Laisvė mylėti ir mylėtis
A. Kulitaitė pastaruoju metu garsėja savo drąsia nuomone apie seksualinį gyvenimą, kuris, kaip rodo jos pačios pavyzdys, gali būti labai įvairus ir spalvingas. Laidos viešnia nebijo kalbėti apie tai, ką dažnas lietuvis laiko užrakinęs po devyniomis spynomis, tad ir šio interviu metu nevengta N-18 temų, nuo kurių temperatūra filmavimo aikštelėje pakilo bent keliais laipsniais į viršų.
Prieš kelerius metus seksą su moterimi išbandžiusi ir po to ne vienus santykius su tos pačios lyties partnere turėjusi Agnė šiuo metu yra laisva, bet save pozicionuoja kaip biseksualią, kurią traukia ir vyrai, ir moterys.
Esant šioje pozicijoje Agnė spėjo pastebėti savus pliusus ir minusus. Vienas iš teigiamų bruožų yra tai, kad ji myli žmogų, nepaisydama jo lyties, o vienas iš neigiamų niuansų – bifobija, kai žmonės prisibijo ar demonizuoja biseksualius asmenis, nes mano, jog biseksualus asmuo yra tiesiog neapsisprendęs, kas jį traukia, ar tiesiog eksperimentuoja.
„Man irgi visa tai atrodė, kad tėra dėl linksmybių, bet vėliau pastebi, jog atsiranda emocinis kontaktas“, – savo kelią į biseksualumą prisiminė viešnia.
Agnė nebijo viešai ir garsiai kalbėti apie meilę sau bei masturbaciją, kurią atlikti galima įvairiausiais būdais, pavyzdžiui, vibratoriais.
„Aš užaugau tais laikais, kai buvo rašoma, kaip patenkinti vyrą ir ką daryti, kad jam patiktum. Bet niekas nekalbėjo, kaip patenkinti moterį. Tai jaučiau pareigą ir atsakomybę pasakyti: ei, moterys, jūs irgi turite patirti orgazmą. Jūs turite klitorį. Darykite kažką su juo. Jei ne su vyro lytiniu organu, tai su savimi pačios“, – kalbėjo ji.
Įprastai svečiai dar prieš pokalbį eteryje nusifilmuoja trumpame vaizdo įraše, kuriame savo sekėjus ir kitus internautus kviečia užduoti jiems rūpimus nepatogius klausimus laidoje. Net ir šioje vietoje Agnė nepraleido progos drąsiai papokštauti – ji nusifilmavo tiesiai iš lovos, o vaizdo įrašo gale kamera neva netyčia nukrypo į ant jos gulinčius kelis vibratorius. Tokia provokacija neliko nepastebėta, internautai greitai užkibo ant šio kabliuko ir nesusilaikė nuo komentarų.
„Pagalvojau, kad reikia prieskonio kažkokio“, – nusijuokė laidos viešnia.
Laidai įsibėgėjus Agnė prisipažino, kad vienas didžiausių jos potraukių, kalbant apie seksą, tai – mylėjimasis viešose vietose.
„Kino teatre esu ir su moterimi, ir su vyru, – šyptelėjo ji. – Kalbant apie viešas vietas, kino teatre esu tai dariusi daugiausia kartų. Na, automobilis, manau, net nesiskaito, nes tai dalinai vieša vieta.“
Laidos viešnia prisipažino ir tai, kad yra bandžiusi seksą trise, – lovoje ji yra buvusi kartu su moterimi ir vyru.
Visgi pastaruoju metu Agnė pajuto, kad jos seksualinis alkis stipriai aprimo, – ji beveik metus laiko neturėjo lytinių santykių. Be to, jos netraukė ir masturbacija. Vėliau paaiškėjo, kad aistrą Agnei slopino jai išrašyti vaistai.
„Tiesą pasakius, kurį laiką ėmiau galvoti, kad tapau aseksuali. Aš beveik metus buvau be sekso ir masturbacijos. Pradėjau aiškintis, kodėl manęs visiškai tai netraukdavo. Pavyzdžiui, fantazuodavau apie Johnny Deppą šalia savęs ir jausdavau, kad nėra jokios drėgmės. Kai dar nebuvo karantino, aš susitikdavau su žmonėmis arba juos matydavau pažinčių programėlėje „Tinder“ ir absoliučiai nieko jiems nejaučiau. Net nuėjus į dušą nesinorėdavo paimti dušo galvutės ir stimuliuoti ten, kur reikia.
