Vėliau Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) surengė skubią nuotolinę spaudos konferenciją, kurioje buvo pristatyta Lietuvos pozicija po minėtojo EVA sprendimo.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė, kad skiepijimas „Vaxzevria“ vakcina bus tęsiamas.
„Kiekvienas vaistas ar procedūra turi mažesnius ar didesnius šalutinius poveikius, bet svarbiau vertinti jų bendrą naudą, žiūrėti holistiškai. Europos vaistų agentūra aiškiai pasisako, kad „Vaxzevria“ vakcinos nauda, įvertinus labai retus šalutinius poveikius, vis tik yra didesnė nei su ja susijusios rizikos“, – sakė A. Dulkys.
Ministras žadėjo, kad visi, sutikę skiepytis minėtąja vakcina, bus papildomai informuojami apie galimus šalutinius poveikius, kuriuos reikia stebėti 3–16 dieną pasiskiepijus.
„Visi, sutikę vakcinuotis „Vaxzevria“ vakcina bus papildomai informuojami apie požymius, kuriuos reikėtų stebėti 3-16 dienomis po skiepo“, – sakė A. Dulkys.
Kada verta susirūpinti?
EVA Saugumo komiteto vadovė daktarė Sabine Straus kiek anksčiau sakė: „Svarbu, kad sveikatos priežiūros specialistai ir atvykę skiepytis žmonės žinotų apie šią riziką ir stebėtų galimus simptomus, kurie paprastai pasireiškia per pirmąsias dvi savaites po skiepijimo. Tarp simptomų yra apsunkintas kvėpavimas, skausmas krūtinėje, kojos tinimas, besitęsiantis pilvo skausmas, neurologiniai simptomai, įskaitant stiprų ar nesiliaujantį galvos skausmą, susiliejęs matymas arba odos pamėlynavimas injekcijos vietoje“.
Pasak Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologo daktaro Marius Striogos, karščiavimas po vakcinos yra normali reakcija pirmąsias 2–3 dienas ir to sureikšminti nereikėtų. Jei pasireiškia itin retos komplikacijos, jos gali būti 3–16 dieną po vakcinos. Jei trečiąją dieną po skiepijimo išlieka stiprėjantis galvos skausmas, sutrinka rega ir kalba, aptirpsta galūnės, reikia kuo skubiau kreiptis į medicinos įstaigą. Daktaras rekomendavo nelaukti visų simptomų ir kreiptis į gydytojus jau tada, jei nepraeina karščiavimas, stiprūs skausmai ir prasideda bet kokie neurologiniai simptomai.
Taip pat M. Strioga paaiškino: tame, kad vakcina gali sukelti nepageidaujamus reiškinius, nėra nieko nuostabaus, nes bet kokia medicininė procedūra, pavyzdžiui danties rovimas, gali sukelti riziką.
„Džiugu, kad mokslininkų pastangomis yra daugmaž išaiškintas galimas mechanizmas, kuris sukelia trombocitopeniją, lydimą įvairių trombozių. Yra jau pasiūlyta diagnostikos ir gydymo metodika“, – sakė dr. M. Strioga.
Šią būklę suvaldyti laiku ją nustačius, pasak onkoimunologo, visiškai įmanoma.
„Šios vakcinos atsisakymas šiame etape, kuriame esame, būtų pats kvailiausias dalykas, kokį galėtume padaryti“, – kalbėjo dr. M. Strioga.
Britai jaunesniems negu 30 metų asmenims siūlo rinktis kitas vakcinas
Tačiau šia vakcina Junginėje Karalystėje (JK) nerekomenduojama skiepytis jaunesniems negu 30 metų asmenims. 18–29 metų asmenims siūloma rinktis kitas vakcinas, rašoma BBC.
