Masinio protokolų rašymo fone skamba Alisos žodžiai iš stebuklų šalies: „Šiandien viskas taip keberiokštiškai klostosi. O vakar dar klojosi kuo paprasčiausiai.“
Jei dar nepamiršot, Alisa po to įniko narstyt atminty visus pažįstamus savo amžiaus vaikus ir spėlioti, ar kartais nebus pavirtusi kuriuo iš jų.
Dar užvakar griežtai nebuvo galima iš Mosėdžio į Salantus, iš Balbieriškio į Kazlų Rūdą ir iš Palangos į Užpelkių kaimą. O vakar dešimtys tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos jau galėjo be baimės broliautis su mutuojančiu virusu vienintelėj Palangos gatvėj. Be kaukių ir be policijos. Kvėpuodami burna į burną.
Epidemiologinė padėtis vakar šalyje pagerėjo? Buvo tokia pat, kaip ir prieš savaitę. Netgi blogesnė. Per 1 000 susirgimų. Mirčių tiek pat. Pasikeitė tik Vyriausybės įsakymas.
Bet Įstatymų aiškintojai, kaip ir paklusnūs įsakymui mažutėliai iš inercijos piktinosi besikeikiančiais M.A.M.A. laureatais ir pačiu renginiu, padovanusiu viso labo tik keturis užsikrėtimų atvejus, beigi tradiciškai ūdijo studentus iš programos „Erasmus“.
Kokia simbolika. Tai Erasmus iš Roterdamo „Pagiriamajame žodyje kvailybei“ ir sakė, kad į „tą aukštąją išmintį, į tą laimės tvirtovę, kaip ją praminė filosofai, nerasite kelio, jei Kvailybė nebus jums vadovu“.
Ko norėti iš žmonių, kurie vakar broliavosi su virusu vienintelėj Palangos gatvėj? Juolab iš jaunuolių, susirinkusių dėti skersą ant karantino Kareivių gatvėj? Žmonės yra silpni. Bet nėra akli.
Ko norėti iš žmonių, jei Karbauskis staiga pavirsta sentimentaliu it kokios aštuntokės Gretos eilėraščiai Prezidento gynėju?
Tas pats Kultūros komiteto pirmininkas, kuris dar užvakar su Jakeliūnu, išvadinusiu Nausėdą veidmainiu ir Švedijos bankų marionete, koneveikė Prezidentą kaip „konservatorių kandidatą“, paskui kaišiojo jam po nosim Narkevičiaus formos špygą, dabar gąsdina, kad konservatoriaipatrumpins Prezidento kadenciją ir kažkaip tai, matyt, pasiskaitę L.Carrollo „Alisą veidrodžio karalystėje“, pasodins į Nausėdos vietą Landsbergį.
Ko norėti iš žmonių, jei konservatoriai dešimt metų – tiek, kiek valdė jų liniją vykdžiusi Grybauskaitė – išbuvo tobulai užsimerkę prieš kvailybę, taigi nematė, kad Europos vadovų taryboje šaliai kartais turėtų atstovauti ne prezidentas, o premjeras, ir dar stebuklingiau atsimerkė tik po to, kai Grybauskaitės laikas ištiksėjo?
Ko norėti iš karantino draudimų nesilaikančių žmonių, jei griežtą karantiną įvedę valstiečiai, lyg būtų nekaltoji Orleano mergelė, žada kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar karantino metu taikomi draudimai neprieštarauja Konstitucijai.
Visų šalių proletarai, vienykitės: Karbauskis, Veryga, Širinskienė ir konstitucinį bei kitokį nušvitimą patyręs Kėdainių kniazius – už mūsų ir jūsų laisvę?
Ar žmonėms nerėžia ausies, kad žiniasklaida staiga ima ir tampa veryginių vyno ir alaus draudimų gynėja?
Ta pati žiniasklaida, kuri dar vakar pagrįstai šaipėsi iš Verygos prohibicinių paistalų, dabar, kai Seimo dauguma planuoja grąžinti Lietuvą, įstatymo vardu draskančią vyno reklamą iš piliečių gaunamų užsienio žurnalų, į Europos civilizaciją, bliauna kaip skerdžiama avis, kad alkoholis liesis laisvai ir paisto niekus, jog veryginiai draudimai neva tai sumažinę alkoholio vartojimą.
