Apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas spaudos konferencijoje ketvirtadienio rytą kalbėjo VVKT viršininkas Gytis Andrulionis ir VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė.
Kaip sakė G. Andrulionis, duomenys yra surinkti iš dviejų skiepijimo mėnesių, nuo 2020 m. gruodžio 27 d. iki 2021 m. vasario 28 dienos, kuomet šalyje žmonės skiepijami nuo COVID-19.
Per juos buvo gautas 1201 pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į skiepus. Nuo skiepijimo pradžios buvo gauti 729 pranešimai apie „Pfizer-BioNTech“ vakciną, 61 – apie „Moderna“, 401 – apie „AstraZeneca“. 10 pranešėjų nenurodė, kokia buvo vakcina.
Gautų pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas skaičius sudaro 0,5 procento nuo sunaudotų vakcinų dozių.
Taip pat buvo registruotos dvi paskiepytų nuo koronaviruso žmonių mirtys, tačiau su vakcina šios mirtys nesusijusios. Anot G. Andrulionio, žmonės mirė dėl senatvinių sveikatos sutrikimų.
868 pranešimai yra klasifikuojami kaip lengvi ar vidutinio sunkumo, 22 – kaip sunkūs. Moterys pateikė daugiau pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas nei vyrai – atitinkamai 817 ir 73 pranešimus. Pranešimus pateikusių asmenų amžiaus ribos – 19–87 metai.
Iš sveikatos priežiūros specialistų gautų pranešimų skaičius siekia 86, iš pacientų – 799; 5 pranešimai gauti iš „Eudravigilance“ duomenų bazės.
Vasarį gavo 890 pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas
Per vasarį, antrąjį skiepijimo nuo koronaviruso mėnesį, VVKT gavo 890 pirminių pranešimų apie Lietuvoje pasireiškusias įtariamas nepageidaujamas reakcija į skiepus nuo COVID-19 ligos.
Vasarį po vakcinos „Comirnaty“ įskiepijimo buvo gauti 432 pranešimai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, po „COVID-19 Vaccine Moderna“ vakcinos – 48, o po „COVID-19 Vaccine AstraZeneca“ gautas 401 pranešimas.
Devyniuose pranešimuose apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas.
Antrasis miręs paskiepytas žmogus buvo 86 metų
Kaip minėta, per antrą vakcinacijos mėnesį taip pat buvo gauti pranešimai apie staigią dviejų senų pacientų mirtį. Abu atvejai vertinti, kaip nesusiję su skiepais.
Apie pirmąją mirtį VVKT pranešė vasario 26 dieną. Pranešta, kad vasario 25 dieną Pasvalio rajone mirė ką tik paskiepytas 77 metų vyras, turėjęs rimtų gretutinių ligų. Plačiau apie tai galite skaityti čia.
Pranešimas apie antrąją mirtį žmogaus, kuris buvo paskiepytas COVID-19 vakcina, buvo gautas pirmadienį, tačiau asmuo mirė savaitgalį.
„Tai buvo staigi mirtis paciento, kuris buvo prieš 3 dienas vakcinuotas. Žmogus iš Klaipėdos regiono, Priekulės“, – pranešė R. Pilvinienė ir pridūrė, kad tai buvo staigi mirtis, susijusi su širdies ligomis. Asmeniui buvo 86 metai ir jis turėjo kvėpavimo bei širdies ligų lėtinių ligų.
„Tai tikrai nebuvo sveikas ir darbingas žmogus“, – patikino R. Pilvinienė.
Įskiepyti ne vienodi vakcinų kiekiai
Kaip pastebėjo VVKT atstovai, visų trijų vakcinų įskiepyti ne vienodi kiekiai. Pirmąjį vakcinacijos mėnesį žmonės buvo skiepijami dviem, tuo metu Lietuvos rinkoje buvusiomis vakcinomis. Vasario pradžioje pradėta skiepyti ir trečiąja vakcina.
„Mažiausiai suvartota iš 3 turimų vakcinų yra „Moderna“ vakcinos, nors ji nėra vėliausiai registruota, bet jos kiekiai mažiausi. Vėliausiai pradėta vartoti „AstraZeneca“ vakcina. „Comirnaty“ („Pfizer-BioNTech“ gamintojo, – aut. past.), ir „Moderna“ vakcinos struktūros požiūriu tokios pat, o „AstraZeneca“ – visai kitokia, panaudojant adenovirusą“, – pasakojo R. Pilvinienė.
Anot jos, „AstraZeneca“ ir „Moderna“ vakcinas yra daug lengviau gabenti, nes tam nereikia tokių griežtų sąlygų, kokių reikia gabenant „Comirnaty“ vakciną. Tai paaiškina, kodėl regionuose daugiau suvartota „AstraZeneca“ vakcinos.
Kaip paaiškino specialistė, nei vienoje iš vakcinų nėra SARS-Cov-2 viruso, kuris gali sukelti koronavirusą. Visi COVID-19 ligos atvejai, kurie gali pasireikšti po antros vakcinos dozės, yra dėl nepakankamo imuniteto susidarymo, vakcinos neveiksmingumo.
