„Šita situacija neleidžia manyti, kad, panaikinus ribojimus, galėtume jaustis saugiai. Jeigu nėra pakankamai duomenų, iš kurių galėtume padaryti išvadas, ko tikėtis panaikinus vieną ar kitą draudimą, tiesiog pasižiūrėkime į kitas šalis“, – sakė anksčiau tuometiniam premjerui Sauliui Skverneliui sveikatos klausimais patarinėjęs Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pavaduotojo pareigas užimantis P. Gradeckas.
Kalbėdamas apie kontekstą, specialistas pripažino: jo nenustebino, kad situaciją pradėjo komunikuoti Statistikos departamentas, kuris yra depolitizuotas įrankis.
„Esu dalyvavęs politikoje ir matęs politinių technologijų, (…) politinių sprendimų priėmėjams tai yra gana patogu. Koalicinė Vyriausybė, ateidama į valdžią, sakė „darysime šiek tiek kitaip, negu darė prieš tai buvę, ir remsimės pačiomis geriausiomis praktikomis“.
O vienos geriausių užsienio šalių praktikų yra tokios, kad politikai normaliose Skandinavijos, Vakarų Europos šalyse, kai reikia, komunikuoja, bet apskritai jie nėra labai linkę komunikuoti sudėtingose situacijose, kai jos gali pasikeisti“, – pastebėjo P. Gradeckas.
Specialistas prisiminė pavyzdį, kiek daug košės gali privirti neatsargus politikų pasireiškimas tokiose situacijose.
„Buvo toks ispaniškų agurkų skandalas. Vienas žemesnio lygio politikas paskelbė informaciją, kad ispaniški agurkai sukelia tam tikrą ligą. Ta informacija po dviejų savaičių buvo paneigta, bet tuos porą mėnesių buvo kilusi rimta santykių krizė tarp Ispanijos karalystės ir Vokietijos federacinės vyriausybių.
Ispanijos daržovių augintojai yra vieni pagrindinių eksportuotojų į Vokietiją. Dėl tokio politiko pasireiškimo buvo sustojęs eksportas. Tai buvo 2011 metai. Normalūs politikai vengia taip daryti. Manau, kad (ir pas mus) jie bandė visą savaitę gesinti gaisrus (po to, kai praėjusį pirmadienį buvo paskelbta, kad esą prasideda trečioji sergamumo koronavirusu banga)“, – sakė P. Gradeckas.
Specialistas pastebėjo, kad Statistikos departamentas yra įsidiegęs „neblogą duomenų valdymo platformą“, kuri leidžia stebėti duomenis įvairiais pjūviais.
„Bet, ką ir kolegos sako, problema – tų duomenų interpretavimas. Tai yra toks slidus skardis, nuo kurio gali labai lengvai nuslysti“, – teigė P. Gradeckas.
Situacija pakito
Specialistas sakė, kad dabartinėje situacijoje jam nerimą kelia vėl padidėjusi teigiamų testų dalis nuo visų besitikrinančių.
„Premjerė sakė: „Mes plečiame profilaktinių tyrimų apimtis nuo visų besitikrinančių.“ (…) Kai profilaktiškai tiri (jeigu situacija gerėja), tai švarių mėginių turėtų būti daugiau negu tų, kuriuose randama genetinės medžiagos. O tendencija yra priešinga – teigiamų mėginių skaičius, paėmus visų mėginių skaičių, turi tendenciją augti. Tai reiškia, kad paplitimas didėja“, – aiškino P. Gradeckas.
Epidemiologas nesutinka su premjerės Ingridos Šimonytės vertinimu, kad sergamumas laikosi įstrigęs.
„Šalys gali strigti kalbant apie tuberkuliozę, ŽIV valdymą, bet ši liga per greitai plinta visuomenėje, kad galėtume turėti kažkokių strigimų. (…) Aš tikiuosi, kad politikai tą supranta.
Bandžiau tą pasakyti ir premjerui, tikiuosi, kad dabartinės premjerės padėjėjai tai jai sako kiekvieną dieną: turint omeny infekcines ligas (…) šiandien tu jau gyveni praeitimi. Jau kažkas yra įvykę, o tu pamatysi po savaitės arba dviejų. Todėl ir modeliavimas – labai sudėtingas dalykas. Galbūt ir ne dėl kaukių, ir ne dėl to, kad atidarėme grožio salonus, galbūt kažkas kito nutiko visuomenėje, aš to negaliu pasakyti. Mokslininkai, mes labiau žiūrime atgal, o ne į priekį“, – sakė P. Gradeckas.
