Delfi.lt kalbinti politikos ir ekonomikos ekspertai vieningai sutarė, kad didžiąją dalį užduočių dabartinei Vyriausybei diktuoja situacijos neapibrėžtumu pasižyminti pandemija. Tačiau kartu išskyrė per pirmuosius darbo mėnesius išryškėjusius Ministrų kabineto darbo bruožus. Optimizmą keliantis noras supaprastinti mokesčių sistemą, naikinant neefektyvias mokestines lengvatas, fragmentiškumas, komunikaciniai sunkumai ir kova su Prezidentūra – taip pirmuosius Vyriausybės mėnesius apibūdino pašnekovai.
Laikas – sudėtingas, tačiau yra ir lengvinančių aplinkybių
„Valdžioje ši Vyriausybė atsirado sudėtingu metu, visą savo energiją ji turi skirti pandemijos suvaldymui ir neturi itin aiškaus plano, kaip tai padaryti. Matome šiokį tokį blaškymąsi, kai kur pandemija valdome per švelniai, kai kur per griežtai. Kiti planai yra atidėti“, – Ministrų kabineto darbą komentavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Kęstutis Girnius.
Jis taip pat išskyrė vieną pagrindinių valdančiųjų klaidų. Pasak politologo, klaida galimai visiškai be reikalo daroma, įsiveliant į kovas su Prezidentūra.
„Šiuo metu to tikrai nereikia. Ginčai dėl atstovavimo Lietuvai Europos Vadovų Taryboje nėra degantis klausimas. Premjerė gana arogantiškai atmetė prezidento pasiūlymus dėl mokesčių mokėjimo, pasakydama, kad tam yra ne laikas. Tai buvo galima padaryti ir švelniau.
Yra pakankamai problemų, kurias reikia išspręsti ir kur nelabai aišku, ką daryti. Pavyzdžiui, girdime kalbant, kad dėvėti reikia tik medicinines kaukes, tai gana keista: visus metus viskas buvo tvarkoje, o dabar staiga – ne. Tokie šokinėjimai gali mažinti žmonių pasitikėjimą. Geriausia būtų, kad tokiu laiku Lietuvoje būtų ramesni santykiai be jokių nereikalingų kivirčų“, – įtampas tarp Vyriausybės ir Prezidentūros vardijo K. Girnius.
Politologas pastebėjo, kad šios valdžios darbą pirmuosius mėnesius lydėjo ir komunikacinės problemos, kai sprendimai buvo netinkamai paaiškinti arba be papildomo paaiškinimo pakeisti kitais. Anot K. Girniaus, nemaža dalimi tai iš tiesų lemia dinamiška ir greitai kintanti pandeminė padėtis.
„Štai aš žiūriu televiziją ir matau, kad JAV prezidentas dėvi medžiaginę kaukę. Tai jei mums staiga liepia nebedėvėti medžiaginių kaukių, tegul paaiškina, kodėl tos kaukės pasidarė nebetinkamos, nors buvo leidžiama jas naudoti. Gal išties atsirado nauja mokslinė informacija, bet tokiu atveju Vyriausybė turi pareigą tai pranešti“, – aiškino jis.
Vis tik K. Girnius akcentavo, kad, žvelgiant ir politologinės perspektyvos, esama situacija turi ir tam tikrų valdančiųjų politinį būvį lengvinančių aspektų.
„Šiai Vyriausybei sąlygos yra labai palankios dėl sugriuvusios opozicijos: socialdemokratai po Gintauto Palucko atsistatydinimo ieško naujo vadovo, Viktoras Uspaskichas diskvalifikavosi su homofobiškais pasisakymais, o Ramūnas Karbauskis padarė klaidą, palikdamas Seimą, nes jis dabar bando valdyti valstiečius, bet jam nelabai sekasi. Tuo atžvilgiu Vyriausybei sąlygos yra labai palankios, nes nėra rimtos opozicijos“, – aiškino jis.
Optimistiški fragmentai
Naujoji Vyriausybė pritarė siūlymui didinti aukštojo mokslo finansavimą ir kelti norminę studijų kainą. Planuojama peržiūrėti Užimtumo tarnybos funkcijas, perduodant privalomojo sveikatos draudimo administravimą kitai institucijai. Finansų ministerija spręs, ar nevertėtų atsisakyti valstybės paskatų kaupiantiems pensiją papildomai. Bus peržiūrėtos lengvatos ūkininkams, pridėtinės vertės mokesčio lengvatos viešbučiams, svarstoma didinti taršos mokesčius. Kalbama apie lengvatinio PVM tarifo šildymui ir malkoms atsisakymą, taip pat – nekilnojamojo turto, žemės mokesčių lengvatų atsisakymą. Tokios žinutės, susijusius su Vyriausybės veikla, per pastaruosius mėnesius pasirodė viešojoje erdvėje.
