Į „Delfi“ kreipėsi viename ką tik pastatytame Vilniaus Linkmenų g. name butą įsigijusi mergina. Ji pasakojo, kad „Hanner“ niekaip nesutinka įjungti jos name esančio lifto.
„2021 metų sausį buvo parašyta raštu, kad liftas bus įjungtas vasario 15 dieną. Dabar liftas neįjungtas, nes motyvuojama, kad liftu gali būti keliamos statybinės medžiagos, kurios gali apgadinti liftą.
Todėl „Hanner“ turi savo niekur nerašytas tradicijas lifto nejungti tol, kol negyvens dauguma naujakurių. „Hanner“ sugalvotų taisyklių išimtys taikomos nebent šeimoms su vaikais arba asmenims su negalia. Kai paprašiau įjungti liftą dėl pasikeitusios sveikatos būklės, buvo nurodyta pateikti įrengto būsto nuotraukas. Kalbant su „Hanner“ atstove telefonu ji pasakė, kad saugomas įmonės biudžetas, todėl liftai ir neįjungiami“, – pasakojo pašnekovė.
Ji pridūrė, kad preliminariojoje būsto pirkimo sutartyje nebuvo nurodyta jokių sąlygų, kad liftas bus jungiamas tik po tam tikro laiko, tam tikromis sąlygomis.
Būstą penktame daugiabučio aukšte įsigijusi mergina „Delfi“ sakė, kad turi silpną nugarą.
„Mano sveikatos būklė dramatiškai nepablogėjo – neįgalumo neįgavau, tačiau dėl karantino jau metus laiko dirbu iš namų, sporto klube lankytis negaliu, baldai namuose ne itin ergonomiški ir dėl to gerą pusmetį jaučiu stiprius nugaros skausmus. Per karantiną neturint normalių sąlygų sportui ir masažams ta problema itin paaštrėjo“, – sakė ji.
Pašnekovė dar papasakojo, kad buto įrengimo metu turėjo susitikti su meistrais, dizainere.
„Iš pradžių kantriai laipiojau laiptais kęsdama skausmą, nes laukiau vasario 15 dienos – žadėto lifto įjungimo. Iki to laiko visos statybinės medžiagos naujame bute seniai jau suneštos ir sunaudotos“, – patikino ji.
„Dar labiau pykdo arogantiškas ir valdingas „Hanner“ atstovės tonas telefonu, kai prašau to, kas man priklauso“, – pridūrė mergina.
Ginčai vyksta nuolat
Kaip „Delfi“ informavo „Hanner“ biuro administratorė Simona Polianičkaitė, liftai gyvenamuose namuose yra skirti gyventojų pakėlimui į pasirinktą namo aukštą.
„Tačiau Lietuvoje yra susiformavusi praktika pirkti butus be apdailos, o įsigiję butą gyventojai dar kelis mėnesius juose vykdo remonto ir apdailos įrengimo darbus.
Gyventojų nusamdyti darbininkai liftus naudoja ne pagal paskirtį, jais yra keliamos statybinės medžiagos, labai dažnai liftai yra sugadinami ir netgi sulaužomi. Išlaidas liftų remontui gyventojai atsisako padengti, taip pat neprisiima atsakomybės dėl jų sugadinimo, o reikalaujama, kad tai būtų tvarkoma kaip garantiniai įsipareigojimai.
Liftų tiekėjai nesutinka remontuoti liftų pagal garantiją, nes liftai akivaizdžiai buvo naudojami ne pagal paskirtį žmonių pakėlimui, o statybinių medžiagų kėlimui. Taigi, nuolat vykstantys ginčai priverčia mus taikyti liftų naudojimo apribojimus tuo metu, kai vyksta butų remonto ir apdailos įrengimo darbai“, – sakė ji.
Nepaisant to, pasak „Hanner“ atstovės, kai gaunama prašymų iš asmenų, turinčių mažamečių vaikų ar žmonių turinčių sveikatos sutrikimų, liftai yra visada įjungiami.
„Jūsų paminėtu atveju, mes neturime duomenų, kad mergina šiuo metu pastoviai gyvena nurodytame name ir kad ji turi sveikatos problemų.
Mes dar kartą patikrinsime informaciją ir jeigu faktai nurodyti Jūsų laiške pasitvirtins, liftas bus įjungtas. Mes visada vertiname savo klientus ir nuolat jais rūpinamės“, – tvirtino ji.
Savo ruožtu buto savininkė dar prieš „Delfi“ gaunant atsakymą iš „Hanner“ informavo, kad liftas veikia.
„Esu maloniai nustebinta, kad Jūs padarėte per vieną dieną tai, dėl ko kovojau jau kelias savaites. Nežinau, ar tai sutapimas, tačiau liftas šiandien buvo įjungtas“, – sakė mergina.
Klientas turi būti informuotas
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė Natalija Jarmulkovič perdavė, kad pagal Civilinį kodeksą, prieš sudarydamas vartojimo sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas, sutarties vykdymo tvarką, terminus ir kt.
„Pareiga įrodyti, kad informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui. Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius.
Konkrečiu atveju būtų vertinama, dėl kokių sąlygų su bendrove buvo susitarta pirkimo-pardavimo sutartyje ir kokius pagrįstus lūkesčius vartotoja gali turėti konkrečiu atveju“, – sakė ji.
N. Jarmulkovič pridūrė, kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymą, vartotojas, manantis, kad paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, pirmiausia privalo raštu kreiptis paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimą.
„Tuo atveju, jeigu paslaugų teikėjas per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos vartotojui atsakymo nepateikia, arba nesutinka tenkinti vartotojo pretenzijoje nurodyto reikalavimo, vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT dėl vartojimo ginčo sprendimo alternatyvia (ne teismo) tvarka.
Pažymėtina, kad VVTAT kiekvieną ginčo atvejį vertina individualiai ir nešališkai, remdamasi ginčo šalių pateiktais rašytiniais ir daiktiniais įrodymais“, – sakė ji.
Anksčiau skelbta, kad „Hanner“ projekte „Paparčių namai“ iš viso rinkai pasiūlys 316 butų, kurių plotas svyruoja nuo 25 iki 82 kv. m, o kaina už kvadratinį metrą prasideda nuo 1485 eurų. Šiuo metu visi jie jau parduoti.
„Hanner“ priklauso Estijoje registruotai „Hanner Group“. 2019 metais įmonė gavo 42,2 mln. eurų pajamų, uždirbo 12,9 mln. eurų grynojo pelno.
Vasario 22 dieną „Hanner“ turėjo 47 darbuotojus, kuriems gruodį mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 2570,19 euro (apie 1560 eurų „į rankas“).