Antras nerimą keliantis dalykas, į kurį dėmesį atkreipė ekspertas, – tarptautinis kontekstas.
„Čekija, Slovakija, Lenkija, Portugalija, Airijos pavyzdys, kuris jau yra nuvalkiotas. Airija buvo laikoma pavyzdžiui, kodėl mums nereikia iki galo atsiverti. Todėl, kad jie tarp scenarijų pasiklydo kaip tarp dviejų medžių – užsidarė, atsidarė, užsidarė, atsidarė, ten turėjo įtakos ir genetinės viruso mutacijos“, – sakė P. Gradeckas.
Pabrėžė testavimo svarbą
Specialistas kalbėdamas pabrėžė testavimo svarbą.
„Mes nematėme naujų atvejų šoktelėjimo, nes testavimo apimtys buvo sumažėjusios. Dabar jos padidėjusios, nes atsirado pareigų ir rekomendacijų. Man labiausiai norėtųsi, kad rekomendacijos būtų vykdomos bent 50 procentų. Kad žmonės į tai nežiūrėtų pro pirštus. Turiu mintyje ne tik paprastus piliečius, bet ir verslą, darbdavius, kad ir kokio dydžio įmones jie turi“, – teigė P. Gradeckas.
Epidemiologas nebuvo nusiteikęs optimistiškai, kad situaciją greitai pakeis vakcinacija.
„Ir ne todėl, kad tai galėtų pakeisti ypač padidėjusios vakcinų apimtys. Mes turime dvejonių dėl vienos vakcinos, tada atsiranda dvejonių dėl kitų vakcinų. Turime atskirų atvejų, kai užfiksuojama užsikrėtimų tarp paskiepytų žmonių. Tai gali lemti, kad žmonių pasitikėjimas vakcina galėtų čiuožti žemyn“, – sakė P. Gradeckas.
Specialistas sakė norįs pabrėžti sąmoningumo svarbą.
„Nebūsiu kažkoks unikalus, bet numirti paskutinę karo dieną turbūt yra vienas iš ironiškiausių dalykų. Taip ir čia – prieš prasidedant šiltajam laikotarpiui (ne dėl to, kad virusas reaguoja į karštą orą, bet dėl to, kad visa ateitis keičiasi, sergamumas turėtų mažėti) esminis dalykas yra mums, kaip visuomenei, suprasti, ar mums svarbi prieinama sveikatos sistema, tai yra ar tavo vaikas, mama, tėtis, kurie yra vyresnio amžiaus, gaus pagalbą, jei kas nors atsitiks“, – kalbėjo P. Gradeckas.
Pasak epidemiologo, nereikia daug ekspertinių žinių, kad suprastum, jog šita liga gali būti rimta.
„Didžioji dalis jos yra nerimti atvejai, bet ji gali būti rimta. Kas nori rizikuoti? (…) Buvo vyriausybių, kurios tikėjosi, kad gal kolektyvinis imunitetas susidarys anksčiau, ir galbūt virusas išnyks natūraliai, nes kis į kitą pusę. Kol kas taip neatsitiko. Vienintelis likęs realus scenarijus sumažinti sergamumą yra vakcinavimas.
Nėra kito scenarijaus. Įgyto imuniteto scenarijus žlugo. Skandinavijos šalys, kurios jį bandė, atsisakė tų idėjų. Tos šalys, kurios sėkmingai tvarkėsi, jos taip tvarkosi, nes naudoja griežtas priemones. Ir aš jų negaliu kaltinti. Tokia šalis kaip Naujoji Zelandija turėjo gana griežtą imigracijos politiką, gana griežtą sienų kontrolę ir dėl kelių atvejų sugebėjo uždaryti miestus“, – sakė P. Gradeckas.
Reikia nepamesti esminio tikslo
Pasak specialisto, iš dabartinės situacijos aišku, kad esame užstrigę, kodėl taip yra, dar iki galo nežinia.
„Bet žinome svarbiausią tikslą – pasiekti kolektyvinį imunitetą, galbūt nenustačius tikslaus termino, ar tai būtų Mindauginės, ar Vytautinės. Iki to laiko mes turime tam tikrų užduočių.
Ministras sako, kad tai yra skirtingi scenarijai. Bet kas bus, jeigu tu įstringi tarp C ir B scenarijaus? Arba nežinai, ar mums pereinant iš C į B scenarijų neištiks tas dalykas, kaip „AstraZenecos“ klausimas, – kai yra vakcinų, bet nelabai kas iš vyresnių žmonių nori jomis skiepytis? (…)“, – sakė P. Gradeckas.
