Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimai jau ne vienerius metus, regis, tik ir įrodo provakarietiškos, atgal nebesidairančios šalies tendencijas: vis mažiau Lietuvos gyventojų ilgisi sovietinių laikų ir nemano, kad tais laikais gyventi buvo geriau, stabiliai auga arba išlieka aukštas pasitikėjimo procentas JAV, NATO bei ES: 8 iš 10 lietuvių teigiamai vertina narystę Aljanse, o pasitikėjimas Europos Sąjunga išlieka aukščiausias visoje Bendrijoje.
Be to, pasak apklaustų Lietuvos gyventojų, Rusijos režimas aiškiai įvardijamas kaip nedraugiškas ir keliantis grėsmę, o dauguma lietuvių pritaria griežtesnėms sankcijoms prieš Kremlių.
Tačiau ketvirtadienį pristatytas tyrimas atskleidė naujų, visiškai priešingų dalykų. Anot VPAI tyrimo autorių – jo sumanytojo Donato Puslio bei tyrimą analizavusio Gintaro Šumsko, parodyta reali, nepagražinta situacija, kuri gal ir ne visiems patiks.
Ką atskleidė baltas lapas
Tyrimą „Lietuvos visuomenės paveikumas dezinformacijai Naratyvų analizė“ pristatęs G. Šumskas „Delfi“ pripažino, kad kitaip, nei ankstesnių panašių tyrimų metu, šį kartą nesiekta primesti teiginių apklausų dalyviams, su kuriais galima būtų sutikti ar nesutikti ir nebandyta formuluoti klausimų taip, kad jie galėtų būti interpretuojami dviprasmiškai.
„Šį kartą ėjome su baltu lapu. Ne mes dėjome tuos teiginius į lūpas, jie patys kalbėdavo, mes tik užvesdavome ant kelio ir tada jau pasikartodavo tų naratyvų atkartojimas“, – pabrėžė G. Šumskas. Tai reiškė, kad pirmuoju etapu spalio mėnesį keturiuose Lietuvos miestuose – Klaipėdoje, Kėdainiuose, Šalčininkuose ir Visagine – buvo atliktas kokybinis tyrimas: juo buvo siekiama nustatyti paplitusius naratyvus, kurie atskleistų vidaus ir užsienio politikos bei istorinės atminties problemines sritis, kuriomis galėtų pasinaudojami dezinformacijos skleidėjai.
„Auditorijos pažinimas suteikia galimybę imtis prevencinių atsparumo dezinformacijai stiprinimo darbų nelaukiant, kol kuri nors tikslo grupė taps dezinformacijos auka“, – pabrėžiama tyrime. Jo rengėjas G. Šumskas pripažino, kad miestai vyraujantiems naratyvams nustatyti pasirinkti neatsitiktinai – remtasi VPAI kasmet sudaromu „Savivaldybių gerovės indeksu“, kuriuo nustatomi savivaldybių socialinio ir fizinio saugumo, švietimo, gyvybingos ekonomikos plėtojimo, demografinės situacijos iššūkiai.
Būtent todėl, anot autorių, šiam tyrimui savivaldybės pasirinktos taip, kad reprezentuotų tiek didžiųjų miestų savivaldą (Klaipėda), tiek didžiąsias kaimiškas savivaldybes, kuriuose daugumą sudaro lietuvių tautybės asmenys (Kėdainių raj.), tiek tuos rajonus, kur gausu rusų (Visaginas) ar lenkų (Šalčininkai) tautinių bendruomenių atstovų. Gilesnį įspūdį susidaryti padėjo tai, kad apklausa vykdyta ne nuotoliniu būdu, o apklausiant žmones gyvai.
„Norėjome paliesti etniškai įvairiapuses grupes, kurios dažniau susiduria su priešiškais informaciniais kanalais, gyvena tam tikruose burbuluose, ypač Visaginas, kur girdėjome istorijas apie skiepus, kad ten žmonės tik ir laukia „Sputnik“ skiepų“, – pridūrė G. Šumskas.
Išanalizavus interviu rezultatus, nustatyti dažniausiai kartojami naratyvai: COVID-19 sugriovė Lietuvos sveikatos sistemą, COVID-19“ buvo manipuliuojama siekiant primesti visuomenei kontrolę, Lietuva neturi savarankiškos užsienio politikos, Lietuvos švietimo sistema skatina netinkamas vertybes, Sovietų Sąjungos žlugimas nieko gero neatnešė, NATO atima valstybių narių pinigus, kurie geriau būtų skirti socialinei apsaugai.
