Kita dalis, pasirinkdama politiką, tam kartui, o gal ir visiems laikams verslą važnyčioti patiki giminystės ryšiais susijusiai jaunai kartai. Ir toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Tarp ryškiausių verslą į politiką iškeitusių verslininkų yra Ramūnas Karbauskis ir Visvaldas Matijošaitis.
Kauno mero rinkimuose nugalėjęs Visvaldas Matijošaitis „Vičiūnų“ įmonių grupės vadžias nutarė perleisti sūnui Šarūnui. Taip jis pasielgė toli gražu ne pirmasis.
Prieš kurį laiką bendrovės „Eika“ vadovas Robertas Dargis, kelis dešimtmečius ėjęs generalinio direktoriaus pareigas, jas perleido Didžiojoje Britanijoje mokslus baigusiam sūnui Domui.
Atskira istorija ir jau ne kartą žiniasklaidos aprašyta yra susijusi su R. Karbauskiu ir dviem jo sūnumis.
Didelis verslas – rami širdis
Užleisdamas vietą savo sūnui V. Matijošaitis iš viso pasitraukė iš „Vičiūnų“ grupės ir visų susijusių įmonių vadovo pareigų, tačiau bendrovių akcijos liko V. Matijošaičio nuosavybė.
„Iš verslo išeinu ir pareigas perduodu ramia širdimi, nes žinau, kad sūnus jau yra pasirengęs naujai veiklai ir iššūkiams. Jis yra aktyvus, imlus, daug patirties turintis žmogus. Aš ilgai ir nuosekliai jį tam rengiau – net ir neišrinktas meru pareigas Šarūnui būčiau perdavęs po poros metų“, – anuomet tikino V. Matijošaitis.
Jo sūnus Šarūnas „Vičiūnų“ įmonių grupėje pradėjo dirbti 2001 m., darbo patirtį pradėjo kaupti nuo vadybininko pareigų. Š. Matijošaitis Kauno technologijos universitete yra įgijęs ekonomikos ir vadybos bakalauro bei verslo vadybos magistro laipsnius.
Vienas didžiausių mokytojų – tėtis
Aštuoneri metai, praleisti Didžiosios Britanijos mokymo įstaigose, ir darbas vienoje didžiausių šios šalies nekilnojamojo turto agentūrų dabartiniam „Eikos“ direktoriui D. Dargiui padėjo sukaupti žinių bagažą, kuris dabar labai praverčia vadovaujant šeimos verslui. Studijuodamas verslo vadybą D. Dargis dar nebuvo apsisprendęs, kokios karjeros norėtų siekti, o magistro studijas jau rinkosi kryptingai. Redingo universitete jis pasirinko nekilnojamojo turto specialybę.
„Tada dar nemaniau, kad dirbsiu šeimos versle. Rinkausi, nes man buvo įdomu“, – savo sprendimą aiškino verslininkas.
Iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą grįžęs Domas iš karto paniro į „Eikos“ darbus, tapo įmonės plėtros direktoriumi. Perėmęs „Eikos“ vairą D. Dargis pasinaudojo patirtimi, kurios pasisėmė ir studijuodamas, ir dirbdamas užsienyje. Tačiau jis neslėpė, kad vienas didžiausių mokytojų jam buvo tėtis.
Išmoko svarbiausią taisyklę
Į „Rokiškio sūrio“ vadovo Antano Trumpos kėdę persėdęs sūnus Dalius Trumpa teigia dar mokykloje turėjęs privalumą prieš bendraamžius, nes jau kokioje šeštoje klasėje nusprendė, kad dirbs sūrinėje, bus inžinierius mechanikas.
„Pasakysiu atvirai: tėtis nei kalbino manęs, nei kažkaip tai pakreipė. Pasakiau, kad noriu pasirinkti tokią specialybę ir tėčiui ji patiko. O pasirinkau todėl, kad nuo mažų dienų man patiko technika. Kai tėvai man nupirko pirmąjį dviratį, tai aš jį pirmiausia išardžiau, o paskui iš naujo surinkau. Taigi, mano pasirinkimas be jokios prievartos, bet ar tėtis buvo laimingas, kad aš su juo dirbau, reikėtų jo paklausti. Kai dirbau gamybos direktoriumi, būdavau nuolatinėje opozicijoje“, – juokiasi Trumpa jaunesnysis.
