Pradžioje tam tikra žinių ir faktų bazė.
Pirma: virusas negyvena vienas pats. Jam dauginimuisi reikalingos gyvos ląstelės (žmogaus arba gyvūnų). Jis neskraido dienų dienas kambario ore ir nesidaugina ten. Gamyba ir krovimo darbai vyksta užsikrėtusiojo nosiaryklėje, o ore tiesiog transportas su užkratu. Tad veikdami aplinką galime paveikti keliais riedančius sunkvežimius, bet ne į juos prekių prikraunančias gamyklas.
Antra: užsikrėtimui ir susirgimui reikalingas tam tikras virusų kiekis. Jeigu jų bus pristatyta mažiau – mūsų pasieniečiai su muitine susitvarkys, jeigu puls per visus kelius-keliukus ir dideliais srautais – jokių pajėgumų neužteks.
Trečia: kontakto laikas. Kuo ilgiau puls, tuo didesnis šansas, kad kas nors prasmuks. Kuo ilgiau kontaktuosime su sergančiu, tuo didesnis šansas surinkti reikiamą kiekį įsibrovėlių.
Kertvirta: pasieniečių ir sienos apsaugos techninė ir finansinė bazė. Kuo daugiau gerai apmokamų ir apmokomų profesionalų, tuo sunkiau praslįsti virusui. Kuo aukštesnė tvora, ir kuo mažiau joje skylių – tuo sunkiau prasibrauti. Tad nespecifinis imunitetas: mūsų sveikata, gleivinių būklė, užsigrūdinimas ir gera nuotaika lopo tos tvoros skyles ir padidina pasieniečių atlyginimus – atlieka barjerinę funkciją.
Penkta: techninis įsibrovėlių pasiruošimas. Kuo geresnes priemones turi virusas, tuo mažesnio kiekio reikia tam, kad pabėgtų arba pasislėptų nuo pasieniečių. COVID-19 tokias priemones gavo mutavęs. Kol mes pasimokysime ir prie jų prisitaikysime praeis laikas.
Šešta: piliečių sąmoningumas ir policijos darbas. Jei apie kontrabandininkus pranešime policijai, ji žinos, ką tiksliai sulaikyti. Taip veikia specifinis imunitetas – jis praneša mūsų imuninei sistemai konkrečius nusikaltėlių duomenis ir nereikia lakstyti po visą šalį.
Taigi. Susirgai – lik namuose. Neplatink virusais pakrautų sunkvežimių po svetimas teritorijas. Nesi tikras, ar tavo kaimyninė valstybė negamina kontrabandos ir gerai reguliuoja sienos kontrolę – apribok su ja prekybinius santykius: neik ten, kur gali būti užsikrėtę žmonės.
Susirgusiųjų izoliacija ir karantinas: masinių susitikimų ribojimas mažina susirgimų šansą dėl pirmo punkto. Jeigu nebus šalia tavęs virusų gamyklos, tai virusas per orlaidę neįskris ir tavęs neužkrės.
Kaukės, rankų plovimas, persirengimas grįžus namo, atstumo laikymasis – mažina galimybę susirgti pagal antrą taisyklę. Net jeigu ta kaukė sulaikė tik 10 procentų virusų, gal tie 10 procentų ir buvo lemtingi?
Pavyzdys: du pasienio ruožo gyventojai pro sieną vežė 20 butelių neteisėto alkoholio. Vienas pravežė visas talpas, o kitas tik vieną. Pirmas gėrė su kaimynais dvi dienas, o antras su švogeriu tik paragavo, aišku, pritrūko, tad nuėjo į krautuvę valstybinės. Antram šiandien skauda galvą, o pirmas apako. Štai jums nuo dozės priklausomo poveikio iliustracija.
