Laivą, pavadintą „Earth 300“, suprojektavo superjachtų specialistas Ivanas Salasas Jeffersonas. Beveik 300 metrų ilgio ir 60 metrų aukščio laive tilps 425 žmonės. Dauguma jų bus įgula, mokslininkai ir studentai, keliaujantys nemokamai. Sauja turtingų turistų, kurie bus apgyvendinti prabangiuose liukso numeriuose, už dešimties dienų kelionę sumokės po 3 milijonus dolerių – taigi verslininko sumanymas neš pelną.
Pristatymo vakarienės metu Singapūre A. Olivera greitakalbe entuziastingai pasakojo apie savo svajonę, minėdamas verslininkų ir politikų vardus kartu su emocingomis frazėmis apie aplinkos saugojimą, jaunimo įkvėpimą ir mokslo plėtojimą. Jis nori, kad „Earth 300“ taptų pasauline architektūros ikona, kuri skatintų žmones rimčiau susimąstyti apie klimatą. Modernistinis dizainas, švarios linijos, konsolinio tipo apžvalgos aikštelė ir 13 aukštų stiklinė „mokslo sfera“ turėtų kelti nuostabą ir susižavėjimą.
„Norėjome, kad sfera įkvėptų stebėtojus gelbėti planetą, – kalbėjo A. Olivera restorane, kuris kadaise buvo keltų į Singapūro salas bilietų salė. – Įsivaizduokite, jei galėtume pastatyti objektą, kuris kaitintų visos planetos žmonių vaizduotę.“ Laivą jis vadina „mūsų kartos Eifelio bokštu“.
Atmetus audringas kalbas, dar teks nueiti ilgą kelią, kad jachtos idėja taptų tikrove. Prireikė šešerių metų ir 5 mln. dolerių, kad pavyktų pasiekti dabartinį tašką, kuriame dizainas yra pakankamai išbaigtas, kad laivų statyklos galėtų pradėti rengti statybos sąmatas. A. Olivera sakė, kad grupė svarsto laivų statyklas Europoje ir Pietų Korėjoje. „Earth 300“ vadovai skaičiuoja, kad bendros išlaidos svyruotų nuo 500 iki 700 mln. dolerių.
Dalį aukštos kainos sudarytų nulinės emisijos atominė elektrinė iš Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio „Core Power“, kuris projektuoja laive sumontuotą išlydytos druskos reaktorių – technologiją, kurią vystant pirmauja Billo Gateso įkurta JAV branduolinė kompanija „TerraPower“.
Planuojama, kad laivas į plačiuosius vandenis išplauks 2025 m. Reaktoriaus sertifikatas numatytas dar po penkerių ar septynerių metų, taigi laivas iš pradžių būtų varomas sintetiniu žaliuoju kuru. Atominė galia gali nepatikti tokioms šalims kaip Naujoji Zelandija, kuri nuo 1984 m. savo pakrantėje uždraudė švartuotis branduoline energija varomiems laivams.
A. Olivera siekia, kad pirmoji laivo kelionė būtų aplink Antarktidą, o po to – Arkties link. Pasak jo, laivas būtų suprojektuotas plaukioti 300 dienų per metus, iš turtingų ekoturistų uždirbant apie 100 mln. dolerių, o papildomų pajamų gaunant iš laivo nuomos renginiams ar filmavimams.
Tie, kurie galės susimokėti už dešimt prabangių liukso numerių su balkonais, savo asmeniniam personalui gaus apgyvendinimą atskirame kajučių komplekse. Dar dešimt liukso numerių bus rezervuota tiems, kuriuos A. Olivera vadina Labai Įdomiais Asmenimis – žmonės iš įvairiausių gyvenimo sričių, kurie į kelionę atsineštų unikalios patirties arba žinių.
A. Olivera ketina pasikviesti menininkų, tyrinėtojų ir studentų, kurie galėtų leisti laiką laive, bičiuliaudamiesi su milijardieriais, tačiau mokėdami mažesnį mokestį ar netgi keliaudami dykai.
Dar laive būtų apie 160 mokslininkų, plušančių 22 laboratorijose, kurie atliktų tyrimus ir rinktų duomenis pasitelkdami laivo įrangą ir tūkstančius įmontuotų jutiklių, įskaitant tai, kas galėtų būti pirmasis komercinis vandenyno kvantinis kompiuteris. A. Olivera teigė, kad projektas bus „atviro kodo“, o informacijos ir apdorojimo įrenginiais bus dalijamasi su kitais klimato tyrėjais visame pasaulyje.
Vakarienės metu Singapūre A. Olivera vardijo daugybės mokslininkų ir aplinkosaugininkų pavardes, kurie vaizdo įrašuose reiškė savo palaikymą šiam sumanymui. Verslininkas teigia sulaukęs susidomėjimo iš neatskleidžiamų turtingų privačių rėmėjų ir kad didžioji projekto finansavimo dalis būtų surinkta panaudojus tradicinius finansinius instrumentus.
A. Oliveros negąsdina ilgas iššūkių sąrašas. Jis teigia, kad verslo planą jau patikrino „KPMG LLP“, o 80 proc. pelno bus skirta aplinkosaugos tikslams. Verslininkas siekia, kad projektas visų pirma būtų „įkvepiantis“: „Žmonijos ateitis priklauso nuo tokių ambicingų projektų kaip šis.“
