„Pasimatavau temperatūrą ir pamačiau, kad ji pakilo iki 38 laipsnių. Tokia savijauta laikėsi ir kitą rytą, tad išgėriau vaistų. Bet temperatūra visai nenukrito, vėliau vėl pakilo iki 38 laipsnių, tada nakčiai išgėriau stipresnio vaisto ir temperatūra nukrito.
Trečią dieną jaučiausi gerai, tik skaudėjo raumenis, nugarą ir kojas, turėjau mažai jėgų ir pradėjau po truputį kosėti. Kosulys, skausmai ir nežymi temperatūra (37-37,5) vargino dar pora dienų, vėliau liko kosulys, nežymi temperatūra ir atsirado sloga. Praėjus savaitei po skiepo pasidariau COVID-19 tyrimą ir jis buvo teigiamas. Šiandien vis dar yra sloga, kiek pakosau ir yra kelios dalys temperatūros, jaučiu didžiulį nuovargį, apetito trūkumą ir mieguistumą“, – pasakojo pašnekovė Monika.
Maždaug 7 dienos po skiepo ir trys dienos po slogos susilpnėjo uoslė ir skonis. Testą Monika atliko praėjus 8 dienoms po skiepo, o jis, kaip ir minėjo pašnekovė, buvo teigiamas.
Tad kaip taip galėjo nutikti, kad po pirmos skiepo dozės buvo nustatyta ir COVID-19 liga?
Antikūnų kiekis buvo per mažas, jog apsaugotų nuo užsikrėtimo
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Infekcinių klinikos ligų vadovė prof. dr. Auksė Mickienė paaiškino, kad toks variantas yra tikrai galimas ir visai suprantamas. Mat, pasak pašnekovės, po vakcinos reikia 2-3 savaičių, kad organizme atsirastų antikūnai. Be to, po pirmos dozės, net ir po kelių savaičių, dar tikrai nėra visos galimos vakcinos apsaugos – dėl to reikia ir antros dozės.
„Tai nereiškia, kad neveikia vakcina. Tiesiog per mažai laiko, kad susidarytų antikūnai“, – paaiškino profesorė.
Pats ilgiausias inkubacinis periodas yra iki 14 dienų – nuo užsikrėtimo iki simptomų pradžios. Tai reiškia, kad šiuo atveju Monika galėjo užsikrėsti kelias dienas iki skiepo arba kelias dienas po to.
„Tai nieko nuostabaus ir taip gali nutikti. Visada sakome, kad po skiepo nei kitą, nei dar kitą dieną apsauga neatsiranda. Reikia gerų 2-3 savaičių, kad imuninė sistema sureaguotų“, – priminė gydytoja.
Skirtingos vakcinos, pasak pašnekovės, turi skirtingus intervalus, bet nėra nė vienos vakcinos, kurią suleidus jau po 2 dienų būtų susidariusi pilna apsauga. Profesorės teigimu, imuninei sistemai reikia laiko, kad ji pradėtų gaminti antikūnus.
„Su dauguma vakcinų tai įvyksta po 2-3 savaičių. Taip pat priklauso nuo to, kokia yra imunizacijos schema, ar tai tik viena dozė, ar dvi. Bet bendras dėsningumas panašus. Jei pacientas suserga tarp pirmos ir antros vakcinos dozės, tai jam pasveikus, pasibaigus užkrečiamajam periodui, reikia antrosios vakcinos dozės. Vakcina nepasunkins susirgusio žmogaus ligos eigos, nėra duomenų, kad imunitetas susidarys per silpnas ar per stiprus. Tai normalus reiškinys, nieko ypatingo“, – sakė prof. A. Mickienė.
Profesorės teigimu, antikūnai gaminasi palaipsniui, tad su kiekviena diena specifinis imuninis atsakas vis stiprėja.
„Tik Dievas žino, kaip jos atveju buvo, kai užsikrėtė ir susirgo, kiek ji apsaugos turėjo, ar dar išvis neturėjo, to nežinome. Galime tik spekuliuoti, ar ligos eiga bus lengvesnė, bet kad sunkesnė – taip tikrai nebus“, – nuramino pašnekovė.
Taip pat profesorė priminė, kad daug tokių atvejų buvo gruodžio pabaigoje, kai buvo pradėta gydytojų vakcinacija. Tuo metu buvo daugybė gydytojų, kurie susirgo tarp pirmos ir antros dozės, mat tuo metu buvo pats antrosios bangos pikas.
„Visi prasirgo, pabaigė savo vakcinaciją ir nė vienam nebuvo, kad ligos eiga buvo išskirtinai sunkesnė. Manau, kad ligos eiga jai bus tokia, kokia ir buvo lemta sirgti“, – sakė prof. A. Mickienė.
Profesorė paminėjo, jog kaupiasi vis daugiau duomenų, jog tiems, kurie persirgo koronavirusu, užtenka ir vienos vakcinos dozės. Visgi, labiau kalbama apie tuos, kurie susirgo iki vakcinacijos pradžios. Tokiems asmenims ir viena vakcinos dozė sukelia gerą imunitetą.
Tokią pat nuomonę išreiškė ir gydytojas infektologas, profesorius Alvydas Laiškonis. Jo teigimu, teigiamas koronaviruso rezultatas po vakcinacijos yra natūralus, paprastas reiškinys.
„Antikūnai jai buvo nepasigaminę, ji buvo paskiepyta inkubaciniame laikotarpyje ir susirgo. Ji galvojo, kad yra sveika, o testas galbūt irgi būtų nieko neparodęs, nes viskas priklauso nuo to, kokia tuo metu organizme buvo viruso koncentracija. Jo koncentracija auga dažniausiai savaitę, o inkubacinis laikotarpis, kai nepasireiškia jokie simptomai, būna iki 10 dienų, ilgiausias iki 14 dienų“, – sakė prof. A. Laiškonis.
