Žvejai pasipiktinę
Žvejys mėgėjas Linas nuolat žvejoja Kuršių mariose ir vietinius verslininkus sako sutikęs ne kartą. Jo teigimu, marios gaudyklėmis ir tinklais tiesiog išsemiamos.
„Baisu. Kas buvo anksčiau, kas dabar darosi su tom išmaniosiom gaudyklėm. Ta gaudyklė gaudo absoliučiai visą žuvį: didelę, mažą. Kiek esu matęs, žvejai patikrina, sako: oi, mažai žuvies, ir palieka toliau. Tai ta žuvis supūna“, - tikina pašnekovas.
„Žmonės stebisi, kad pakrantėse daug negyvos žuvies būna. Visi galvoja, kad užterštas vanduo, bet ne vanduo čia kaltas. Verslininkai su gaudyklėm, tinklu gaudo, ta žuvis žūna, - priduria pašnekovas. - Lašišų pilnos pakrantės.“
Žvejys mėgėjas sako, kad gaudyklės statomos tose vietose, kur yra žuvų migracijų takai, tinklų žvejai netraukia, jei pamato, kad juose - maža žuvis, išpila. „Ir kai žmonės sako, žuvis gyva išlieka. Neišlieka. Mariose vanduo ganėtinai šiltas. Tai ji ten ir pūna“, - piktinasi žvejys mėgėjas ir teigia, kad panaši situacija vyksta jau apie 5 metus.
Anot jo, verslinė žvejyba nekontroliuojama: „Niekas nežiūri, nėra jokių patikrinimų. Tik iš Vilniaus kai atvažiuoja specialistai, tada pažiūri geriau, o šiaip niekas tų žvejų netikrina. Dirba jiems kaimiečiai, žurnalų nepildo, kiek tų žuvų pagauna.“
„Seniau jiems reikėjo vieno tinklo, kad pagautų tą kiekį žuvies, o dabar dvidešimt tinklų reikia“, - sako Linas kaip įrodymą, kad žuvies mariose tikrai sumažėjo.
Pats vyras kaip mėgėjas žvejys teigia pagautą žuvį paleidžiantis. Anot jo, vis daugiau žvejų mėgėjų elgiasi būtent taip.
Nori „nurašyti“ ant verslininkų
Kalbinti verslo atstovai laikosi priešingos nuomonės. Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ pirmininkas Algis Dirsė tikina, kad verslas tampa atpirkimo ožiu, o žuvų yra pakankamai.
„Žuvies kiekis Kuršių mariose pagal mokslines išvadas nuo 2012 m. nekito visiškai. Yra tik vienos kitos žuvies sumažėjimas, bet tai priklauso nuo to, koks buvo nerštas prieš tai. Starkių, ešerių, stintų - sumažėjo, bet kitų ne“, - sako jis. Jo teigimu žuvų kiekiui įtakos turi daugybė veiksnių.
„2017 m. upėse asociacijos nariai pagavo 12 tonų, paprastai būdavo kokių 40 tonų ir iki 250 tonų. Bet tai lemia ir klimatinės sąlygos. Gamta yra gamta. Ji reguliuojasi pati. Svarbiausia - žmogus nori būti šeimininkas, bet jis yra tik gamtos dalis. Tą žvejybą stabdyti kvaila“, - teigia žvejys verslininkas.
„Mes į Rusnę atsikėlėm nuo 1955 m. Mano senelis žvejojo, tėvukas žvejojo, aš žvejoju. Žuvies kiekis ir intensyvumas buvo 4-5 kartus didesnis: ir skaičius, ir įvairovė. O nuo 2010 m. žvejojančių įmonių skaičius sumažėjo, įrankių sumažėjo. Tai žuvies kiekis turėtų tik didėti. Bet atsirado kitas dalykas - Kuršių marių išėjimas į Baltijos jūrą. Jei savo laiku jis buvo apie 10-12 metrų, tai dabar dar pagilinta. Aišku, yra uosto krovų plėtra, bet tai yra ir intervencija. Arba Kiaulės nugaros nukasimas. Gamtos pačios buvo suformuotas pylimas, kuris sulaikė srovę. Šiai dienai Kuršių mariose srovė yra visiškai pasikeitusi“, - priežastis vardija pašnekovas.