Narkotikai išvis uždrausti, bet ar jų vartojimas ir narkobaronų apyvartos kada mažėjo?
Pagrindinis principas šiandien – neturėti principų. Oportunizmas. Yra galimybė – čiupk už rago.
Taikliau už poetą Grajauską nepasakysi: „Prieš kokius 20 metų su globalizacija kovojo radikalūs kairieji. Važinėjo kelti riaušių į visokius G8 samitus, prie NATO bazių su raudonom vėliavom piketavo. Neomarksistai, antikapitalistai ir jiems prijaučiantys buvo pagrindinis antiglobalistų branduolys. Dabar gi kažkas spragtelėjo ir staiga su globalizacija jau kaunasi radikalūs dešinieji, tradicinių vertybių sergėtojai! Dabar jau nebe kairieji, o dešinieji skaito mums paskaitas apie supuvusius Vakarus.“
Puiki „alternatyva“ leftizmui. O jei taip, ko jūs norit iš tų antivakserių – pusiau beraščių, kompleksuotų nuo vaikystės ar tiesiog pasodintų ant Kremliaus adatos žmonelių? Jie tik naudojasi pandemijos pamėtėta galimybe būti girdimi, cituojami portalų ir kviečiami į televizijų be principų laidas.
Ko reikia žmonėms, ypač paribio? Dėmesio. Siekdami dėmesio antivakseriai nedaro nieko baisiau, ką daro net respektabilūs politikai. Tiek Lietuvoje, tiek apskritai Vakaruose.
Europos Komisija, Vokietijos ir kitų ES šalių vyriausybės, įskaitant ir Lietuvos, tiek primalė šūdo apie „AstraZeneca“ vakciną, kad stebėtis dabar tenka nebent tuo, kad žmonės išvis dar eina skiepytis. Bet kuria vakcina. Visų antivakserių praeityje padaryta ir būsima žala nė iš tolo neprilygsta tai, kurią vakcinacijai padarė ES šalių vyriausybės.
Gadinam sau nervus dėl Rusijos varomos dezinformacijos. Ne be pagrindo, žinoma. Bet ar bandėm apskaičiuoti, pvz., kiek dezinformacijos tik per šią kadenciją paskleidė šešėlinės vyriausybės finansų ministras? Kiek melagienos nuėjo ne tik nuo opozicijos, bet ir nuo Seimo daugumos liežuvių konvejerio, jiems kalbant apie Stambulo konvenciją, LGGRTC ir istoriją ar visų piliečių lygias teises?
Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje prieš Čekiją, kurioje vaikai privalomai skiepijami nuo 9 ligų, o to nepadarius, skiriama bauda, paskelbė, kad privalomi skiepai demokratinėj šaly galimi.
Ar Lietuvos viršūnės reagavo į EŽTT sprendimą, leidžiantį drausti platinti pavojingas ligas, jei medicina leidžia jų išvengti? Pritarė? Pasakė, kad Lietuvai šis Strasbūro teismo sprendimas šiuo nelengvu metu yra itin svarbus? Lietuva perkels jį į savo teisės aktus? Prezidentas, premjerė, sveikatos ministras, partijų lyderiai lenktyniavo vienas per kitą?
Taigi, kad. Krūmuose ne tik žvirbliams saugiau.
O girdėjot kada po rinkimų kokį liberalą minint laissez-faire? Leiskite veikti. Ką siūlo atlaisvinti iškart, kai šalis bus paskiepyta? Kokius etatizmo retežius nuims nuo kojų piliečių iniciatyvai? Kad bankrutavę verslai būtų greitai sukurti iš naujo. Į šalį plūstelėtų investicijos. Žmonės skubėtų įdarbinti bankuose sukauptus indėlius. Koks ten liberalų ekonomikos gaivinimo planas?
Turim dvi liberalų partijas Vyriausybėje. Abi įnikusios į valstybinio paternalizmo ir kitokio keinsizmo aiškinimus – kiek pinigų padalys, pagal kokią formulę ir formuliarą teisingiau.
Gvėrius Skrybėlius liūdnai papurtė galvą Alisai: „Susipykau su laiku anų metų kovą, prieš pat šitam sukvailiojant, – ir jis dūrė Zuikio Pakluikio pusėn. – Ir nuo tol laikas lyg įkastas sustojo – visai manęs nebeklauso. Dabar man vislab šešta.“
Nors tiksliau turbūt reiktų sakyti – pusė šešių.
