Jų teigimu, Seimo nariai ne tik toliau dirbs sudėtingomis pandeminėmis sąlygomis, tačiau ir neišvengiamai toliau aiškinsis kilusius nesutarimus dėl Stambulo konvencijos bei partnerystės įstatymo. Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad pavasario sesijoje nepavyks išvengti ir užprogramuotų nesutarimų tarp opozicinių frakcijų, kai į politinę darbotvarkę vėl grįš opozicijos lyderio klausimas.
Toliau tęsis aštrios diskusijos dėl partnerystės įstatymo ir Stambulo konvencijos
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Mindaugas Jurkynas sutinka, kad pavasario sesijoje svarstant kultūrinius-moralinius klausimus tarp koalicijos partnerių gali ir toliau aštrėti nesutarimai.
„Mes dar tiksliai nežinome, kas bus pavasario sesijoje, ar bus Stambulo konvencijos ratifikavimas, ar partnerystės įstatymas bus teikiamas, ar visgi bus laukiama, kol pandemija atslūgs ir pagerės visuomenėje bendras psichologinis klimatas, nes žmonės dėl darbų netekties, dėl fizinio uždarymo, judėjimo apribojimų yra emociškai ir psichologiškai pavargę, įsitempę“, – teigė M. Jurkynas.
Todėl politologas mano, kad pavasario sesijoje priimami įstatymai turėtų būti tokie, kurie nedidins poliarizacijos ir susipriešinimo.
Visgi M. Jurkynas akcentuoja, kad, nepaisant to, jog moraliniai klausimai gali sukelti įtampų tarp skirtingas vertybines pozicijas deklaruojančių valdančiųjų, politologo įsitikinimu, kol kas grėsmės valdančiajai koalicijai neturėtų kilti.
„Jeigu liberalų partijos, ypač Laisvės frakcija, nepasiektų kažkokių savo tikslų ir negalėtų savo rinkėjams pasakyti, kad jie prisidėjo prie savo pažadų įgyvendinimo, tai aš neatmesčiau galimybės, jog jie Seimo kadencijos pabaigoje pasitrauktų iš valdančiosios koalicijos, palikdami mažumos koalicinę Vyriausybę. Toks variantas įmanomas“, – teigė M. Jurkynas.
„Bet pirmoje kadencijos dalyje aš tikrai nelaukčiau tokių judesių, nes vis tiek darbotvarkės įgyvendinimas, Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimas užtrunka kažkiek laiko. Be to, nereikia pamiršti, kad valdžios trauka yra labai stipri, ir kiekviena partija valdžios siekia. Tad kol ši trauka kaip nauda yra didesnė už kažkokius pasitraukimo kaštus, tai pasitraukimo nebus“, – pridūrė jis.
Tuo metu Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas apžvalgininkas Virgis Valentinavičius mano, kad aštriausiai Seimo pavasario sesijoje bus aptarinėjamas pandemijos klausimas bei įstatymų pakeitimai, reikalingi pandemijos valdymui. Visgi apžvalgininkas įsitikinęs, kad pastaruoju metu užvirusios diskusijos dėl Stambulo konvencijos bei partnerystės įstatymo ir toliau kurstys nesutarimus ir iš parlamento darbotvarkės nesitrauks.
„Tos diskusijos, kurios dabar užvirusios dėl Stambulo konvencijos ir dėl partnerystės, jos, matyt, iš darbotvarkės nesitrauks, ir Seime tikrai atsiras žmonių, kurie bandys tą diskusiją, jeigu ne padaryti prasmingą, tai bent paaštrinti, kelti konfliktus ir trintis. Tai šios temos nepasitrauks“, – sakė V. Valentinavičius.
„Galbūt pačių įstatymų nepriiminės, nukels rudeniui, bet diskusija greičiausiai vyks. Tačiau pavojų valdančiajai koalicijai konfliktuoti tarpusavyje šiais klausimais aš galbūt prieš mėnesį būčiau daugiau matęs nei dabar“, – pridūrė jis.
Apžvalgininkas įsitikinęs, kad „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ir kiti aršiausi Stambulo konvencijos bei partnerystės įstatymo kritikai ne tiek kenkia, kiek, atvirkščiai, skatina valdančiąją koaliciją atrasti kompromisinį variantą.