Jo teigimu, iš verslinės žvejybos draudimo Kuršių mariose pasipelnys tik kaimynai, o Kauno marių pavyzdys rodo, kad draudimai atsisuka prieš pačius žmones: „Mes valdom tik vieną trečdalį Kuršių marių, du trečdalius valdo mūsų kaimynai. Jie nekalba apie ribojimą. Kam šitas naudinga? Pirmiausiai, mūsų kaimynams. Toks vaizdas, kad šituos tūkstančius tonų žuvies paimam ir savanoriškai atiduodam rusams. Kauno mariose uždrausta verslinė žvejyba, visi skundžiasi, kad labai daug atsirado menkavertės žuvies, nėra plėšriųjų ir menkaverčių žuvų balanso.“
„Mėgėjų žvejų atsirado 10 kartų daugiau per pastaruosius 10 metų, - tikina A. Dirsė. - Vasaros metu plaukiojau į Nidą. Vieną kartą 186 laivus priskaičiavau, kitą - 220 laivelių. Sakau, tai kiek pagavot? Sako - 80 kg. Tai čia dideli kiekiai. Žvejoja verslininkai, mėgėjai ir kormoranai. O statistiką duoda kas? Verslininkai. Mėgėjai „iš lubų“ pasako“, - teigia A. Dirsė.
Anot jo, verslinė žvejyba generuoja dideles investicijas: „Šilutės rajonas iš verslinės žvejybos gavo 1,5 mln. eurų investicijų. Prieplaukas darėm, uostelius statėm. Neringa gavo apie 500 tūkst. eurų. Jei verslinės žvejybos nebus, tai šitos eilutės irgi neliks.“
Siūlo įtvirtinti įstatymu
Socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas pernai rudenį registravo Žuvininkystės įstatymo pataisas. Siekiama, kad būtų uždrausta verslinė žvejyba Kuršių mariose bei įstatymu įtvirtintas verslinės žvejybos draudimas vidaus vandenyse. Seimo nario teigimu, verslinės žvejybos draudimas yra įtvirtintas tik Aplinkos ministro įsakymu, tačiau ne įstatyme.
„Yra akivaizdu, kad ištekliai, ypač vertingos žuvies, kalbu apie sterkus, mažėja. Kiekvienas žvejys, žvejojantis Kuršių mariose, patvirtins, kad žuvies tikrai mažėja ir sugauta žuvis yra mažesnė“, - sako Seimo narys ir priduria, kad verslo išsakyti argumentai, neva dalį žuvies sugaudo kormoranai, veikia klimato kaita ar kad žuvis atiteks rusams – nėra pakankamai pagrįsti.
„Turbūt nė vienas mokslininkas negali tiksliai pasakyti, kiek įtakos turi klimato kaita, todėl tai tiesiog bandymai „nurašyti“ pasekmes klimatui. Tas pats ir su argumentu, kad žuvis išplauks pas rusus. Noriu priminti, kad žuvies buvo anksčiau kur kas daugiau, ir ji neišplaukdavo į rusų pusę, jos niekas neišgaudydavo ir nemaža dalis jos likdavo“, - į verslo argumentus atsako L. Jonauskas.
Jis teigia, kad problema tikrai yra ir primena, kaip buvo manyta, jog žuvies populiacija Baltijos jūroje yra pakankama, tačiau Europos Komisijos nepriklausomi mokslininkai atlikę tyrimus pasakė, jog menkių populiacija beveik išnykusi ir Komisijos sprendimu jų žvejyba Baltijos jūroje buvo uždrausta.