„Suaugusiems asmenims nuo 18 iki 29 metų, kurie neturi gretutinių ligų,.. turėtų būti pasiūlyta alternatyvi vakcina nuo COVID-19, o ne „AstraZeneca“ vakcina, kur tokia alternatyvi vakcina yra prieinama“, – spaudos konferencijoje sakė Wei Shen Limas iš Jungtinės Karalystės Jungtinio vakcinacijos ir imunizacijos komiteto.
Nepaisant britų įspėjimo, trečiadienį paskelbtame pareiškime EVA neįvedė naujų apribojimų dėl vakcinos naudojimo asmenims nuo 18 metų.
Dulkys: reikėtų skiepyti visas amžiaus grupes
A. Dulkys teigė, kad, apie tai, ar reikėtų šia vakcina skiepyti visas amžiaus grupes, kaip tik šiuo metu tariamasi Europos sveikatos ministrų posėdyje.
„Skirtingos pozicijos skatina informacinį triukšmą. Mūsų pasirinktas modelis yra pagal farmakologinio budrumo poziciją, kad duosime žmonėms pasirinkti“, – sakė A. Dulkys.
Ministras pabrėžė, kad labai svarbu, jog žmonės galėtų pasirinkti, kokia vakcina nori skiepytis.
„Veikia farmakologinio budrumo sistema ir dabar svarbu, kad visa ši papildoma informacija artimiausiu metu pasiektų vakcinavimo centrus ir gydytojus“, – kalbėjo SAM vadovas.
„Neužmirškime, kad pagrindinė žinutė yra ta, kad bendra nauda viršija visas rizikas“, – kalbėjo ministras.
„Mūsų atveju, kadangi Lietuva turi diversifikuotą vakcinų portfelį, ir šiuo metu yra pasirinkimai „Pfizer“, „Moderna“, atvažiuoja „Johnson&Johnson“ balandžio mėnesį, pagrindinis principas yra tas, kad mes leidžiame rinktis. Mes leidžiame rinktis vakciną žinant pilną informaciją, kokia yra pateikiama ekspertų ir specialistų“, – sakė A. Dulkys.
Įrašys į informacinį lapelį
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas Gytis Andrulionis atkreipė dėmesį į tai, kad buvo nuspręsta į šios vakcinos lapelį įrašyti papildomus galimus labai retus nepageidaujamus poveikius – trombocitopeniją.
„Tie labai reti nepageidaujami įvykiai gali nutikti 14 dienų po vakcinacijos. Tai maždaug 86 atvejai iš 25 milijonų vakcinacijų“, – pabrėžė G. Andrulionis.
Beje, Lietuvoje, pasak VVKT viršininko, minėtasis šalutinis poveikis nepasireiškė niekam.
„Delfi“ primena, kad „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso „Vaxzevria“ vėl atsidūrė dėmesio centre po to, kai EVA vakcinų programos vadovas Marco Cavaleri antradienį pranešė, kad yra ryšys tarp tromboembolijos atvejų ir minėtosios vakcinos.
Trečiadienį vakare Amsterdame įsikūrusi EVA surengė virtualią spaudos konferenciją, kurioje agentūros vadovė Emer Cooke ir kiti aukšto rango pareigūnai patvirtino, kad toks ryšys yra ir jis vertintinas kaip labai retas galima šalutinis poveikis.
E. Cooke nurodė, kad po labai nuodugnių tyrimų EVA nusprendė: tie reti atvejai, kai paskiepytiems „AstraZeneca“ vakcina asmenims sudarė kraujo krešuliai, turėtų būti įtraukti į galimų šalutinių vakcinos poveikių sąrašą.
Kartu E. Cooke pridūrė: „Remiantis turimais įrodymais, specifiniai rizikos veiksniai, tokie, kaip amžius, lytis ar turėtos kraujo krešėjimo ligos tiesiogiai nesusiję su tuo“. Šis rizikos veiksnys nepriklauso nei nuo amžiaus, nei nuo lyties, nei nuo turėtų ligų.