Visų trijų vakcinų nepageidaujami reiškiniai labai panašūs
Pagal klinikinių tyrimų duomenis, visoms 3 vakcinoms pasitaikantys nepageidaujami reiškiniai yra labai panašūs. Dažniausiai pasitaiko skausmas injekcijos vietoje ir nuovargis, taip pat galvos skausmas. Pasitaiko ir raumenų skausmas, pykinimas, karščiavimas.
Nurodoma, kad po „Comirnaty“ vakcinos šios reakcijos dažniau pasitaiko po pirmosios dozės, o apie „AstraZeneca“ nurodoma, kad po antrosios dozės tokios reakcijos būna lengvesnės ir retesnės nei po pirmos.
Kaip sakė R. Pilvinienė, „AstraZeneca“ vakcina asmenys Lietuvoje skiepijami dar tik pirmąja doze, po kurios šalutinių reiškinių pasireiškia daugiau nei po pirmosios. Dėl šios priežasties dabar pranešimų apie šios vakcinos nepageidaujamus poveikius yra sąlyginai daug.
„Pastebėjome, kad po pirmosios dozės [„AstraZeneca“] reakcijos žmones išgąsdino, sulaukėme skambučių, konsultavome dėl antrosios dozės vartojimo. Vis tik po antros dozės tokių reakcijų turėtų būti mažiau ir lengvesnės“, – nuramino R. Pilvinienė.
Į registruotų vakcinų nuo COVID-19 preparato charakteristikų santrauką ir pakuotės lapelį buvo įtrauktos rekomendacijos bei atsargumo priemonės, kurių sveikatos priežiūros specialistai, taip pat pacientai turi laikytis, kad vakcinos būtų vartojamos saugiai ir veiksmingai. Kaip ir visų kitų vaistų atveju, duomenys apie vakcinų vartojimą yra nuolat stebimi. Kiekvienas pranešimas apie įtariamą nepagiedaujamą reakciją į vakcinas nuo COVID-19, kurio sulaukia VVKT, kruopščiai įvertinamas ir imamasi visų būtinų veiksmų pacientams apsaugoti.
Anfilakcinių reakcijų nebuvo
Per pastarąjį mėnesį nebuvo gauta nė vieno pranešimo apie anafilaksinę reakciją į COVID-19 vakciną.
„Dėl periferinio veido paralyžiaus yra gauti 9 pranešimai, 6 pranešimai yra siejami su „Comirnaty“ vakcina, 2 su „Moderna“ ir 1 su „AstraZeneca“ vakcinos vartojimu. Veido paralyžius yra laikinas ir per keletą dienų praeina be jokio gydymo“, – kalbėjo specialistė.
„Comirnaty“ vakcina daugiausia skiepyti vyresni
Taip pat pastebima tendencija dėl amžiaus grupių: kurioje amžiaus grupėje buvo vakcinuota daugiausiai asmenų, ten ir buvo teikiama daugiausiai pranešimų.
„Dabar tos tendencijos nebematome ir tai rodo kiek kitokią vakcinuotą populiaciją. Pirmąjį mėnesį daugiausiai vakcinuota buvo medikų, kurie labai blaiviai vertina jiems pasireiškusias nepageidaujamas reakcijas, žino, kaip pranešti ir reaguoja adekvačiai“, – sakė R. Pilvinienė.
„Comirnaty“ vakcina daugiausia skiepyta vyresnių žmonių. Taip pat ta pačia vakcina skiepyti ir jaunesni žmonės, nors jų buvo daug mažiau, tačiau jie teikė nemažai pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas. Manoma, jog taip nutiko dėl jaunų žmonių kompiuterinio raštingumo ir aktyvumo. Visgi, gali būti ir taip, kad vakcinos reaktogeniškumas senyvo amžiaus žmonėms yra mažesnis.
„Daugiausiai pranešimų esame gavę iš jaunų, darbingo amžiaus žmonių, net tais atvejais, kai vakcinacijos mastas buvo mažas“, – sakė R. Pilvinienė.
Dėl „Comirnaty“ vakcinos nepageidaujamų reakcijų daugiausia pranešimų buvo priskirta bendrųjų sutrikimų ir vartojimo vietos pažeidimų klasei. Antra klasė pagal nusiskundimų dažnį buvo skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai. Trečioje vietoje nervų sutrikimų klasė, ketvirtoje – virškinimo trakto sutrikimų.
„Dažniausiai pasireiškė karščiaviams ir jį lydintys reiškiniai – galvos skausmas, šaltkrėtis, bendras silpnumas, raumenų skausmas“, – kalbėjo VVKT specialistė. Tokie pat reiškiniai pasireiškė ir po „Moderna“ vakcinos bei „AstraZeneca“. Tačiau šie reiškiniai be jokių padarinių praeidavo per 1-3 dienas.