Jis neatmetė galimybės, kad dar prieš prasidedant šiltajam laikotarpiui Vokietijos pavyzdys dėl sienų uždarymo taps sektinu. Vokietija, baimindamasi mutavusio viruso plitimo, uždarė sienas su Čekija ir Austrijos Tirolio regionu.
„Dabar, kalbant apie epidemiologinius dalykus, yra nemažai politinių sprendimų. Galbūt Angela Merkel ir Emmanuelis Macronas nori nubausti Britaniją už tai, kad jie pasirinko turėti savo kelią. Bet tas momentas gali tapti vyraujančiu, ypač jeigu tai pasiteisins.
Kol kas iš bendro konteksto girdžiu triukšmą apie tai, kiek galime ilginti langą tarp dviejų vakcinos dozių, bet kol kas mažai girdžiu informacijos, kiek keliavimo apribojimai yra pajėgūs suvaldyti tą situaciją“, – sakė P. Gradeckas.
Jo nuomone, apie tai turėtų vykti diskusija bendrai europiniu mastu – Europos Vadovų Tarybos arba panašiais formatais.
„Vienybė yra labai svarbi. Nacionalistų iškilimas 2016 metais ir D. Trumpas buvo pasekmė to, kad nebuvo Europos vienybės. Tai parodė, pavyzdžiui, atvejis, kai Graikiją ištiko finansų krizė. Vienybės nebuvimas sukelia dar didesnių problemų, kurias paskui reikia toms pačioms visuomenėms spręsti“, – sakė P. Gradeckas.
Situacija dėl mutacijų kol kas kelia daug klausimų
Praėjusią savaitę paskelbta, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų laboratorija vienuolikoje ėminių nustatė vadinamąją britiškąją koronaviruso atmainą. Paaiškėjo, kad 6 ėminiai su britiškąja koronaviruso atmaina atkeliavo iš Vilkaviškio, 4 – iš Kauno, o 1 – iš Marijampolės. Iš viso per savaitę buvo ištirti 96 ėminiai.
P. Gradeckas šitos informacijos komentuoti nenorėjo. Pasak jo, ji paprastam žmogui kelia daugiau klausimų nei atsakymų.
„Kelkim hipotezes: britiškoji atmaina sukelia didesnį mirtingumą, ji pavojingesnė jaunesniems žmonėms, labiau užkrečiama, labiau atspari vyraujančioms vakcinoms, ji sukelia didesnių pasekmių sveikatai. Štai į šituos klausimus reikia normaliai atsakyti ir komunikuoti, o ne pasakyti, kad nustatyta 11 atvejų. Tai nieko nerodo.
Klausimas, ar tai yra atsitiktine atranka paimti mėginiai, ar buvo išlaikyta proporcija tarp regionų? Dabar atrodo, kad ji Pietų Lietuvoje sklinda. Ir paprastam žmogui atrodo, kad su Lenkija kiauros sienos, štai todėl virusas sklinda į čia. Bet galbūt Pietų Lietuvoje, kur aš dirbu, yra daug daugiau dalykų susiję su migracija, galbūt čia yra daugiau žmonių, kurie turėjo darbo santykių už Lietuvos ribų“, – svarstė P. Gradeckas.
Pasak specialisto, sprendimas, ką su tuo daryti, negali būti spontaniškas.
„Vokiečiai yra atsakę į šitos hipotezės klausimus. (…) Bet priimant sprendimus čia nėra spontaninis pirkimas, kai nueini į parduotuvę ir galvoji, kad gal nusipirksiu šitą vyno butelį, ir gali būti, kad kitą dieną galvą skaudės, bet sprendi taip, kad „kaimynas perka, ir aš pirksiu“.
Tu turi suprasti, kodėl priimi tą sprendimą, iškomunikuoti visuomenei, pasakyti – „mes priėmėme sprendimą, vadovaudamiesi štai tokiais mokslo įrodymais“. Galbūt aš per daug tikiu, kad žmonės yra linkę išklausyti argumentus, bet jie iš tikro klausosi. Dabar tenka nemažai bendrauti su vyresnio amžiaus žmonėmis, nes pačiam tenka skambinti ir kviesti skiepytis, ir jie tikrai remiasi teisingais šaltiniais, turi teisingą argumentaciją, užduoda teisingus klausimus“, – sakė P. Gradeckas.