„Ramūnas Karbauskis savo ciniška populistine agresija šiais klausimais labai padeda koalicijai susimąstyti, kaip svarbu išlaikyti vienybę, išlaikyti šių klausimų sprendimą konstruktyvaus kompromisų paieškos lygio“, – savo nuomone dalinosi jis.
„Iš to, kaip kalba TS-LKD konservatyvesni žmonės ir liberalesni žmonės, manau, kad šansų tarp jų susitarti yra žymiai daugiau, nes jie mato, kas bus, jeigu jie nesusitars. Tada pradeda dominuoti tokie, kaip R. Karbauskis“, – pridūrė jis.
Opozicijos nesutarimai – užprogramuoti
V. Valentinavičius taip pat įsitikinęs, kad pavasario sesijoje toliau tęsis nesutarimai tarp opozicinių frakcijų. Apžvalgininkas teigia, kad opozicijos lyderio klausimas turėtų grįžti į politinę darbotvarkę, taip skatindamas nesutarimus tarp „valstiečių“ bei socialdemokratų.
„Kol kas labai aišku, kad R. Karbauskis pretenduoja padaryti savo vadovaujamą partiją dominuojamą opozicijoje ir tam pavykus faktiškai jis būtų de facto opozicijos lyderis. Todėl iš tikrųjų socialdemokratams yra apie ką susimąstyti. Iš vienos pusės, socialdemokratams šioje egzistencinėje kovoje, kai būtent „valstiečiai“ per rinkimus pavogė jų rinkėjus, bet kokie judesiai, kurie stiprintų „valstiečius“, įskaitant ir opozicijos lyderio pozicijos atidavimą „valstiečiams“, yra nenaudingas dalykas“, – sakė jis.
Apžvalgininkas atkreipia dėmesį, kad, jeigu socialdemokratai rimtai galvoja apie savo ateitį, jie turėtų ieškoti būdų, kaip sustiprėti patiems, nesišliejant prie „valstiečių“.
„Visgi manau, kad nesutarimai yra užprogramuoti ir toliau. Nes labai sunku įsivaizduoti, kad R. Karbauskis atsitrauktų nuo savo tikslo susisemti į glėbį visus kairiuosius rinkėjus ir monopolizuoti kairįjį politinį spektrą“, – sakė jis.
Tuo metu vertindamas tolesnę ekspremjero Sauliaus Skvernelio ateitį „valstiečių“ frakcijoje V. Valentinavičius mano, kad didelių intrigų ar pokyčių šio politiko karjeroje artimiausiu metu nebus.
„Man labai sunku įsivaizduoti S. Skvernelį pasiekiant kažkokį rezultatą, jeigu jis nebūtų su „valstiečiais“. Savo partijos jis nėra pajėgus sukurti. Manau, kad R. Karbauskis labai aiškiai sako S. Skverneliui: tu turėsi ateitį su manimi tik tuo atveju, jei manęs klausysi. Ir R. Karbauskis viską rikiuoja, kad dar kartą pastatytų S. Skvernelį „į vietą“, – sakė V. Valentinavičius.
Tuo metu VDU profesorius M. Jurkynas laikosi kiek kitokios pozicijos, teigdamas, kad S. Skvernelio ateitis „valstiečių“ frakcijoje yra vis dar neaiški. Jis teigia, kad greičiausiai S. Skvernelio sprendimas labai priklausys nuo to, ar jis taps opozicijos lyderiu.
„Jeigu S. Skvernelis taps opozicijos lyderiu, tai tada, aš manau, jis dirbs su „valstiečių“ frakcija, nors yra nepartinis. Jeigu ta opozicijos lyderio pozicija nesirealizuos, aš manau, jis gali galvoti apie aktyvesnę politinę veiklą išeinant iš frakcijos suvaržymų, galvojant būtent apie savo, kaip pakankamai populiaraus politiko, politinę trauką tam tikrai rinkėjų daliai. Tai aš tokios galimybės neatmetu“, – teigė jis.
Apibendrindamas politologas akcentuoja, kad bet kokiu atveju nesutarimų opozicijoje tikrai atsiras, nes, pasak jo, opozicinės partijos konkuruoja ne tik su valdančiaisiais, tačiau ir tarpusavyje.
