Kuo skiriasi šios vakcinos ir kaip jos veikia, Vytauto Didžiojo universiteto surengtoje paskaitoje papasakojo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė, profesorė Aurelija Žvirblienė.
Kaip pasakojo profesorė, kai į organizmą patenka ligos sukėlėjas, iš pradžių jis turi susidurti su įgimtu imunitetu. Tai tarsi pirmoji kariuomenė, su kuria susiduria infekcija. Įgimtas imunitetas labai svarbus, bet jis nėra toks tikslus ir veikiantis subtiliai. Mat šio imuniteto komponentai nesugeba atskirai reaguoti į skirtingus virusus ir naudoja tą patį ginklų arsenalą visais atvejais.
O štai įgytas imunitetas veikia kitaip – jo kariuomenė šaudo tiksliai į ligos sukėlėją. Tačiau tam, kad jis išvis atsirastų, reikia persirgti arba pasiskiepyti. Pasak prof. A. Žvirblienės, įgyto imuniteto komponentai yra B ir T limfocitai. Tačiau bėda ta, kad užtrunka, kol jis būna aktyvuotas ir pradeda veikti. Įgytam imunitetui būdinga imuninė atmintis – būtent vakcinos turi sukelti imuninės atminties ląstelių susidarymą, kurios po to greitai sureaguoja į ligos sukėlėją.
Kol visas specifinio imuninio atsako mechanizmas pradeda veikti ir naikinti infekcijos sukėlėją, prireikia ir kelių savaičių. Visgi, jei esame paskiepyti ar persirgę, pakartotinai susidūrus su infekcija užtenka vos kelių dienų, kad jis pradėtų veikti.
Neretai žmonėms kyla klausimas, kodėl vakcinomis reikia skiepytis kelis kartus. Pasak profesorės, taip yra dėl to, kad papildomas susidūrimas su antigenu skatina didesnį antikūnų susidarymą, taip pat sukuria ilgesnį, patvaresnį imuninį atsaką.
Yra žinoma, kad po kurio laiko, persirgus ar pasiskiepijus, antikūnų kiekis sumažėjo. Tačiau, kaip sakė prof. A. Žvirblienė, tai nereiškia, kad visiškai pradingo apsauga, nes organizme susidaro atminties B limfocitai. Nedidelis antikūnų kiekis gali išlikti ir kaulų čiulpuose.
Panašiai yra su T limfocitais. Kai viruso nebelieka, susidaro atminties T limfocitai – jie nebeveikia aktyviai, bet laukia susidurimo su sukėlėju. Šie limfocitai gali nebecirkuliuoti kraujyje, dėl to labai sunku ir beveik neįmanoma nustatyti, kiek jų iš tiesų yra. Galima spręsti tik iš to, ar žmogus užsikrečia pakartotinai, ar nebe.
Kuo skiriasi vakcinos?
Pasak prof. A. Žvirblienės, visos dabartinės patvirtintos COVID-19 vakcinos turi S baltymą, kuris neutralizuoja koronaviruso patekimą į ląstelę.
Įdomu tai, jog dar nėra nė vienos senojo tipo inaktyvuotos vakcinos nuo koronaviruso, kuri jau būtų pradėjusi paskutinės stadijos klinikinius tyrimus.
Tiesa, viena iš šio tipo vakcinų, kuri jau arčiausiai registracijos, yra „Novavax“.
„Galbūt atsiras žmonių, kurie norės būtent tokiomis pažįstamomis vakcinomis pasiskiepyti. Jos naudojamos jau apie 30 metų, tai išbandytas, žinomas formatas, patogiai saugomas“, – sakė profesorė. Tokios vakcinos gali būti pakankamai efektyvios, tačiau taip pagamintos kiniškos vakcinos efektyvumas siekia tik 50 proc.
Tuo metu kitokio tipo – RNR vakcinos yra stebėtinai efektyvios. Tokiu būdu gaminamos „Pfizer“ ir „Moderna“. Be to, dabar jau žinoma, kad jų apsaugos laikotarpis tikrai išlieka 6 mėnesius.
