G. Nausėdos vyriausioji patarėja komunikacijai Raminta Stanaitytė–Česnulienė spaudos konferencijoje sakė, kad senjorų skiepijimo tempai kol kas netenkina.
„Susitikimo metu buvo aptartos senjorų vakcinavimo kliūtys. Kalbėta, kas trukdo vakcinuotis, būdai, kaip padėti senjorams gauti visą informaciją, kaip atsikratyti baimių. Prezidentas išreiškė susirūpinta kad šią dienai paskiepyta vos per 40 procentų vyresnių nei 80 metų. Tai yra du kartus mažiau nei kitose ES šalyse“, – sakė prezidento vyriausioji patarėja.
„Šiai dienai kritiškai svarbūs du dalykai, pirma – pasiekiamumas. Prezidentas ragina visas savivaldybes sutelkti dėmesį į tai – padėti senjorams pasiekti vakcinavimo vietas. Kitas dalykas – komunikacija, dezinformacija, baimės. Tai yra tai, ką mes kiekvienas galime padaryti dar šiandien. Prezidentas kviečia padrąsinti, nukreipti, padėti nuvažiuoti į vakcinavimo vietą“, – sakė R. Stanaitytė–Česnulienė.
Senjorai – sudėtingoje padėtyje
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makarevičienė spaudos konferencijoje kalbėjo, kad senjorai šiuo metu yra itin sunkioje padėtyje.
„Nespėjau prezidentui padėkoti, kad jis domisi mūsų žmonėmis. Aš pragyvenau ne vieną prezidentą, bet nei vienam nerūpėjo, kaip gyvename, išgyvename, ar turime valgyti. Žinoma, labai sunkioje padėtyje mūsų senjorai. Kaip ir visas pasaulis jie uždaryti karantine, negali niekur nueiti, apkabinti anūkų ir vaikų. Reikia tai išgyventi, čia ne tik mūsų problema“, – kalbėjo G. Makaravičienė.
Ji pabrėžė, kad skiepas yra būtinas dalykas, ji prašė gydytojų senjorams patarti.
„Dideliuose miestuose nėra tokios didelės problemos dėl informacijos. Bet reikėtų mažiau per visus kanalus varyti kiek numirė, kiek dar numirs, kiek skiepijosi, kiek ne. (…) Gal reikėtų patylėti kelias dienas, palaukti tikros informacijos ir nešti žmogui. Bet didžiausias klausimas mums yra rajonai. Žmogus su lazdele iš rajono negali atvažiuoti skiepytis. Tai turėtų būti mobilūs autobusiukai – atvažiuotų į namus ir paskiepytų“, – sakė ji.
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė G. Makarevičienė spaudos konferencijoje prakalbo ir apie dar vieną problemą – sprendimą naikinti bankomatus rajonuose, visa informacija pasiekiama internete, retas gali tai sau leisti.
„Man atrodo, kad reikėtų mūsų valstybei susirūpinti šiais klausimais, nes kartais žmonės neturi duonos nusipirkti. Eina autobusas vieną kartą per dieną, anksti rytą ir grįžta anksti vakare. O kur tiems senukams dėtis visą dieną“, – kalbėjo G. Makarevičienė.
Ji kalbėjo, kad žmonės itin išsigando sprendimo kelioms dienoms stabdyti vakcinaciją „AstraZeneca“ vakcina.
„Šitą visą reikalą sugadino ar spauda, ar ministerija, kada pasakė, kad sustabdom šitą vakciną. Jie išsigando, pradėjo kalbėtis, kaimynai ką pridėdavo. Jie kalbėjo, kad su jais eksperimentuoja ant mūsų, nori mus išžudyti. Kiek dienų mes prakalbėjome telefonu, kad tai netiesa“, – sakė G. Makarevičienė.
Moteris prašė neskubėti skelbti informacijos.