Pradėjau galvoti, gal aš tapau aseksuali. Anksčiau aš buvau heteroseksuali, tuomet tapau biseksuali, pamaniau, gal dabar yra aseksualumo fazė. <...>. Bet po to aš ilgą laiką kalbėjau su savo psichoterapeute ir, pasirodo, viskas yra nuo vaistų. Kai kurie antidepresantai numuša seksualinį potraukį ir tu daryk, ką nori. Beje, šito, kad aš beveik metus maniau, jog esu aseksuali, niekam nesakiau“, – prisipažino ji.
Šypsena internete slėpė depresiją
A. Kulitaitė sako, kad specialius vaistus ji vartoja jau dvejus metus. Jaunai moteriai jie padeda kovoti su depresija.
„Vieni vaistai mane kickina rytais, kad aš daryčiau, norėčiau ir būčiau tokia, o kiti vakarais mane užmigdo, jog neprasidėtų jokia manija ir tiesiog eičiau rami miegoti.
Man diagnozavo ūminę depresiją. Tai – sunki, įsisenėjusi depresija, sunkus nerimo sutrikimas. Buvo sunkus laikas. Manau, jei ne vaistai, šiandien aš ant šios kėdės nesėdėčiau“, – drąsiai rėžė pašnekovė.
Rasti pagalbą Agnei padėjo draugas. Bičiulis pastebėjo, kad jos psichologinė būklė pakibo ant plauko.
„Tai buvo prieš dvejus metus. Man trūko emocinė plionkė, aš pradėjau verkti. Visą dieną negalėjau sustoti. Bet ir dienos prieš tai buvo tokios, kurios leido man suprasti, kad kažkas su manimi ne taip. Buvau visiškai neadekvati“, – prisiminė ji.
„Aš tiesiog kračiausi, negalėjau sustoti ir kartojau: „Kažkas blogo atsitiks, aš mirsiu, aš noriu mirti.“ Jis tiesiog nebežinojo, ką daryti. Jau buvo vakaras, jis ėmė skambinti į „Jaunimo liniją“, moterų krizių centrą. Galiausiai supratus, kad man reikia apsilankyti pas specialistą ir su kažkuo pasikalbėti gyvai, mane nuvežė į Antakalnio krizių centrą.
Atrodo, juk aš liberalioje šeimoje ir aplinkoje užaugusi, bet vis tiek sakiau jam, kad manęs ten nevežtų, aš – ne beprotė. Vien žodis „beprotis“ jau rodė, kad aš jaučiu didžiulį diskomfortą kalbėdama apie tuos dalykus, nors iki tol atrodė, jog viskas yra gerai. Jis mane išvežė beveik per prievartą, pagrasino, kad kitaip skambins tėvams.
Sėdėjau tame kabinete, verkiau ir negalėjau niekaip sustoti. Net neįsivaizdavau, iš kur tų ašarų tiek. Aš nesu tiek verkusi“, – atviravo Agnė.
Galiausiai, po susitikimo su specialiste, Agnei ir jos draugui buvo diplomatiškai pasakyta, kad situacija yra labai rimta, – jai buvo išrašytas siuntimas į polikliniką, kur buvo numatyta paskirti rimtą gydymą ar medikamentų.
Kitą dieną atvykus į polikliniką Agnė dar bandė suimti save į rankas, įtikinti save, kad jai viskas gerai. Ištiesta nugara ir pasitikinti savimi į gydymosi įstaigą užėjusi Agnė netrukus susigūžė po pirmųjų gydytojo žodžių. Ji vėl prapliupo verkti, pasijautė pažeidžiama ir suprato, kad jai iš tiesų reikia pagalbos.
„Gal susidėjo ir tai, kad socialiniuose tinkluose esu kitokia, – linksmas žmogus. Retas nuspėtų, kad man depresija, jaučiu skausmą, kad man yra bloga ir nesuprantu, kas aš esu.
Aš manau, kad link to lūžio ėjau ilgą laiką. <...>. Nuo vaikystės buvau linkusi į liūdesį, emocijas. Paskui darbas mane privertė būti ekstraverte, rodytis visiems. Aš matydavau, kad liūdesys nėra tas dalykas, kuris užburs kitus, leis juos įsikvėpti. Liūdesį aš visada skandindavau savyje, nepaisydama to, kaip man blogai būdavo. Viskas kaupėsi“, – neslėpė ji.