„Jei ir Kuršių mariose būtų atliekami nepriklausomi tyrimai, gali paaiškėti, kad situacija su žuvų ištekliais yra dar blogesnė nei deklaruojama. Ir tą galiu grįsti tuo, kad yra tam tikri žuvų tyrimai, bet mokslininkai net neturi priemonių jiems atlikti ir duomenys imami iš verslininkų. Tokie tyrimai yra nepatikimi ir negali būti imami kaip pagrindas tolimesniems sprendimams“, - sako socialdemokratų frakcijos narys.
L. Jonauskas pirmą dieną prisiekęs Seime užregistravo įstatymo projektą, kurio tikslas - uždrausti verslinę žūklę visuose šalies ežeruose. „Šuo metu ji yra apribota ežeruose ir Kauno mariose. Po 5 metų tyrimai parodė, kad žuvies padaugėjo drastiškai. Įstatymu to nebuvo padaryta, taigi aš siūlau tą įtvirtinti ir įstatymu“, - sako jis.
Anot Seimo nario, dalis verslinės žūklės ežeruose išlikę – vis dar žvejojamos seliavos ir stintelės, tačiau ji taip pat turėtų būti uždrausta. Jo teigimu, likusi ir archaiška ungurių žvejyba, nors kitos pasaulio šalys šią rūšį saugo kaip nykstančią. Jos taip pat turėtų nelikti. O štai Kuršių mariose būtų leidžiamas tik stintų gaudymas, nes mokslininkų rekomendacijos rodo, jog verslinė žvejyba jų populiacijai nepakenks.
Panaikinti visam laikui
L. Jonausko nuomone, verslinė žvejyba nėra tvari ir jos turėtų būti atsisakyta visam laikui.
„Tos žuvies niekas neaugina, nesaugo, neprižiūri. Vienintelis dalykas, ką reikia padaryti norint tapti žveju verslininku, tai tik turėti tinklą, katerį ir gauti teisę žvejoti. Verslą aš suprantu kaip auginimą, investavimą, priežiūrą. Manau, kad tokia žvejyba turėtų nebegrįžti“, - sako jis.
Paklaustas, ką gi daryti verslui, kuris verslinės žvejybos draudimo atveju, netenka pajamų ir pagrindinio pragyvenimo šaltinio, L. Jonauskas sako, kad didžioji dalis žvejų verslininkų turi kitus susijusius verslus, kurie generuoja didesniąją dalį pajamų.
„Kalbu apie žuvies rūkymą, gaminimą, tiekimą, ruošimą. Didžioji dalis verslininkų rūko daug žuvies, kuri net negyvena Kuršių mariose. Net atsiveža ungurius iš Kinijos. Verslininkai nenusipelno būti išvaryti į gatvę, todėl Seimas ir Vyriausybė turi rasti galimybių iš tų pačių žvejų mėgėjų pinigų kompensuoti jų pasitraukimą iš verslo. Kad už kompensacijas žvejai verslininkai galėtų persiorientuoti ar susikurti kitas šakas“, – kalba jis.
Anot jo, kuo toliau tuo daugiau žvejų mėgėjų žuvis gaudo principu pagavai-paleisk. Jo įsitikinimu, žmonės pradeda suprasti, kad kuo daugiau žuvies paleisi, tuo daugiau jos bus kitąmet, ir ta pati lydeka ar sterkas kitais metais bus jau gerokai didesni. Be to, per tuos metus ta paleista žuvis galės neršti ir žuvų ištekliai po truputį atsistatys.
Šiuo metu ne visa žvejų mėgėjų sugauta žuvis yra apskaitoma. Yra sukurta sistema, kuri leidžia registruoti sugautus šlakius ir lašišas. Lieka į tokią sistemą įtraukti ir kitas žuvis. „Reikia sutvarkyti mėgėjiškos žvejybos reglamentavimą, užsiimti kontrole, uždrausti verslinę žvejybą ir Lietuvos telkiniai atsistatys“, - sako L. Jonauskas.