D. Trumpa teigia nemanąs, kad tėčiui patikdavo, kad sūnus nuolat prieštarauja, tačiau patyręs vadovas įsiklausydavo į racionalius pasiūlymus ir tai padėdavo priimti teisingus sprendimus.
„Tėtis be jokios abejonės turėjo lyderio sugebėjimų ir galutinis žodis būdavo jo. Juk ne visi žmonės išdrįsta ar turi noro pateikti tuos racionalius sprendimus, nes neretai juos kausto baimė. O aš kartais gal net ir tuo piktnaudžiaudavau“, – prisimindamas bendrą darbą su įmonei daugybę metų vadovavusiu tėvu, šypsosi pašnekovas.
Verslininkas sako, kad iš tėčio A.Trumpos išmokęs svarbiausią taisyklę, kurios jis stengiasi laikytis: „Jeigu tu dirbi su žmogumi, turi juo pasitikėti, turi leisti atlikti jam patikėtą darbą ir nekontroliuoti kiekvieno žingsnio. Kai man patikėjo visą įmonės įrangą, tai niekada nenurodinėdavo, kurioje vietoje pastatyti vieną ar kitą įrenginį, kaip jį aptarnauti ar pan. Ir jis taip elgėsi ne tik su manimi, kaip su sūnumi, bet ir su visais kitais. Jis mokėjo parinkti tinkamus žmones ir jais pasitikėti, leido jiems patiems atlikti savo darbą ir taip, kad tai būtų efektyviausia.“
Beje, vienas iš trijų D.Trumpos vaikų – elektronikos inžinierius Gintas, kurį laiką padirbėjęs Australijoje grįžo į gimtąjį miestą ir dirba tėčio vadovaujamoje įmonėje prie vieno iš projektų.
Gyvenimiška patirtis plius jaunatviškas maksimalizmas
Bendrovė „Biržų duona“ jau daugiau kaip kelis dešimtmečius priklauso Kurganovų šeimai. Jos direktorius Viktoras Kurganovas, į įmonę atėjęs 1996 metais, pamažu vadovo pozicijas užleido sūnui ir kepyklos bendraturčiui Andriui.
Andrius augo valgydamas dabar jų šeimai priklausančios kepyklos duoną.
„Gyvenome daugiabutyje, kurio pirmame aukšte buvo maisto prekių parduotuvė. Prisimenu mašinas, kurios atveždavo dar šiltos nefasuotos duonos. Ir tą nepakartojamą duonos kvapą“, – pasakojo A. Kurganovas. Tada nė minties nekilo, kad jis galėtų būti šios kvapios duonos kepyklos šeimininku.
Vilniaus Gedimino technikos universitete baigęs pramonės inžinerijos, o Vilniaus universitete – rinkodaros studijas, Andrius, galima sakyti, nė trumpam nenutolo nuo Biržų. Kiekvieną laisvą minutę, kiekvieną vasarą gimtajame mieste padėjo šeimai tvarkytis jai priklausančioje kepykloje.
Nors tiesioginį vadovavimą įmonei V. Kurganovas yra perleidęs sūnui, bet Andrius pasidžiaugia, kad šis tebesidarbuoja kartu.
„Viena iš tų paslapčių ar mūsų kompanijos sėkmės garantų yra tai, kad toji jauno požiūrio, modernaus valdymo ir patirties sinergija yra puikus dalykas. Aišku, būna visko: ir mūsų nuomonės išsiskiria, ir kivirčų kyla, bet tėčio patirtis, ypač inžinerinė, technologinė, statybinė, jo įžvalgos ir įdirbis duoda daug gerų rezultatų“, – bendrą darbo su tėčiu naudą įžvelgia Kurganovas jaunesnysis.
