Kaip pasakojo savo vardo nepanoręs viešinti panevėžietis, pirmadienį jis vaikštinėjo skverelyje, kai prie pat pėsčiųjų tako vakarinėje skvero pusėje pastebėjo kritusį kovą. Įdėmiau apsižvalgęs, suskaičiavo per dešimtį šių paukščių gaišenų. Vyras svarsto, kad juodasparniai galėjo būti kritę jau seniau, tačiau tik nutirpus sniegui pasimatė maitos. Kai kurie jų buvo be sparnų ar nutrauktomis galvomis. Panevėžietis spėja, kad negyvus paukščius galėjo apdraskyti ir šunys.
„Suskaičiavau apie 12 nugaišusių paukščių. Gal tai paukščių gripas, o gal be piktavalio žmogaus rankos neapsieita? Šaudyti paukščių mieste negalima, tačiau jau ne kartą Lietuvoje buvo pasitaikę tokių atvejų, kai primėtoma apnuodyto maisto. Nuo jo suserga ir gaišta ne tik keturkojai, bet ir sparnuočiai“, – svarstė panevėžietis.
Tyrė negyvus balandžius
Pranešimą gavęs Bendrasis pagalbos centras apie kraupų radinį informavo aplinkosaugininkus, o šie – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus. Kaip sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento direktorius Žydrūnas Vaišvila, trečiadienį jų specialistas turėjo surinkti kritusių paukščių gaišenas ir nusiųsti į laboratoriją. Maždaug po savaitės bus aišku, nuo ko miesto centre krito būrys sparnuočių.
„Mums svarbiausia, ar tai nėra paukščių gripas. Lietuvoje šiemet nustatytas jau ne vienas toks atvejis. Tačiau kovai nėra vandens paukščiai, paukščių gripo tikimybę galėtume atmesti. Nemanau, kad tai ir piktybinė žmogaus veikla, bet kol kas nieko nenoriu spėlioti. Laukiame preliminarių rezultatų“, – sakė Ž. Vaišvila.
Pasak Panevėžio departamento direktoriaus, pastaruoju metu tokių pranešimų apie masiškai krentančius paukščius jie nebuvo gavę. Tiesa, prieš kelias savaites buvo pranešta apie Panevėžio miesto centre vienu metu nugaišusius kelis balandžius. Tačiau šiuo atveju jokių užkrečiamųjų ligų nenustatyta.
„Kaip ir buvome įtarę iš pradžių, balandžiai tiesiog buvo per daug prisilesę – tokiu atveju grūdai gūžyje pradeda pūti ir paprasčiausiai paukščiai nugaišta. Kartais pasitaiko ir tokių atvejų“, – sakė Ž. Vaišvila.
Šaudymo požymių neaptiko
Savo tyrimo ėmėsi ir aplinkosaugininkai. Aplinkos apsaugos departamento komunikacijos specialistė Jurgita Jasiūnienė teigė, kad Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai apklausė aplinkinius gyventojus, išžvalgė visą teritoriją. Pirminiais duomenimis, įrodymų, kad buvo šaudoma į paukščius, ar kitų neteisėtos medžioklės ar kitos draudžiamos veikos požymių nenustatyta.
„Minėtoje vietoje išties rasta kritusių kovų. Atvykę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai taip pat patvirtino, kad šautinių žaizdų nėra. Paukščių gaišenos buvo surinktos detaliau ištirti. Tik po šių tyrimų pareigūnai galės suteikti išsamesnę informaciją apie šį įvykį ir gyvūnų žūties priežastį“, – komentavo J. Jasiūnienė.
Kova su vėjo malūnais
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Rūta Taučikienė neslėpė gana dažnai sulaukianti gyventojų skundų dėl nepageidaujamos varninių paukščių kaimynystės. Su kovais Panevėžio savivaldybės specialistai bando kovoti jau ne vieną dešimtmetį, tačiau tikrai ne tokiais makabriškais būdais, kad tektų rinkti jų gaišenas. Paukščių populiacijos reguliavimo būdai – labai riboti. Prieš imantis bet kokių veiksmų mažinti šių sparnuočių būrius, reikia gauti Aplinkos apsaugos departamento leidimą. Anksčiau paukščius buvo galima išvaikyti ir ardyti jų lizdus praktiškai iki balandžio vidurio, dabar visų šių priemonių laikas itin ribotas – tik iki kovo 1-osios.
