Savaitės pradžioje į tokią keblią padėti papuolė BMW vairuotojas Vilniuje. Sostinės centre stovėjimo vietoje automobilį palikęs jo šeimininkas nesitikėjo, kad grįžęs ras transporto priemonę sumaitotą taip, kad nuo smūgių bus linkęs netgi stogas ir automobilio statramsčiai.
Pasirodo, ne visais atvejais galima tikėtis, kad nuostolius atlygins draudimo bendrovė. O kai kada bandymas išsireikalauti žalos atlyginimą iš kaltininko reiškia ilgą ir nebūtinai sėkmingą procesą.
Yra keli scenarijai
Kaip „Delfi“ aiškino Andrius Žiukelis, draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas, nutikus tokiai nelaimei, yra keli scenarijai.
„Pirmasis, kai nuo pastato nukritęs sniegas ar ledas padaro žalos automobiliui, tačiau jo savininkas žino ar lengvai išsiaiškina to namo savininką. Tokiu atveju automobilio savininkas turi tartis su pastato savininku“, – kalbėjo žinovas.
Anot jo, jeigu pastato savininkas kaltę pripažįsta, reikėtų užpildyti dokumentą, jame pažymėti įvykio datą, vietą, laiką, aplinkybes ir užfiksuoti kaltės pripažinimą. Taip pat padaryti įvykio vietos nuotraukų – tokiu būdu užfiksuojamas pats įvykio faktas. Tik tada galima kreiptis dėl žalos atlyginimo.
Jeigu kaltininkas nesutinka pripažinti kaltės, derėtų kreiptis į policijos pareigūnus, kurie užfiksuos incidentą ir jo detales.
„Taip pat pastato savininkas gali būti nežinomas. Tokiu atveju taip pat reikėtų kviesti policiją, kuri užfiksuos įvykio aplinkybes. Nukentėjęs asmuo ir toliau turės ieškoti žalos kaltininko. Radus pastarąjį, jis gali pripažinti kaltę arba ne. Tokiu atveju nukentėjusysis galės pradėti civilinį procesą ir jo eigoje galimai pavyks sulaukti žalos atlyginimo“, – aiškino A. Žiukelis.
Kam tenka atsakomybė
Kaip aiškino A. Žiukelis, atsakomybė dėl padarytos žalos atlyginimo tenka pastato, turto savininkui arba jo administratoriui. Mat būtent jie turi užtikrinti, kad jų turimas turtas niekam nekeltų grėsmės ir nepadarytų žalos.
„Lengviausiai žala atlyginama tada, kai pastato savininkas pripažįsta kaltę ir sutinka su žalos atlyginimu. Taip pat procedūros kur kas lengvesnės, jei nukentėjusysis savo transporto priemonę yra apdraudęs „Kasko“ draudimu, mat tokiu atveju viskuo pasirūpina draudimo bendrovė“, – aiškino ekspertas.
Visgi tuomet, jei pastato savininkas yra nemokus, pastatas savininko neturi ar jo neįmanoma nustatyti, jis bankrutavęs ar kitais sudėtingesniais atvejais automobilio remontu teks pasirūpinti iš savo kišenės.
Kokius dokumentus užpildyti
Kaip aiškino ekspertas, griežtos formos, kurią privaloma užpildyti tada, kai aiškus pastato savininkas, jis sutinka su padaryta žala ir nuostolius rengiasi atlyginti, nėra.
A. Žiukelis pasakojo, kad dokumentas yra laisvos formos, tai yra, turi būti surašytas pačių įvykio dalyvių, tačiau jame turi matytis pagrindinės įvykio aplinkybės: data, laikas, vieta, sugadinta transporto priemonė bei jos valdytojo duomenys, pastato savininkas ar administratorius, aplinkybės bei tai, kad yra sutinkama su atsakomybe dėl padarytos žalos.
„Kaip „špargalkę“ galima naudoti eismo įvykio deklaraciją ir nurodyti tokius pat duomenis, kurie nurodomi joje“, – siūlė žinovas.
Žalos atlyginimo klausimai taip pat turėtų būti derinami su pastato savininku ar administratoriumi. Tiesa, jei šis žalos atlyginti neketina ir gražiuoju susitarti nepavyksta, teks kreiptis į teismą.
Realybė – liūdna
Kaip pasakojo A. Žiukelis, nors atrodytų, kad tvarka, kaip užsitikrinti, kad žala bus atlyginta, aiški, realybėje kur kas dažnesni atvejai, kai pastatų savininkai nėra žinomi ir suniokotų automobilių savininkams tenka kreiptis į policijos pareigūnus. Ne taip retai pastatų savininkai savo kaltės nepripažįsta, kad tenka vėl prašyti policijos pagalbos.
„Tokiais atvejais akivaizdu, kad ir mokėti toks pastato savininkas nenorės. Tokiu atveju į jį reikia kreiptis raštu ir, jei jis ir tuomet atsisako padengti žalą, kreiptis į teismą“, – nurodė pašnekovas.
Anot draudimo bendrovės atstovo, paprasčiausia, jeigu automobilis apdraustas „Kasko“ draudimu. Tačiau ir vairuotojai privalėtų būti atidesni ir savo automobilio nepalikti, kur papuola.
„Derėtų atkreipti dėmesį į vietas po medžiais, namais, ypač, jei šalia stogų matomi varvekliai ar namo stogas yra šlaitinis. Labai svarbu ne tik susirasti vietą automobiliui, bet ir pakelti akis aukštyn, įsitikinti, kad čia transporto priemonei bus saugu“, – akcentavo A. Žiukelis.