Pašnekovas neslepia, kad skirtingų kartų požiūrius ne visada lengva suderinti: „Tačiau ir mano paties požiūris kiekvienais metais keičiasi. Manau, kad tai apskritai susiję su asmenybės branda. Kai buvau jaunesnis vienaip tam tikrus dalykus vertinau, gal labiau per emocinę prizmę, o laikui bėgant įgauni gyvenimiškos patirties, tada pradedi geriau suprasti, kodėl tam tikrais momentais yra toks ar kitoks elgesys, ar tokie sprendimai.“
Verslas – vaikams, pačiam – Florida
Prieš septynerius metus prabangių viešbučių Vilniuje ir Rygoje vairą verslininkas Bronislavas Vainora perleido sūnui Artūrui ir dukrai Monikai, kurie viešbučių versle dirba jau daugelį metų.
Pasak Bronislavo Vainoros, viešbučių tinklo „Centrum hotels“ savininko, pasikeitimams buvo rengiamasi ne vienerius metus.
„Sūnus jau seniai buvo įtrauktas į verslą, tam buvo rengiamas, jis yra subrendęs, gali ir nori tvarkytis. Jis puikiai tinka eiti jam patikėtas pareigas, nes yra verslus, plačių pažiūrų, nesmulkmeniškas, teisingas, moka bendrauti su žmonėmis ir turi pakankamai žinių.
Dukra Monika dirbs generalinio direktoriaus pavaduotoja ir „Artis Centrum Hotels“ direktore“, – anuomet planais dalijosi šiandien Floridoje laiką leidžiantis B. Vainora.
Pasitiki ir dukra, ir žentu
Po daugiau kaip dviejų dešimtmečių vadovo vietą Jiezne veikiančioje langų gamybos įmonėje „Doleta“ jos savininkas Vytautas Silevičius užleido žentui – ISM universitete studijas baigusiam Mindaugui Skardžiui. Įmonės finansus tvarko ir verslininko duktė Simona. Pats V. Silevičius pasiliko plėtros vadovo pareigas.
Pasak verslininko, atotrūkis nuo kasdieninio darbo duoda akivaizdžios naudos – iki pandemijos jis galėjo keliauti į parodas, susitikti su potencialiais klientais, skirti laiko strateginiams sprendimams.
„Svarbiausia, kad kiekvienas žmogus dirbtų tai, ką geriausiai išmano ir kas labiausiai jam prie širdies“, – sakė V. Silevičius.
Tėčio pamokos nenuėjo veltui
Seniausios konditerijos gaminių įmonės „Dzūkija“ vadovas Rimantas Žulys, sulaukęs 75 metų, beveik prieš dešimtmetį bendrovės vairą patikėjo dukrai Rimantei. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą baigusi moteris jau iki tol dirbo šakočiais ir kitais kepiniais garsėjančios „Dzūkijos“ gamybos direktore.
„Ankstesnes pareigas ėjau daugiau nei 12 metų. Tėčio pamokos nenuėjo veltui, tęsiu jo pradėtą liniją“, – sakė į šeimos verslą įsisukusi Rimantė.
Valdybos pirmininko pareigas pasilikęs R. Žulys teigė dabar galintis skirti daugiau laiko savo savo pomėgiams – kelionėms ir fotografijai.
Pasitiki dukra
Bendrovių „Stemma Group“ ir „Amberwind“, kurios pajūryje plėtoja NT projektus ir vėjo jėgainių parkus savininkas Martinas Gusiatinas versle – ne vienišas. Didelės vertės projektus vystančio verslininko dešiniąja ranka pristatoma jo duktė Inga Gusiatina. Ji kartu su tėvu valdo šeimos verslus ir pozicionuojama kaip tėvo įpėdinė ir darbų tęsėja.
„Nebūčiau linkęs eiti, bet aš turiu dukrą Ingą, kuri užėmė palankią ir griežtą poziciją, ji ir turi vadovauti šiam objektui“, – sakė M. Gusiatinas, „Stemma Group“ pradėjus ambicingą projektą – įsigijus Klaipėdos centre esantį „Memelio miestą“.