Tada, 2020 m. lapkričio 7-30 d. buvo surengta ir reprezentatyvi apklausa, kurią atliko „Baltijos tyrimai“: apklausti 1004 Lietuvos gyventojai, kai paklaida neviršijo 3,4 proc. Būtent šios apklausos rezultatai dar labiau pribloškė.
Kritiškai žiūri net savi rinkėjai
Iki šiol manyta, kad tokie neigiami naratyvai, kaip nepasitikėjimas valstybe, NATO, ES, aukštas Rusijos režimui palankių vertinimų procentas Lietuvoje buvo nepopuliarūs. Tačiau tyrimo rezultatai rodo kiek kitokį paveikslą. Žinoma, jautėsi akivaizdi pandemijos įtaka.
Pavyzdžiui, nacionalinės politikos teiginių grupėje labiausiai paplitęs pasakojimas, neigiamai vertinantis sveikatos apsaugos sistemą. 28 proc. respondentų visiškai sutinka ir 50 proc. iš dalies sutinka su teiginiu, jog šalyje neveikia sveikatos apsaugos sistema, o COVID-19 pandemija ją visiškai sužlugdė. Tačiau nusivylimas išsiliejo ir per kitus klausimus.
Ekonominė šalies aplinka taip pat apibūdinama neigiamai. Net 29 proc. respondentų visiškai sutinka su teiginiu, kad Lietuvoje sąžiningam žmogui neleidžiama uždirbti, o dar 44 proc. su tokiu teiginiu greičiau sutinka.
Dėl ekonominių nesėkmių respondentai linkę kaltinti konkrečią politinę jėgą – Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus: bendrai net 59 proc. sutiko su teiginiu, kad „konservatorių valdžia apvogė žmones – nuvertėjo žmonių pensijos, pinigai“. Įdomiausia, anot G. Šumsko, kad su tokiu teiginiu sutiko net 25 proc. apklaustųjų, kurie save įvardijo kaip TS-LKD rinkėjus.
„Ir iš tų dar nemaža dalis save įvardijo, kaip besidominčius politika. Tai toks keistas ir didelis prasilenkimas, kaip žmonės suvokia savo žinias“, – teigė G. Šumskas. Bendrai, nagrinėjant atsakymus ir naratyvus, save kaip vienų ar kitų politinių partijų rinkėjams priskiriančių žmonių atsakymai gali atrodyti sunkiai suvokiami.
Pavyzdžiui, su teiginiu, kad „Sovietų sąjungos žlugimas nieko gero neatnešė“ sutiko daugiau (25 proc.) konservatorių rinkėjų, nei Laisvės partijos (11 proc.), panašūs vertinimai ir vertinant, kad „Sovietinis laikotarpis Lietuvai davė daugiau naudos nei žalos“, o kiek daugiau Laisvės partijos rėmėjų (30 proc.) nei konservatorių (26 proc.) sutinka su teiginiu, kad „ES griauna tradicines krikščioniškas vertybes“.
Net 31 proc. konservatorių rėmėjų esą linkę pritarti teiginiui, kad „NATO atima narių biudžeto pinigus ir geriau jie būtų skirti žmonių gerovei“ – su tuo sutinka per 70 proc. socdemų ir Lenkų rinkimų akcijos rėmėjų. Galiausiai, panaši situacija yra ir teiginio „ES ir NATO plečia savo sienas siekdami apsupti Rusiją“ atveju: su tokiu teiginiu esą sutinka net 21 proc. konservatorių rinkėjų, nors lyderiauja Darbo partijos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščionių šeimų sąjungos rinkėjai (po 53 proc. mano, kad NATO ir ES siekia apsupti Rusiją).
Stebinantys trečdalio atsakymai
Vis dėlto tokie pasiskirstymai pagal palankumą partijoms gali būti nagrinėjami atskirai. Ypač aiškūs skirtumai matomi atsakant į klausimus, kai skirstoma į amžiaus grupes bei gaunamas pajamas ar įgytą išsilavinimą.
Tiesa, kad ir kokie būtų pjūviai, labiausiai stebinti gali bendri atsakymai. Pavyzdžiui, su teiginiu, kad „Lietuva be reikalo pykstasi su kaimyninėmis Baltarusija ir Rusija, nes blogėjantys santykiai mums atneš ekonominės žalos“ sutinka net 66 proc. apklaustųjų, daugiau kaip pusė (54 proc.) įsitikinę, kad „Lietuva neturi savarankiškos vidaus politikos – viską diktuoja Briuselis (Europos Sąjunga), o 32 proc. mano, kad Lietuvos užsienio politikos virveles tampo Vašingtonas.
