Smarkiausias žemės drebėjimas, siekęs 5,6 balo pagal Richterio skalę, įvyko vasario 24-osios rytą. Jis nemenkai išgąsdino netoliese esančios sostinės Reikjaviko ir aplinkinių vietovių gyventojus. Šioje šalies dalyje įsikūrę du trečdaliai Islandijos gyventojų. Dar du dideli žemės drebėjimai įvyko vasario 27 ir kovo 1 d. Šių žemės drebėjimų stiprumas viršijo penkis balus.
Kol kas žemės drebėjimai daug žalos nepadarė. Tiesa, Islandijos kelių ir pakrančių administracija pranešė apie nedidelius kelių įtrūkimus minėtose vietovėse ir akmenų griūtis stačiuose šlaituose netoli žemės drebėjimų epicentro.
„Man anksčiau teko išgyventi žemės drebėjimų, bet niekados tiek daug iš eilės. Labai neįprasta jausti, kaip visą savaitę žemė dreba 24 valandas per parą. Pasijauti, kad, palyginus su gamta, esi labai mažas ir bejėgis“, – CNN pasakojo Reikjaviko gyventoja Authur Alfa Ólafsdottir.
Žvejybos miesto Grindaviko gyventojai pajuto visą žemės drebėjimų smarkumą. „Nieko panašaus man dar nėra tekę patirti“, – tikina Pallis Valuras Björnssonas, parlamento narys, dėstantis vietinėje žuvininkystės mokykloje.
„Esame prie to pripratę, viskas prasidėjo prieš metus. Tačiau dabar drebėjimai daug rimtesni ir intensyvesni – dėl to labai neramu. Aš nebijau, bet visgi nejauku. Praėjusią naktį [dėl drebėjimo] nubudau dukart. Pirmą sykį taip nutiko tik atsigulus, drebėjimas buvo labai smarkus. Antrąkart drebėjimas mane prižadino. Sunku, bet tenka išmokti su tuo gyventi“, – kalbėjo Grindaviko gyventojas.
Islandija yra tektoninių plokščių susidūrimo vietoje. Šiaurės Amerikos ir Eurazijos tektoninės plokštės nuolatos stumia viena kitą palei Vidurio Atlanto kalnagūbrį. Dažniausiai seisminį aktyvumą čia užfiksuoja tik jautri mokslinė įranga. Visgi smarkesni drebėjimai yra neišvengiama gyvenimo seismiškai aktyviame regione dalis.
Tačiau šį kartą, panašu, žemės dundėjimo galo nematyti.
Islandijos universiteto vulkanologijos profesorius Porvalduras Portharsonas sako, kad nerimas dėl pastaruoju metu padidėjusio seisminio aktyvumo yra suprantamas.
„Žinoma, žmones tai neramina. Šiame regione tokia situacija yra išties gan neįprasta – turiu omenyje ne žemės drebėjimų pobūdį ar jų intensyvumą, bet trukmę. Dabar viskas tęsiasi jau daugiau nei savaitę“, – aiškina profesorius.
„Šiuo metu bandome išsiaiškinti, kodėl taip yra. Kodėl tai vyksta? Labai tikėtina, kad ten į [Žemės] plutą įsiskverbė magma. Ji neabejotinai priartėjo prie paviršiaus, tačiau mes mėginame išsiaiškinti, ar ji juda dar arčiau“, – dėsto ekspertas. Regione yra keletas ugnikalnių, o vietos pareigūnai įspėja, kad jų išsiveržimas gali būti neišvengiamas.
Islandijos meteorologijos tarnybos gamtos pavojų specialistė Elisabet Palmadottir CNN pasakojo, kad tarnybos paveiktose vietovėse montuoja specialią stebėjimo įrangą – nuo GPS ir žemės drebėjimų stebėjimo įtaisų iki vaizdo kamerų ir dujų detektorių.
Specialistė taip pat negali prisiminti kito laikotarpio, kai per tokį trumpą laiką ištiktų tiek daug žemės drebėjimų. Ji įspėja, kad rūpestį gali kelti dar rimtesnis įvykis, ir numato, jog vietovę gali supurtyti šešių balų ar dar stipresnis žemės drebėjimas.
„Šioje konkrečioje vietovėje, kur praėjusią savaitę užfiksuotas aktyvumas, galime laukti šešių balų pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimo. Tačiau į rytus nuo šios vietos, į rytus nuo Kleivarvatno ežero, stiprumas gali siekti 6,5 balo“, – neabejoja E. Pálmadóttir.
Panašu, kad ugnikalnio išsiveržimo atveju nė vienam miestui negrėstų lavos srautas. Taip galima spręsti remiantis naujausiu Islandijos universiteto Vulkanologijos ir gamtos pavojų grupės sukurtu modeliu. Trečiadienį ši grupė paskelbė galimų srautų žemėlapius.
„Remiantis dabartiniu modeliu, galima spręsti, kad nė vienam didesniam miestui pavojus negresia“, – teigia vulkanologas Ármannas Höskuldssonas. Specialistas pridūrė, jog Keflaviko tarptautinis oro uostas – viena svarbiausių tiesioginių jungčių, siejančių Islandiją su likusiu pasauliu – taip pat nenukentėtų.