Tas pats ir su trečiu punktu. Ultravioletiniai spinduliai, pirties karštis, išpurkštas ozonas ar eteriniai aliejai aplink irgi viso labo mažina skraidančių virusų (važinėjančių sunkvežimių) skaičių, apsunkina jų keliones ir trumpina atstumus. Bet jeigu patys nesilaikysime atstumo, jeigu nuolat artimai bendrausime su galinčiais nešioti užkratą – anksčiau ar vėliau net sėdėdami pirtyje po ultravioletine lempa surinksime reikiamą kiekį įsibrovėlių ir susirgsime.
Penktą punktą įveikti sunku. Joks pirties karštis, vasaros oras, eterinis aliejus ar česnakas burnoje negražins viruso mutacijos atgal. Negalima padaryti genetinio back‘up nei su naminuke, nei su nardymu į eketę. Vienintelis variantas – sulaukti, kol mūsiškiai apsauginiai pripras ir prisitaikys prie įsibrovėlio mutacijų. O tam reikia ilgalaikio saugaus kontakto, kurį galima užtikrinti laikantis pirmų trijų taisyklių.
Grūdinimasis, aktyvus gyvenimas, saulės šviesa, gera nuotaika, subalansuota ir, svarbiausia, skani mityba, saikingas svaiginimasis (teikiantis malonumą, bet nežalojantis sveikatos) skaniais gėrimai ir kompiuteriniais žaidimais, įsimylėjimas ir mylėjimasis – visa tai užtikrina ketvirto punkto veiksmingumą. Vasarą virusas mažiau plinta ir dėl blogesnių sąlygų skraidyti, bet taip pat ir dėl geresnės bendros piliečių sveikatos būklės.
Vasarą geriau sulopytos tvoros, geriau sudrėkintos gleivinės. Jei norime to ir žiemą – reikia ne papildus gerti su saulute ant pakelio, bet elgtis taip pat, kaip vasarą: daugiau būti atvirame ore, judėti, gaudyti saulės spindulius, drėkinti gleivines, ilsėtis – gerinti savo bendrąjį imunitetą. Tik ir vėl, nepadės joks atsparumas, jei trumpu atstumu ir didžiuliu greičiu į nosį, akis ir burną atskris milijonas įsibrovėlių iš nusičiaudėjusio niekadėjo – sergančio kaimyno. Joks puikus pasieniečių pasiruošimas, jokia užkarda ir tvirta tvora neatlaikys šimto visu greičiu lekiančiu sunkių visureigių. O jei dar lėks per kelis patikros punktus iškart – jokių šansų. Tad nesilaikant pirmų dviejų taisyklių – labai apsunkiname ketvirtos veiksmingumą.
Užtat persirgus arba pasiskiepijus, imuniteto jėgos struktūros apie virusą žino viską: asmens kodą, telefoną, adresą, slaptažodžius, kaip atrodo, kur lankosi, ką mėgsta. Žino kur kas daugiau, nei nutekinus duomenis iš vienos transporto kontoros. Todėl nereikia nuolat budėti prie sienos, statyti tvorų, pirkti žibintų – užtenka atvykti pagal nurodytą adresą ir patikrinti dokumentus. Nereikės apieškoti visų sandėliukų ir garažų, bus greitai, kryptingai, mažomis sąnaudomis sulaikytas konkretus nusikaltęs asmuo ir likviduota kontrabandos porcija. Specifinis imunitetas visada sunaudoja mažiau energijos ir resursų – ne taip ilgai karščiuojama, ne taip sunkiai sergama, mažiau komplikacijų, bet reikalauja pasiruošimo. O pasiruošimas – tai saugus kontaktas su maža viruso doze. Natūralus, savaiminis: pirmo-ketvirto punkto vykdymas. Arba dirbtinis: skiepas.
Todėl negalima saugotis ir nesusirgti įgyvendinant tik vieną punktą. Ir tupėjimas eketėje nepasaugo nuo gulėjimo kapinėse, jeigu nesilaikysi kitų taisyklių. Kaip ir vien pasiskiepijimas. Bet laikantis visų šešių taisyklių didėja šansai gyventi laimingai. Geros, stiprios ir linksmos Jums apsaugos.