Darbas su Agne Jagelavičiūte
Daugelis A. Kulitaitės vardą plačiau išgirdo po to, kai ji įsidarbino garsios stilistės A. Jagelavičiūtės asistente. Dešiniąja jos ranka tuomet vadinta mergina tapo pramogų verslo dalimi, bet kartu su padidėjusiu dėmesiu bei maloniais pasiūlymais atsirado ir kritika bei skaudūs žmonių komentarai.
„Baisių komentarų ėmiau sulaukti po to, kai pradėjau dirbti su šalyje garsia stiliste. Tada atsirado ir straipsnių apie mane. Ir bjaurių komentarų. Dažniausiai žmonės rašydavo apie mano išvaizdą. Aš buvau nepasitikinti savimi, tad būdavo tokių momentų, kai žiūriu į save veidrodyje ir pradedu verkti, nes nesu sau graži, įtikiu tais komentarais. Žiūriu į save ir nekenčiu savęs. Net skaudu tai prisiminti. <...>. Atrodė, kad noriu nusiplėšti nuo veido savo odą. Aš labai jautriai į tai reagavau, nes tai sutapo su mano praeitimi, mat mokykloje patyriau patyčių dėl išvaizdos. Vaikai šaipėsi dėl mano neva kreivų kojų, kad esu labai liekna, jog neva esu žvaira kaip varlė, dėl lūpų...“ – atviravo laidos viešnia.
Užsiminus apie buvusią bosę laidos vedėjas Rolandas Mackevičius savo pašnekovės pasiteiravo apie tai, kaip jų keliai susitiko.
„Visi nuopelnai – Jagelavičiūtei, tai buvo jos idėja, aš tik pasisiūliau pagelbėti, kai dar tuo metu gyvenau Londone. Tuomet buvau meilės emigrantė. Ji pakvietė mane, pradėjome dirbti kartu. Verslas sekėsi puikiai. Tada ji pradėjo dirbti su socialiniais tinklais...“ – pasakojo A. Kulitaitė ir netrukus sulaukė kito vedėjo klausimo – dėl ko jos išsiskyrė?
„Kai paskutinį kartą tikrinau informaciją internete, tai nerekomenduojama, kad dvi gyvatės gyventų terariume. Aš nekalbu apie žalčiukus, bet kai dvi kobros... Jei viena – jauniklė kobra, o kita – didelė kobra, tai jos dar gali sugyventi, bet kai ta jauniklė pradeda augti, kas yra normalu ir kas nutiko man, jos nebegali tilpti terariume. Tai aš manau, kad mūsų, gyvačių, keliai išsiskyrė taip pat.
Atsirado uodegų trintis. Aš stengiuosi būti diplomatiška, kai kalba pasisuka apie kitus žmones. Bet, taip, pradėjom pyktis, nuomonės išsiskyrė – man atrodė, kad ji vienoje vietoje daro kažką neteisingai, jai atrodė, jog aš nebepakankamai gerai dirbu. Na, tiesiog pradėjom pyktis, pyktis ir pyktis. O kas būna, kai porose būna daug pykčių? Neišvengiamybė, kai ateina laikas skirtis. Taip ir išsiskyrėm. Skundžiausi ne dėl pinigų, dėl požiūrio“, – aiškino ji.
Visgi greitai paleisti šios temos laidos vedėjas nepanoro ir pasiteiravo, kokie jų santykiai šiandien.
„Mes abi vieną kitą užblokavusios. Labai seniai su Jagelavičiūte esame viena kitą socialiniuose tinkluose užblokavusios. Niekada nekilo mintis atnaujinti ryšio. Esame susirašiusios, kai šėlo jos auklė Šarūnė, kuri darė neadekvačius dalykus. Rašiau jai, kad gal reikėtų kviesti į jos namus specialistus, nes man neatrodė, kad ji adekvačiai darė visus tuos dalykus. Tąkart susirašėme ir viskas. Ar draugės būsime? Abejoju. Ateityje susitikus renginyje, manau, viena kitai pasakysime „labas“, bet be apsikabinimų. Tačiau rūgšties irgi nesinešiosime savo rankinėse ir jos nepilsime viena ant kitos“, – santykius su buvusia vadove apibendrino A. Kulitaitė.
Laidos viešnia neslėpė, kad konfliktai su moterimis jos ankstesniu gyvenimo tarpsniu nebuvo naujiena. Ji mano, kad kivirčų kildavo dėl psichologinių problemų ir menkaverčio požiūrio į save, kai net ir bendraujant su kitais žmonėmis viskas galiausiai atsiremdavo į neapykantą sau.