Ekonomistas, profesorius Romas Lazutka, komentuodamas Vyriausybės pasisakymus finansų srityje, tikino, kad kol kas matome tam tikrus fragmentiškus siūlymus, bet ne sisteminių reformų planus. Jo teigimu, tai bent jau iš dalies paaiškina ir valstybėje susiklosčiusi pandeminė situacija.
„Matome tam tikrus fragmentus. Kai kurie siūlymai ateina net ne iš Vyriausybės, o iš valdančiajai daugumai atstovaujančių Seimo narių ar atskirų ministrų. Tai, ką mes kol kas matome, rodo fragmentiškumą, o sisteminių aiškių sprendimų nematome. Viena vertus, tai galima paaiškinti tuo, jog dabar yra pandemija ir Vyriausybė išties turi užsiimti gaisro gesinimu.
Kita vertus, rinkimų metu girdėjome kalbas, kad bus siūloma mokesčių sistemą keisti sistemiškai, o ne lopyti kažkokias skyles. Tai šiuo metu mes matome diskusijas, o ne vizijas. Dabar girdime kalbant apie lengvatų peržiūrėjimą, bet nematome pateikiamo modelio.
Kol kas bandoma teikti fragmentiškus siūlymus, bet stambesnių reformų nėra. O fragmentus vertinti irgi sunku“, – teigė R. Lazutka.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas pripažino, kad nors Ministrų kabineto veiklą vertinti kol kas dar sunku, vis tik, jo teigimu, tai, kas girdima ir matoma, kol kas kuria gana optimistišką vaizdą.
„Vertinant iš informacijos, kuri sklinda viešojoje erdvėje, žinutės sukelia daugiau optimizmo nei pesimizmo. Tai, visų pirma, noras supaprastinti mokesčių sistemą, naikinant neefektyvias mokestines lengvatas. Manau, kad tai yra tikrai tas kelias, kuriuo Lietuva ir toliau turėtų eiti. Kitas dalykas, jaučiamas suvokimas tendencijų, kad norint mažai ekonomikai, kuri yra ES periferijoje, išlikti konkurencingai, tiesiog būtina turėti mažus tiek kapitalo, tiek darbo jėgos mokesčius.
Klaustukų kyla dėl noro didinti perskirstymą ir ypatingai ambicingi planai yra susiję su pensijų didinimu, viešo sektoriaus atlyginimais. Klausimas, kokių bus veiksmų imtasi šioje srityje, nes pagrindinė priežastis, kodėl mes mažai perskirstome, yra šešėlis. Panašu, kad šešėlinė ekonomika pandemijos metu gali išaugti. Tai, tikėtina, bus vienas didžiausių iššūkių.
Kalbant apie mokesčių pertvarką, džiugu, kad nėra skubama. Tikėtina, kad pakeitimai, jeigu jie ir bus reikšmingesni, įsigalios tik 2023 m. Toks sprendimas yra pakankamai geras, nes neįpila pakankamai žibalo į ugnį šiuo įtemptu metu“, – sakė Ž. Mauricas.
Vis tik su kosmetiniais pokyčiais, ypatingai siekiant pritraukti talentus į Lietuvą, Ž. Maurico teigimu, vertėtų paskubėti.
„Mokesčių mažinimo pusėje reikėtų paskubėti, nes ši krizė yra unikali tuo, kad ji pakeis gyventojų migracijos srautus ir didžiųjų didmiesčių emigracija tęsis ir šiais metais. Tai didžiausia galimybė Lietuvai prisivilioti žmones, taikant jiems ir palankesnę mokesčių politiką“, – paaiškino jis.
Pasak ekonomisto Ž. Maurico, šiuo metu nepakanka turėti mažų kapitalo mokesčių, valstybėms jau reikia turėti mažus darbo jėgos mokesčius, nes dabar paskui investicijas juda ne darbuotojai, o investicijos juda paskui juos. Šios galimybės Lietuvai nereikėtų prarasti ir vertėtų gana greitai reaguoti į esamą situaciją.