Populiarėja šeimos verslo konstitucija
Tokio keisto šeimos verslo dokumento – šeimos verslo konstitucijos pirmtakais Lietuvoje galima laikyti Aurelijos ir Aurelijos Rusteikų šeimą. „Topo Group“ savininkams tai pasirodė geriausia forma – ji ne tik sujungia visų šeimos narių požiūrius, bet ir numato verslo valdymo viziją.
Savo šeimos verslo konstituciją Rusteikos kūrė beveik dvejus metus. Dokumente apibrėžta, kaip aktyviai atžalos galėtų dalyvauti esamo verslo procesuose, akcininkų susirinkimuose, stebėtojų taryboje, kokiomis sąlygomis gali parduoti savo verslo dalį kitam šeimos nariui.
Konstitucijoje numatytos ir naujų verslų kūrimo ar investavimo sąlygos, išmokų ir labdaringos veiklos tvarka, daug dėmesio skiriama šeimos susirinkimams.
Verslininkas įsitikinęs, kad paliktas verslas tampa didele problema, jei įpėdiniai neparengti jo perimti. Tokiu atveju jie net nežino, į ką kreiptis, kur ieškoti pagalbos.
„Jei vaikų paklausi tiesiai, ar nori perimti verslą, jie visada atsakys „Ne“. Ir mums taip buvo“, – juokiasi A. Rusteika.
Anot jo, vaikams daug patogiau, kai tėvai palieka pinigų, mat su jais jie gali daryti, ką nori. Dėl šios priežasties reikia įdėti daug pastangų aiškinantis ir kalbėtis, kad po metų ar dvejų vaikams kiltų noras tęsti tėvų pradėtą veiklą.
Rengiant šeimos verslo konstituciją, abi Rusteikų dukterys buvo išvykusios į specialius kursus. Į juos iš viso pasaulio susirenka jauni verslo paveldėtojai.
Padėjo išsiaiškinti šeimos vertybes
Nuo tiesioginio verslo valdymo atsitraukusio „Dojus Group“ įkūrėjo Prano Dailidės šeima taip pat susidėliojo šeimos konstituciją.
„Susitarėme, kokios mūsų šeimoje yra vertybės, šeimos konstitucijoje išsiaiškinome šeimos principus, apibrėžėme, kas yra šeimos nariai, kas ir kaip yra paveldima, kaip turi būti elgiamasi atskirais atvejais, kaip bus naudojami pinigai, kokios yra šeimos vertybės yra, kokie prioritetai. Pasisamdėme žmones, kurie mums padėjo. Vyko visų mūsų anoniminė apklausa, tarkime, apie vertybes, kurios daugeliu atvejų sutapo“, – neįprasto šeimos dokumento atsiradimo istorija pasidalijo šeimos verslo pirmtakas.
„Viską išsigryninome, susitarėme, kaip viskas vyksta, o po to pradėjome teisinius procesus, kaip vaikams perduoti verslą. Džiaugiuosi, kad jį perdaviau dar pats nenukvakęs ir pilnas jėgų. Jie gali daug ko manęs paklausti. Blogiausia, kai numeti verslą ant vaikų pečių, jų tinkamai neparuošęs, arba jie nenori, ar nežino, kas tai bus. Manau, kad mes tam gerai pasiruošėme. Dabar pats prisidedu labai mažai, tik sprendžiant strateginius klausimus“, – sakė ant sūnaus Donato ir dukros Jurgitos pečių didžiąją verslo naštą perkėlęs verslo senbuvis.
Už borto šiame trisdešimtuke liko nepaminėti Giedrius ir Kipras Uždaviniai, Pasvalyje sukūrę ir jau drauge plėtojantys „Ustukių malūno“ verslą, Leta ir Petras Vainorai, daugybę metų puoselėtoje „Agaro“ įmonėje sulaukę jų veiklos tesėjų – dukrų Dainos ir Astos paramos, bei daugybė kitų panašių įmonių, kurių veiklą žingsnis po žingsnio perima ir vaikai ir vaikaičiai.