Nuoseklus pasitraukimas
Seimo nario L. Jonausko siūlytos įstatymo pataisos - ne vienintelis bandymas, numatantis verslo pasitraukimą iš žvejybos. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė kovo 15 dieną, įregistravo Žuvininkystės įstatymo pataisas. Pagal jas, upėse ir ežeruose verslinės žvejybos nelieka nuo 2022 metų liepos mėn., o Kuršių mariose - nuo 2024 m. lapkričio mėn.
„Paliekame specializuotą stintų žvejybą nuo ledo tradicinių švenčių metu ežeruose. Kadangi yra tradicijos, paveldo dalykai, tai reikia saugoti. Kuršių mariose paliekame stintų žvejybą nuo ledo ir gaudyklėmis. Taip pat paliekame specializuotą nėgių žvejybą, bet tik tradiciniais, senoviniais įrankiais – bučiukais“, - sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė.
Anot jos, verslo pasitraukimas turi būti nuoseklus, kadangi įmonės turi įsipareigojimų Europos Sąjungai, taip pat reikia sukurti kompensavimo mechanizmą, turi atsirasti ir pinigai, iš kurių tas pasitraukimas bus kompensuojamas.
„Mokslininkai sako, kad žuvų ištekliai nėra geros būklės, ypač kalbant apie Baltijos jūros priekrantę. Žvejai verslininkai žuvų neršto metu išgaudo migruojančią žuvį, kuri plaukia link marių ir iš ten - į upes. Mes siūlome uždrausti verslinę žvejybą priekrantės žvejybos baruose, esančiuose prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto molų ir Šventosios upės žiočių, kad žuvų migracijai nebūtų daroma jokios žalos. Taip pat siūlome atitraukti priekrantę 300 metrų. Net ir po 2024 m. mes paliekame žvejybą poderiuose. Tai reiškia, kad tose vietose, kur žuvis jau praplaukusi Kuršių marias ir negrįžta, verslas gali ją gaudyti“, – pasakoja A. Gedvilienė.
Anot jos, kitų Europos šalių pavyzdys rodo, kad mėgėjai žvejai sukuria net didesnę ekonominę naudą nei žvejai verslininkai. „Mėgėjiška žvejyba sukuria apie 85 tūkst. darbo vietų ir sugeneruoja apie 8,5 mlrd. eurų per metus, neskaičiuojant turizmo. Jeigu žvejai verslininkai, 2018 m. duomenimis, valstybei per metus sumoka apie 270 tūkst. eurų mokesčių, tai žvejai mėgėjai vien už bilietus sumoka 1,6–1,8 mln. eurų. Manytume, kad ir Lietuva turėtų eiti šita kryptimi.“
Sprendimai - pavasario sesijos metu
Paaiškėti, koks likimas laukia verslinės žvejybos, anot aplinkos ministro Simono Gentvilo, turėtų Seimo pavasario sesijos metu.
„Ieškome protingo sprendimo, kuris įtrauktų kompensacijas, įvertintų ir iš Europos Sąjungos paimtus ir neišnaudotus pinigus. Reikia įvertinti, kaip grąžinsime ES paramą, kaip kompensuosime žmonėms, kurie šita veikla užsiiminėjo iš kartos į kartą, kas tą kompensuos, kaip paskatinti persikvalifikavimą. ES daug ką finansavusi - nuo žvejybos krantinių iki žvejybinių tinklo įsigijimo. Yra daug aspektų“, - sako S. Gentvilas.
„Aplinkos ministerija prie Kęstučio Mažeikos yra pasiūliusi įstatymą, kad verslinės žvejybos laivai turėtų privalomus GPS siųstuvus. Jiems pirkti šiemet skirtos lėšos. Norime pažiūrėti į bendrą paketą ir išeiti su racionalia nuomone. Lengva pasakyti drausti, o kiek iš tų draudimų yra pasekmių, yra ir juridiniai klausimai. Norim pasiūlyti kompleksišką sprendimą“, – teigė Aplinkos ministras.
„Galiu užtikrinti, kad pavasario sesijoje bus priimti vienokie ar kitokie spendimai“, - patikino jis.