Kita vakcina – „Vaxzevria“ arba „AstraZeneca“ yra sukurta bezdžionių adenoviruso pagrindu, kuris naudojamas kaip virusas nešėjas. Būtent bezdžionių adenovirusas naudojamas tam, kad žmonės prieš jį neturėtų imuniteto – mat adenovirusai tarp žmonių paplitę ir dauguma jiems jau turime imunitetą.
Tad jei viruso nešėjo funkciją atliktų žmonių adenovirusas, didelė tikimybė, kad patekusi vakcina būtų tiesiog neutralizuota ir neveiktų.
Panašiai sukurta ir „Johnson&Johnson“ bei „Sputnik V“ vakcina. Tiesa, pastaroji dar nėra patvirtinta Europos vaistų agentūros.
Pasak prof. A. Žvirblienės, tiems asmenims, kurie persirgo COVID-19 ir po to dar buvo vakcinuoti, didelis antikūnų kiekis susidaro jau po pirmos skiepų dozės. Deja, bet persirgusiems ir pasiskiepijusiems yra dažnesnės nepageidaujamos reakcijos, mat imunitetas prisimena infekciją ir į ją reaguoja aršiau. Visgi, to bijoti nereikėtų.
Kiek laiko reikia laukti iki skiepijimosi kita vakcina, pavyzdžiui, nuo erkinio encefalito?
Kaip sakė profesorė, tarp skirtingų vakcinų turėtų būti bent mėnesio pertrauka.
„Yra daug skirtingos informacijos, bet nebūtų gerai, kol formuojasi imuninis atsakas prieš vieną sukėlėją, suleisti kitą. Su vaikais patikrinta, kad kai kurios vakcinos gali būti suderinamos ir suleistos, bet su koronaviruso vakcina nėra patikrinta, dėl to geriausia palaukti“, – sakė prof. A. Žvirblienė.
Kokiam COVID-19 antikūnių titrui esant, galima teigti, jog asmuo turi pakankamą jų kiekį ir vakcinaciją galima laikinai atidėti?
Kadangi nėra vieningos matavimo sistemos, antikūnų skaičiai, pasak profesorės, būna labai skirtingi. Mokslininkė pataria: jei norite sekti savo antikūnus, darykite tai toje pačioje laboratorijoje.
„Greičiausiai, kad turint tiesiog teigiamą antikūnų skaičių, žmogus bus apsaugotas, net jei jų nėra labai daug. Jei praėjo pusė metų nuo ligos ir antikūnų kiekis arti nulio, galima tikrai pasiskiepyti, tik reikia turėti omenyje, kad bus daugiau nepageidaujamų reakcijų nei nesirgusiam draugui. Bet to bijoti nereikia. Iki pusės metų daugiau kaip 90 proc. žmonių yra apsaugoti nuo pakartotinio užsikrėtimo“, – kalbėjo mokslininkė.
Kokias diagnozes turintiems reikėtų pasitarti prieš skiepijantis?
Pasak profesorės, nėra daug kontrinidikacijų skiepui, tačiaum jei žmogus daug kam alergiškas, reikia pagalvoti dėl „Pfizer“ vakcinos, nes ji gali sukelti anafilaksinį šoką. Mokslininkė pastebi, kad tokių atvejų buvo ir Lietuvoje, bet medikai tam buvo pasiruošę ir viskas baigėsi gerai. O štai autoimuninės ligos nėra kontrindikacijos skiepams.
Kodėl nepasitikima „Sputnik V“ vakcina?
Kaip pasakojo profesorė, iš tiesų nežinome tikrų šios vakcinos duomenų – žinome tik tai, ką pateikia jas sukūrusios šalys.
„Neišeina atsiriboti nuo politikos, nes dėl politinių sumetimų neturime tikrų duomenų. Galbūt „Sputnik“ ir gali gerai veikti, tik man kelia abejonių, kad penktas adenovirusas, kuris ten įdėtas, juo dauguma esame persirgę, jis plačiai paplitęs. Dėl to imuninė sistema gali jį greitai sunaikinti“, – sakė profesorė ir pridūrė, kad pats principas sukurtas protingai.