2008 m. krizės šešėlis?
Viešojoje erdvėje pasirodžius žinutėms apie planus mažinti lengvatas, didinti studijų kainą, atsisakyti valstybės paskatų kaupiantiems pensiją papildomai, pasigirdo ir kalbos apie konservatorių Vyriausybės sprendimus, priimtus 2008-2009 m. krizės laikotarpiu. Dvejojama, ar ir vėl nebus imtasi „diržų veržimosi“ politikos.
Delfi.lt kalbinti pašnekovai akcentavo, kad 2008-2009 m. krizė buvo kitokia, o prognozuoti, kokių priemonių valdžia imsis, siekiant subalansuoti valstybės finansus, kol kas sudėtinga, nes tai nemaža dalimi priklausys nuo išorinių veiksnių.
„Krizė 2008 m. buvo pavojingesnė Lietuvos ūkiui. Valdžia buvo priversta priimti griežtus nustatymus, kad galėtų suvaldyti finansus. Skirtumas dabar yra tas, kad Lietuvos finansai yra labai tvirti. Kurį laiką dabar bus biudžeto deficitas, bet tai yra suvaldomas dalykas. 2008-2009 m., kadangi socialdemokratų valdžia prieš tai buvo labai daug pinigų išleidusi, Lietuvoje buvo išties labai rimta finansinė krizė. Dabar mes turime didelę epidemiologinę, bet ne finansinę krizę“, – padėtį įvertino politologas K. Girnius.
Ekonomisto Ž. Maurico teigimu, panašu, kad naratyvas yra kitoks, nei buvo 2009 m. Naratyvas, anot jo, yra toks, kad mes iš pradžių užgesiname laužus, tada atsistojame ant abiejų kojų ir tik tada jau svarstome apie mokestinius pokyčius, kokios valstybės norime, kiek norime finansuoti ją. Tikėtina, kad šios diskusijos nusikels į 2022 m.
„To naratyvo, kuris yra, reiktų nesugadinti, nes Lietuvoje labai mėgstamos karštos naujienos, tai visiškai be reikalo gali pasigirsti kalbos, kad artėja diržų veržimasis. Visgi akcentą reiktų dėti kitur. Svarbiau galvoti apie išėjimo iš karantino strategiją. Visi tikslai turi prasidėti nuo strategijos. Jeigu užsiciklinama savaitinėmis ar dieninėmis statistikomis, tai sukelia daug neapibrėžtumo, o naudos iš to kuo toliau, tuo mažiau. Kai atvejų skaičius nebekrenta taip greitai, to neapibrėžtumo yra daug ir tos strateginės vizijos, kalbant apie laužų gesinimą, labiausiai ir trūksta.
Svarbu turėti vizijas ir naratyvus bei apie juos pasakoti žmonėms, kad žmonės patikėtų, nes naujų koronaviruso atvejų skaičiaus sumažėjimas iki 25 nėra naratyvas. Tai nėra naratyvas panašiai, kaip nebuvo naratyvas 2009-2012 m. krizė. Žmonėms biudžeto subalansavimas tuo metu nebuvo pakankamas naratyvas, Finansų ministerijai jis pakankamas, bet Vyriausybės mastu jis buvo nepakankamas ir mes matėme to pasekmes“, – detalizavo Ž. Mauricas.
Kokių veiksmų netolimoje ateityje imsis Vyriausybė, anot R. Lazutkos, prognozuoti ankstoka ir sudėtinga, o labai daug kas priklausys ir nuo padėties finansų rinkose bei sprendimų Europos Sąjungoje.
„Situacija yra labai kintanti: tikėjomės, kad antroji banga atslūgs, o dabar matome, kad ji neslūgsta. Tikrovė yra neprognozuojama. Tikėtina, kad didelių pertvarkų Vyriausybė padaryti negalės, nes ji yra suvaržyta.
Visos šalys dabar gana lengvai skolinasi ir leidžia pinigus, tarptautinės organizacijos irgi perspėja to nemažinti, kad nebūtų pagilintas ekonomikos smukimas.
Žinome, I. Šimonytės patirtį, kuri yra traktuojama skirtingai, bet ji pati pabrėžė, kad ir anuomet tai priklausė nuo sąlygų ir nebuvo visiškai laisvas pasirinkimas. Tai ir dabar, tikėtina, tas pasirinkimas nebus visiškai laisvas“, – prisiminė profesorius R. Lazutka.
