Pandemijos valdyme matome daugiau racionalių sprendimų. Pamename aptvertas automobilių parkavimo vietas, žmonių skaičiaus ribojimus renginiuose, neatsižvelgiant ar uždara erdvė yra nedidelis kino teatras, ar didžioji sporto arena. Visgi kritikuoti yra ką. Daug kalbama apie prekybininkų tarpusavio diskriminavimą. Vyriausybė ir verslas nesugeba išgirsti vieni kitų. Vyriausybė supranta, jog rizika mažoje parduotuvėje nėra didesnė, negu prekybos centre, tačiau norima apriboti žmonių judėjimą iš esmės. Tačiau leisdama prekybos centrams prekiauti visų kategorijų prekėmis iškreipia konkurenciją. Jeigu būtų apribota ūkinių ir kitų prekių prekyba, nesusikalbėjimo būtų mažiau. Paklausai niekur neišnykus, aktyviau plėstųsi elektroninė prekyba.
Labiausiai kritikuotina ekonomikos skatinimo programa. Pinigų pasaulyje ne tik nesumažėjo, jų netgi padaugėjo. Pasikeitė tik išlaidų struktūra ir tikėtina, ilgam. Vieni verslai pasmerkti žlugti, kitiems pats palankiausias metas kurtis. Paramos dalinimas ekonomikos negelbėja. Remiamos įmonės, kurios net pasibaigus pandemijai nebeturi ateities. Pvz. turizmo sektorius ilgai jaus apribojimus, jei ne nacionaliniu mastu, tai tam tikruose regionuose. Nelikus apribojimų, kelionių srautai bet kokiu atveju nesieks 2019 m. lygio. Natūralu, jog didelė dalis kelionių agentūrų, dalis organizatorių turės trauktis iš rinkos. Kuo anksčiau pasitrauks, tuo mažesni bus praradimai. Atsiradus paklausai steigsis nauji žaidėjai. Naivu manyti, jog bankrutavus viešbučiams, jų šalyje nebeliks. Ateis nauji investuotojai. Valstybės galimybės remti yra ribotos, todėl dabartinis savotiškas vegetavimas neturi prasmės. Dalis remiamų įmonių neturi jokios realios ekonominės vertės, struktūros. Blogiausia, kad nė vienai vyriausybei nepavyksta sukurti skaidrios paramos sistemos. Ji skiriama atitinkant tam tikrus kriterijus. Natūralu, jog kyla nepasitenkinimas iškreipiama konkurencinė aplinka, dalis verslo subjektų neatitinka vienokių ar kitokių reikalavimų, nors nukentėjo galbūt stipriau. Neatmeskime ir fakto, jog vyraujant tokiai sistemai, visuomet atsiranda žmonių norinčių pasinaudoti lengvatomis nesąžiningai, pvz. gaunant subsidijas už prastovas ir sėkmingai namuose kuriant intelektinį ar kitokį produktą.
Turint tikslą skatinti ekonomiką, kur kas efektyviau būtų mažinti PVM, kas padidintų pranašumą visiems verslams, ypatingai elektroninei prekybai. Tai būtų skatinimas, kurį jaustų visi realiai veikiantys verslai. Svarstytini ir kitų mokesčių pakeitimai pandeminiam laikotarpiui. Toks modelis skatintų dirbti. Šiuo metu mokami pinigai už veiklos nevykdymą. Dalis verslų net nebando keisti veiklos rūšies, kadangi pradėjus dirbti, netektų dalies išmokų. Kaip bebūtų, verslas kuriamas tam, kad dirbti, ne dėl pašalpų.
Neišvengiamai dali įmonių žlugs, atleidimai didėja jau dabar. Pasigendama skatinimo naujų verslų steigimui.
Ekonomiką valdant išmokų principu didėja ir pajamų nelygybė. Dažnai klaidingai atsiliepiama, jog laisvoji rinka labiausiai prisideda prie didėjančio atotrūkio. Niekas kitas taip neskatina socialinės atskirties kaip nacionalinės vyriausybės. Visi dirbantieji privalomai moka nemažus mokesčius. Kuomet atsiranda išmokų ir subsidijų sistema, dalis visuomenės sugeba jas gauti, dažniausiai ne ta dalis, kurios pajamos yra mažiausios.
