pakartotinio kontakto su alergenu. Net ir pirmą kartą paragavus alergizuojantį maistą, tikrai neatsiras alergija. Reikia palaukti, kol imuninė sistema nuspręs, čia gerai ar blogai, ir tada po 2–3 savaičių suvalgius tą patį produktą atsiras alerginė reakcija. Būtent tai yra pagrindinis diagnostikos metodas – ligos istorija, klinikinė išraiška, pokalbis su pacientu, o ne tyrimai. Žinau, kad dauguma lekia daryti alerginius tyrimus iš kraujo, bet ne tyrimai diagnozuoja ligą, jie tik padeda nustatyti alergeną kaltininką. Bet pati diagnozė nustatoma gydytojo, įvertinus visus veiksnius ir paskyrus gydymą bei vertinant atsaką į gydymą. Tyrimai yra tik maža ligų diagnostikos dalis. Tikrai ateina pas mane daug šeimų, kurios planuoja įsigyti šuniuką ir prašo nustatyti, ar vaikas nebus jam alergiškas. Dėl to sakau, kad jei dabar vaikas nėra alergiškas šuniui, nereiškia, kad po 2–3 mėnesių alergija neatsiras. Negalime užkirsti kelio alerginėms ligoms ir numatyti ateities.
– Ačiū už pokalbį.