„Reikia kažkaip žmones nuteikti. O po kelių dienų sakė jau, kad gera vakcina. O kas jiems liko daugiau – tik vienas televizorius. Nereikia pastoviai pasakoti, kiek mirė, kiek ligoninėje. Reikia švelniau. Mūsų organizacijoje labai daug žmonių susirgo depresija, jie uždaryti namuose“, – apie problemas kalbėjo spaudos konferencijos dalyvė G. Makarevičienė.
Ragina akcentuoti norinčius vakcinuotis
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Kristina Meidė kalbėjo, jog kiekvienas iš mūsų turime padėti artimoje aplinkoje esantiems senjorams vakcinuotis.
„Labai suprantu prezidento rūpestį. (…) Norime, kad tas pasaulis atsivertų, karantinas daro įtaką ne tik ekonomikai, verslams, bet ir žmonių emocinei sveikatai. Vyresnio amžiaus žmonės, kurie yra uždaryti, taip tas gyvenimas nėra lengvas, o dabar žmonės įsprausti į tas keturias namų sienas. (…) Tikrai labai norime pagelbėti ir padėti“, – sakė K. Meidė.
Ji pasakojo, kad prezidentui buvo papasakotos visos baimės, kodėl senjorų skiepijimas stringa.
„Žmonės tikrai turi daug baimės. Ją išsklaidyti pakaktų daug labai gerų pavyzdžių aplinkui – geros statistikos. Šiandien reikėtų akcentuotis į tuos, kurie nenori, o į tuos – kurie nori. Tai padrąsintų vyresnio amžiaus žmogų rinktis vakcinacijos kelią“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė.
Ji taip pat palaikė mobilių skiepijimo punktų sukūrimą – taip senjorai regionuose galėtų rinktis vakcinacijos kelią.
„Prezidentas labai skatino, minėjo savo tėvelio pavyzdį, kuris skiepijosi. Visi turime būti tais ambasadoriais, šeimos gydytojų indėlis labai svarbus. (…) Kiekvienas turime jausti atsakomybę, kad tas gyvenimas greičiau atsidarytų. Todėl visus kviesčiau būti ambasadoriais“, – sakė K. Meidė.
Spaudos konferencijos dalyvė taip pat ragino pasirūpinti ir savo kaimynais.
Senjorų baimės
Lietuvos Caritas generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė spaudos konferencijoje kalbėjo, jog didžiausią įtaką senjorams dėl vakcinacijos gauna iš artimiausių žmonių.
„Labai svarbu, kad patys senjorai įvardija baimes, nerimą, tuo dalinasi. (…) Mes lygiai taip pat visoje Lietuvoje darbuojamės daugelį metų, viena iš mūsų grupių, kuria rūpinamės – yra senjorai. Vakcinacijos procese taip pat esame įsitraukę. Kai kur girdime tendencingas nuomones ir atsisakymus skiepytis. Visų pirma tam daro įtaką artimi žmonės ir žiniasklaida“, – sakė D. Bukeikaitė.
Ji pasakojo, kad vieniši senjorai bijo skiepytis, nes nerimauja dėl savo būklės po skiepo, ar sugebės savimi pasirūpinti.
„Vieniši žmonės turi turėti mūsų visų atidumą mūsų visų. Nes jų atsisakymas skiepytis yra tas, kad jie bijo, kas nutiks, jei naktį pakils temperatūra, jie vieni, nesugebės surinkti telefono numerio. Tokie žmonės nori skiepytis, bet bijo. Tai turėtų būti prioritetas, reikia jiems padėti išbūti tą laikotarpį. Kitas dalykas, mobilumo problema, ypatingai regionuose, prezidentas kviečia savivaldyvių vadovus pergalvoti, kad reikia didelius centrus skaidyti į mažesnius, arčiau gyvenamosios vietos“, – sakė Lietuvos Carito generalinė sekretorė.
Dar viena problema – senjorai ne visada skaito SMS žinutes, pamiršta vakcinavimo laiką ar vietą. Taip pat reikia įtraukti seniūnijas, jie arčiau senjorų.