„Nepasitikėjau savimi, jaučiausi nesanti pakankamai gera. Palaikiau santykius, kurie buvo toksiški, man ištisai būdavo priekaištaujama <...>. Į kiekvieną moterį žiūrėjau kaip į konkurentę, nes tiesiog nekenčiau savęs“, – prisiminė ji.
Pasimatymas su Danieliumi Bunkumi
Laidoje rasta vietos aptarti ir Agnės bei Danieliaus Bunkaus pasimatymui. Kartą socialiniuose tinkluose garsėjanti jauna moteris ir verslininkas susitiko pavakarieniauti. Pasirodo, jų istorijoje buvo ne vienas pasimatymas.
„Sekso nebuvo, bet buvo bučinių“, – neslėpė Agnė.
„Pasimatymas buvo vienas ir jis buvo visiškai for fun. Man regis, tuo metu buvo lapkritis, nyku. Taip ir nuėjau su Bunkumi į pasimatymą. Buvo keli susitikimai, tiesą pasakius. Aš su jo sūnumi susipažinau, mes žaidėme stalo žaidimus. Jis – fainas žmogus. Gal būtume pratęsę kažką, bet man atrodo, kad mūsų mintys apie gyvenimą skirtingos. Bet jis tikrai fainas, rekomenduoju“, – nusijuokė ji.
Agnė taip pat išdavė, kad D. Bunkus sumokėjo už vakarienę, o po susitikimo su jo sūnumi ji brūkštelėjo žinutę Natalijai Bunkei.
„Mes su Natalija nesame pažįstamos, bet aš jai parašiau, kad jos sūnus labai fainas“, – išdavė A. Kulitaitė.
Įkvepiantis susirašinėjimas su Asta Valentaite
Eteryje Agnės teirautasi, kas jai padeda pasitikėti savimi. Pašnekovė atsakė, kad ją motyvuoja tai, jog atėjus paskutinei minutei ir susidūrus su mirtimi ji suprastų, kad nugyveno įdomų filmą, kurio pavadinimas – gyvenimas.
„Mane motyvuoja, kad tas filmas, prieš man užgęstant, būtų įdomus, nes jei ne, tai kam aš tada gyvenau? Baimintis dėl to, „ką pagalvos kiti“, ir dėl to ko nors nedaryti – neverta. Tie kiti visada galvos. Ir jie dažniau galvos apie save. Kiekvienas mes esame pilni šūdo ir aš visą laiką, kol su jais nesusidūriau, galvodavau, kad tie žmonės, kuriuos matau žurnaluose, žiniasklaidoje, yra tokie pasitikintys savimi, kaip aš jiems pavydžiu.
Aš neseniai atradau savo pokalbį, kur rašiau A. Valentaitei. Ji tuomet turėjo dar kitą profilį, jį jau ištrynusi, bet pas mane tos žinutės išliko. Man buvo 16 metų ir aš jai rašiau, kad ji tokia graži, o aš taip nepasitikiu savimi. Aš jai nuoširdžiai rašiau, kad aš nekenčiu savęs, klausiau, kaip ji pasitiki savimi. Ji man atrašė, kad irgi patiria šūdo, jog nepasitikėjo savimi ilgą laiką.
Gerai, tai yra vienas žmogus. Bet yra ir kitų, kuriuos sutikau. Eidavau į renginius, mes bendraudavome, išgerdavome, kai kurie išsikalbėję yra ir ant pečių verkę. Aš supratau, kad visi nešiojasi šūdo. Visi savimi nepasitiki. Manau, kad nėra tokio žmogaus, kuris absoliučiai visada pasitikėtų savimi. Nebent jis yra psichopatas ar sociopatas. Visi turime kokių nors abejonių savimi, šalia esančiu žmogumi ar abejonių savo gyvenimu. Bet tai ir yra gyvenimas. Tai – abejonių mišinys, iš kurio tu pasirenki, su kuo kovosi ir ką galbūt nugalėsi. Jei gyvensi visada abejodamas ir dvejodamas, paskui gulėsi ligos patale ir galvosi, kad visas tavo gyvenimas buvo tarsi amžina dvejonė. Aš noriu, kad tai nebūtų dvejonė, noriu, jog tai būtų gyvenimas ir įdomi kelionė“, – kalbėjo A. Kulitaitė.
Visą atvirą interviu su viešnia žiūrėkite straipsnio viršuje esančiame vaizdo įraše.
| Pagalbos telefonai: | |||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||
| Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų. | |||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||
| Emocinė parama internetu | |||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||
| Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64. |
