Pagal vadinamąjį eksporto skaidrumo mechanizmą šalys turi informuoti Europos Komisiją, ES vykdomosios valdžios instituciją, apie savo sprendimus blokuoti ar leisti vakcinų eksportą už bloko ribų. Komisija neprieštaravo Italijos sprendimui, sakė vienas ES pareigūnas. Bendrovė komentuoti atsisakė.

Toks žingsnis žengtas po to, kai šalies premjeras Mario Draghi praėjusią savaitę vykusiame viršūnių susitikime paragino laikytis griežtesnio požiūrio įmonių, nesilaikančių savo pristatymo įsipareigojimų, atžvilgiu.

Italijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad sprendimą dėl 250 700 vakcinos dozių lėmė užsitęsęs vakcinų trūkumas Europoje ir Italijoje, taip pat ir „AstraZeneca“ tiekimo vilkinimai. Ji taip pat teigė, kad Australija yra laikoma „nepažeidžiama“ šalimi.

Sprendimo poveikis greičiausiai yra daugiau simbolinis, atsižvelgus į tai, kad užblokuota gana nedidelė vakcinų partija, palyginti su planuojamais bendrovės pristatymais į ES ir kitas šalis. Bet toks žingsnis rodo M. Draghi ketinimą būti griežtesniam toms vaistų gamintojoms, kurios nesilaiko savo prisiimtų įsipareigojimų ES, ir gali paskatinti kitas vyriausybes imtis atsakomųjų protekcionistinių priemonių.

Sausį Europos Komisija priėmė teisės aktus, leidžiančius riboti koronaviruso vakcinų eksportą, tuo atveju, jeigu vaistų gamintojos neįvykdo pristatymo ES tikslų. Taisyklės įsigaliojo po to, kai „AstraZeneca“ informavo ES negalinti įvykdyti savo įsipareigojimus pagal išankstinį pirkimų susitarimą.

Žalingas protekcionizmas

Italija – kol kas pirmoji valstybė, blokuojanti vakcinų eksportą už ES ribų, nors daugiau nei 170 prašymų jau uždegta žalia šviesa, teigė vienas ES diplomatas.

Toks sprendimas gali atnaujinti daugelio – įskaitant ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) – išsakomą susirūpinimą, esą ES užsiima žalingu protekcionizmu tuo metu, kai viso pasaulio šalys skuba paskiepyti savo gyventojus, stiprėjant nerimui dėl sparčiai plintančių koronaviruso atmainų.

Iki šiol ES paskiepijo tik kiek daugiau nei 8 proc. savo populiacijos, palyginti su atitinkamai 32,3 proc. ir 24,3 proc. Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Valstijų gyventojų, rodo „Bloomberg Vaccine Tracker“ duomenys. Bendrijos tikslas paskiepyti bent 70 proc. regiono suaugusių gyventojų iki vasaros pabaigos.

Eksporto kontrolė gali tapti ir vaistų gamintojų galvos skausmu, esant tiek daug vakcinų gamybos objektų ES. Dauguma įmonių, užimančių pagrindines pozicijas vakcinų gamybos procese, turi gamybos pajėgumų Bendrijoje, kurie naudojami aprūpinant vakcinomis šalis už Bendrijos ribų, arba siunčia jas užbaigti į kitas šalis, prieš jas susigrąžindamos.

Bendrovė „Johnson & Johnson“, kurios vakcina, manoma, jau kitą savaitę bus patvirtinta Europos vaistų reguliuotojo, aiškiai nurodė savo sutartyje su ES, kad siųs vakcinas į JAV išpilstyti į buteliukus ir supakuoti, prieš jas sugrąžindama.

Per pastarąjį viršūnių susitikimą M. Draghi paprašė lyderių vadovautis ryžtingesne ir pragmatiškesne nuostata siekiant paspartinti vakcinacijas ir pareiškė, kad vakcinų tiekimas ES turi judėti daug greičiau.

Jo neįtikino lyderiams parodyta skaidrė, kurioje tvirtinta, kad prieinamų vakcinų dozių pakaks paskiepyti didžiąją dalį Bendrijos populiacijos iki rugsėjo pabaigos. M. Draghi pareiškė, kad neįmanoma prognozuoti pristatymų antrąjį bei trečiąjį metų ketvirčius.

Naujasis Italijos premjeras stengiasi pertvarkyti lėtą ir netolygią Italijos vakcinacijos kampaniją, didžiausią dėmesį sutelkdamas į logistiką ir kariuomenės pagalbą, naujosios atmainoms paspartinus koronaviruso pandemijos plitimą.

Jis ėmėsi drastiškų permainų, pakeisdamas du pagrindinius pareigūnus, atsakingus už kovą su koronavirusu, ir siekia supaprastinti bei standartizuoti skiepijimo procedūras visos šalies mastu, teigia pareigūnai, paprašę neviešinti jų pavardžių.

M. Draghi tikisi, kad patobulinta vakcinacijos kampanija padės atgaivinti ekonomiką, kuri, paveikta pandemijos ir regioninių bei nacionalinių karantinų, per 2020 metus susitraukė beveik devyniais procentais.