„Kai kurie priima nuolatinį kvietimą priima kaip vertimą. Tai reikia per pozityvius pavyzdžius reikia eiti. Leisti rinktis vakcinas. Gal tai mums padės pasiekti kitų šalių pavyzdžius“, – sakė D. Bukeikaitė.
Ji kalbėjo, jog senjorai senjorams turi kalbėti apie patirtas šalutines reakcijas nuo vakcinos.
Delfi primena, kad Statistikos departamento duomenimis pirma vakcinos doze nuo koronaviruso paskiepyta apie 15,5 procento šalies gyventojų, antrą dozę jau yra gavę 6,6 procentai gyventojų.
Nausėda kreipėsi į Lietuvos senjorus
Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį kreipėsi į Lietuvos senjorus, ragindamas juos kuo aktyviau skiepytis nuo COVID–19. Šalies vadovo teigimu, nors valstybę pasiekia jau pakankami kiekiai vakcinų, Lietuva vis dar atsilieka skiepijant būtent vyresnio amžiaus žmones.
G. Nausėda teigia galintis iš savo patirties pasakyti, kad skiepai nuo COVID–19 ne tik apsaugo nuo ligos, tačiau suteikia ir saugumo jausmą.
„Todėl sulaukęs savo eilės nedvejodamas pasiskiepijau vakcina „AstraZeneca“. Iš savo patirties galiu pasakyti – vakcina ne tik apsaugo nuo viruso, bet ir padeda jaustis saugiau. Todėl raginu visus – atėjus Jūsų eilei būtinai nueikite ir pasiskiepykite. Dėl savęs, dėl savo artimųjų, dėl mūsų Lietuvos. Dėl to, kad galėtumėte paglostyti galvą anūkams, ramiai išleisti vaikus į mokyklą ar nueiti į seniai nelankytą parodą“, – sako prezidentas G. Nausėda, pabrėždamas, kad kolektyviniam imunitetui sukurti jau esama pakankamai vakcinų.
„Šiandien turime pakankamai vakcinų ir kiekvieną ateinančią savaitę jų bus tik daugiau. Labai svarbu pasinaudoti šia galimybe ir kaip galima greičiau sukurti visuomenės imunitetą. Žengiame į masinio skiepijimo etapą ir vis daugiau žmonių, nepriklausomai nuo amžiaus, gali gauti skiepą nuo viruso“, – sakė prezidentas.
Visgi, G. Nausėdos teigimu, ne viskas vakcinuojant šalies gyventojus klostosi sklandžiai. Šalies vadovas akcentuoja, kad būtent senjorų skiepijimo tempai kelia susirūpinimą.
„Deja, kol kas Lietuva smarkiai atsilieka nuo sparčiausiai senjorus skiepijančių Europos valstybių“, – teigė prezidentas, kartu ragindamas garbingo amžiaus žmones vakcinuotis.
„Kreipiuosi į Jus, senjorai, ateikite ir pasiskiepykite. Jeigu trūksta informacijos – skambinkite savo šeimos gydytojui. Leiskite anūkams džiaugtis Jūsų išmintimi ir skleidžiama šviesa, suteikite progą savo vaikams nedrebėti dėl Jūsų gyvybės“, – sakė prezidentas, kartu žinutę pasiųsdamas ir senjorų vaikams.
„Kreipiuosi į kiekvieną – paragink savo tėvus ir senelius skiepytis. Jei reikia padrąsinimo – padrąsink. Jei reikia pagalbos – palydėk. Nes iš šio labirinto yra tik vienas kelias ir šiandien mes turime jį rinktis“, – teigė prezidentas.
„Nepamirškime, kam ši liga pavojingiausia, – tai mūsų tėvai ir seneliai, dėdės ir tetos. Visi vyresnio amžiaus žmonės. Vis daugiau mūsų išgyvena artimųjų netekties dėl koronaviruso skausmą“, – apibendrino G. Nausėda.