„Savivaldybė gali imtis tik tų paukščių populiacijos reguliavimo priemonių, kurias leidžia Aplinkos apsaugos departamentas. Per vasarį Panevėžyje iš medžių buvo iškelti 65 lizdai. Didžioji jų dalis – Kultūros ir poilsio parke, taip pat prie daugiabučių namų. Viena iš tokios kovos priemonių – medžių lajų genėjimas, kad būtų kuo sudėtingiau susisukti lizdą. Bet šie paukščiai itin protingi – labai greitai susiranda, kur susisukti naują. Netgi tokiuose medžiuose kaip pušys ar eglės ima perėti, kur anksčiau pamatyti kovų lizdų būdavo neįmanoma“, – pastebi R. Taučikienė.
Užima parką
Didžiausia kovų populiacija įsikūrusi Kultūros ir poilsio parke bei šalia jo esančių daugiabučių teritorijose. Dar prieš keletą metų didžiausia kovų buveinė buvo Parko gatvėje netoli galinės autobusų stotelės, o dabar šie paukščiai lizdus susisukę praktiškai visame atnaujintame parke. R. Taučikienės teigimu, juos čia priviliojo ne kas kitas, kaip patys žmonės.
„Kai komunalinių atliekų konteineriai buvo sustatyti Parko gatvėje, paukščių kolonijos sparčiai pradėjo augti. Maisto šaltinis visai šalia, jiems niekur toli skristi nereikia. Deja, be gyventojų sąmoningumo tai tarsi kova su vėjo malūnais. Kol žmonės neįpras uždaryti atliekų konteinerių dangčių, tol kovai turės puikias sąlygas maitintis“, – teigė Panevėžio savivaldybės ekologė.
Iškelti atliekų konteinerių į kitas vietas irgi nėra galimybių. Daugiabučių kiemai per siauri ir pristatyti automobilių, todėl sunkiasvorės šiukšliavežės į juos beveik negali įvažiuoti.
„Kovai yra miesto paukščiai, jų į mišką niekas neišvarys. Žmonėms belieka susitaikyti su tokia kaimynyste. Žinoma, reikia kiek įmanoma jų kolonijas išsklaidyti. Bet drastiškomis priemonėmis išvijus iš parko, apsigyvens šalia daugiabučių. O tai dar didesnė blogybė “, – kalbėjo R. Taučikienė.
Gudrūs paukščiai
Pasak ekologės, kova su varninių paukščių kolonijomis vyksta kasmet. Nuolat konsultuojamasi su specialistais ir ornitologais, tariamasi su kitomis savivaldybėmis. Tačiau dabar bene pagrindinė kovos su šiais sparnuočiais priemonė – lizdų naikinimas, nors ir labai laikina.
„Net trejus metus iš eilės aplinkosaugininkai mums leido iki pat balandžio pradžios vaikyti parskridusius paukščius. Juos baidydavome garsiniais signalais, taip pat signalu, kuris kelia pavojų paukščiams, net fejerverkais. Pastebėjome, kad kolonija išsiskaidė į mažesnes. Bet ketvirtais metais aplinkosaugininkai nebeleido taikyti šių priemonių, todėl kovų būriai ir vėl sparčiai auga“, – pasakojo R. Taučikienė.
Anot specialistės, kovai labai protingi, todėl viena priemonė niekada neduos rezultatų, tik kelios skirtingos, taikomos kartu. Pavyzdžiui, kovai bijo įvairių garsinių signalų, bet pabaidyti jau po trečio karto supranta, kad tai nėra tikrasis pavojus. Kita vertus, pasak ekologės, reikia suvokti, kad gamtoje nebūna nieko šiaip sau. Juodieji miesto sparnuočiai dažnai keiksnojami kaip triukšmadariai ir teršėjai, bet iš tiesų atlieka labai svarbų darbą – lesa grambuolių lervas, vabzdžius, kirmėles, vabalus. Parko gatvės gyventojai dėl rytinio triukšmo ir baltai apdergtų automobilių prie gėdos stulpo kala varnas, nors iš tiesų jos Kultūros ir poilsio parke net neperi.
„Mūsų parke ir aplink jį gyvena tik kovai. Varna turi pilką liemenę, kuosa – pilką galvą, o kovai – visi juodi. Ir gerokai didesni už varnas. Jeigu nebeliktų šios paukščių rūšies, gali atsirasti kitų kenkėjų“, – aiškina R. Taučikienė.