Vienas iš neigiamų užsienio politikos pasakojimų yra Lietuvos autoriteto ir įtakos menkinimas, kuriuo ES vaizduojama kaip įrankis, tarnaujantis didžiųjų valstybių interesams. Su šiuo teiginiu sutinka net 55 proc. respondentų. Plačiai vartojama ir metafora, ES prilyginanti buvusiai Sovietų Sąjungai, kurioje atskiros valstybės neturėjo jokio balso.
Šis teiginys priimtinas beveik 36 proc. respondentų. Bendrai, daugiau nei trečdalis apklaustųjų mano, kad „ES ir NATO plečia savo sienas ir siekia apsupti Rusiją“ (34 proc.) arba, kad neslepia simpatijų autoritariniam Rusijos lyderiui – 37 proc. mano, kad Vladimiras Putinas, o tiksliau jo valdymas prikėlė ir sustiprino Rusiją.
Besidairančių į Kremlių gerokai daugiau
Dar ryškesni yra istorinės atminties ir ypač sovietinės nostalgijos rodikliai. Ypač paplitęs sovietinių laikų nostalgijos motyvas yra ekonominis saugumas.
Su teiginiu, kad sovietiniais laikais dauguma žmonių buvo finansiškai saugūs, sutinka net 53 proc. respondentų, be to, pasakojimas, jog sovietinis laikotarpis davė Lietuvai daugiau naudos nei žalos, sulaukė net 35 procentų respondentų palaikymo, o teiginys, jog Sovietų Sąjungos žlugimas nieko gero neatnešė, sulaukė beveik trečdalio respondentų (29 proc.).
Dar šiurpiau gali atrodyti teiginiai, kad „Turime būti dėkingi, kad sovietai išvadavo Lietuvą iš nacių okupacijos“ ir „Apskritai pagalvojus, sovietinis laikotarpis davė Lietuvai daugiau naudos nei žalos“: su jais sutiko daugiau, nei trečdalis apklaustųjų – atitinkamai 37 proc. ir 35 proc.
„Daug pradėjome mąstyti kodėl taip vyksta, nes sovietinė nostalgija mažėjo, bet dabar išskiriant apie sovietinius laikus, matyti kitaip, – pažymėjo G. Šumskas, priminęs ir psichologų argumentus, kad neretai tokių apklausų metu žmonės žmonės labiau prisimena savo jaunystę, o ne tą aplinką, romantizuoja studijų laikus, o ne bendrai sovietmetį, – bet pažiūrėjus bendrai, tai tie skaičiai gana liūdnai atrodo. Mums išties buvo šokas“.
Anot G. Šumsko vienas malonesnių ir pozityvesnių momentų buvo integracijos klausimas: su teiginiu, kad „Sovietiniais laikais į Lietuvą atvykę rusakalbiai asmenys sėkmingai integravosi į dabartinę mūsų visuomenę“ sutiko 62 proc. apklaustųjų, o tai rodo, kad Kremliaus bandymų skleisti dezinformaciją apie neva engiamus rusakalbius nėra sėkminga, tokio pobūdžio diskriminacijos Lietuvoje nėra.
Vis dėlto G. Šumskas pripažino, jog bet kuriuo atveju didžioji dalis atsakymų „švelniai pasakius pašiurpino“, nors kita vertus labai stebėtis ar juo labiau piktintis tokiais rezultatais nevertėtų, nors reakcijų jis teigė laukiantis įvairių.
„Gyvenant kitokių naratyvų apsuptyje tokie rezultatai gali atrodyti sunkiai suvokiami. Atlikę tyrimą turėjome daug apmąstymų, kilo antakiai. Bet kita vertus, o ko turėtume nerimauti? Anksčiau dažnai žiūrėdavome iš burbulo perspektyvos – mums Vilniuje sočiai gyvenant gali atrodyt vienaip, o slėgis kitur auga: mano aplinkoje nė vienas nepasakys, kad V. Putinas yra geras ir priimtinas lyderis, bet tai mano aplinka“, – įspėjo ekspertas.
Jo nuomone, svarbu ne tik kaip žiūrėsi į stiklinę – ar ji puspilnė, ar pustuštė, bei kaip vertinsi apklausų duomenimis pagal palankumą V. Putinui.
„Jei 30 proc. apklaustųjų sako, kad V. Putinas – visai nieko bičas, tai tas gal ir gąsdina. Būtų liūdna, jei tai slėptume, tada būtų signalas, kad su mumis kažkas negerai, savęs bijome. Tad pažiūrėkime į tai kaip į pavojaus skambutį ar šoko terapiją. Gal tai bus prabudimas, mums Vilniuje sočiai gyvenant gali atrodyt vienaip, o slėgis kitur auga“, – pridūrė G. Šumskas, pripažinęs, kad tokio tyrimo duomenys gali tapti ir puikiu pagrindu džiūgauti Kremliaus propagandistams.
