Delfi TV laidoje „Verslo požiūris“ verslininkai ir valdysenos ekspertai diskutavo, kaip turėtų atrodyti etiška vadovo elgsena ir kuo lietuviško verslo etika skiriasi nuo užsienio praktikos.
Vadovo elgsena įmonėje – ne teisinių aktų, o kultūros klausimas
Bendrovių valdysenos ekspertas, Baltijos gerosios valdysenos instituto prezidentas Rytis Ambrazevičius teigia, kad vadovo elgsenos įmonėje nuostatos nėra numatomos sutartyse – viskas priklauso nuo šalies verslo kultūros.
„Tai yra etinis, o ne teisiniais aktais apibrėžtas klausimas. Verslas priklauso nuo tos šalies kultūros ir etikos supratimo. Tad svarbu suprasti, kad skiriasi ne tik pačios šalių kultūros, bet ir verslų kultūriniai aspektai.
Lietuva jau 30 metų nepriklausoma, bet anksčiau irgi buvome Tarybų Sąjungos dalis ir mes vis tiek, nori nenori, turime to bendro mentaliteto likučių. Todėl neretai tai atsispindi vadovų elgsenoje bei etikoje, ko negalima pasakyti, pavyzdžiui, apie Šiaurės šalis. Ten verslo kultūra, deja, bet dar labai skiriasi nuo Baltijos šalių“, – tvirtino R. Ambrazevičius.
Vis dėlto ekspertas pastebi, kad dar visai neseniai versle buvo įprasta, kad darbdaviai savo darbuotojus laikytų žemesniais už save, tačiau šiandien šis požiūris nebetoleruojamas.
Patraukliausia vadovo savybė – gera reputacija
„Mažeika ir partneriai“ vadovaujančio partnerio Gintauto Mažeikos požiūriu svarbiausias dalykas vadovo elgsenoje yra reputacija.
„Visi žmonės skirtingi, tai natūralu, kad įmonei vadovaujant skirtingiems vadovams turėsime skirtingas vertybes ir skirtingą požiūrį. Tačiau labai svarbus reputacijos klausimas – savo elgesiu tu siunti žinutes rinkai, potencialiems darbdaviams, todėl labai svarbu galvoti, kaip elgiesi ir ką sakai“, – įsitikinęs verslininkas.
Pašnekovui pritarė ir R. Ambrazevičius, tikinęs, kad nepaisant to, ar įmonė priklauso viešajam ar privačiam sektoriui, gera reputacija – labiausiai vertinama vadovo savybė.
„Nuo vadovo priklauso viskas – visos įmonės reputacija, todėl įmonės valdybai ar jos akcininkams labai svarbu atrasti ne tik tinkamos kvalifikacijos, bet ir reputacijos vadovą.
Man pačiam teko dirbti vienoje didžiausių Suomijos finansinių grupių įmonėje, tai mano reputacija buvo tikrinama taip giliai, kad net pats nustebau. Tačiau įmonė norėjo įsitikinti, kad mano reputacija yra aukščiausio lygio“, – kalbėjo pašnekovas.
Naujų vadovų senieji nekritikuoja – priešingai, linki sėkmės
G. Mažeika, daug kartų vadovavęs įvairioms privataus ir viešojo sektoriaus įmonėms, tvirtino, kad palikus įmonės veiklą kritikuoti naują vadovybę – nėra prasmės.
„Jei kelerius metus dirbi, tai susitapatini su įmone, todėl tiesiog užverti duris ir išeiti nesigauna. Tačiau reikia elgtis labai atsakingai. Reikia suprasti, kad kiekvienas vadovas turi savo matymą, savo sprendimus ir formuoja strategiją ir nebūtinai jis elgsis taip, kaip tu elgeisi, ar tau atrodo, kad išmintinga būtų elgtis. Kita vertus, nėra vieno teisingo sprendimo. Kritikuoti naujai paskirtą vadovą – visiškai nesuprantu, kodėl reikėtų tai daryti“, – įsitikinęs verslininkas.
Jam antrino ir R. Ambrazevičius – pasak jį, išėjus iš įmonės tu nenustoji linkėti jai sėkmės, o atėjus į naują įmonę – gali pasisemti žinių iš buvusio vadovo.
„Reikia suprasti, kad akcininkai nustato lūkesčius, tada valdyba pagal juos ieško tinkamo vadovo ir jam tada jau tuos lūkesčius reikia įgyvendinti – tai nėra jo vieno sprendimai. Jei buvęs vadovas pradeda kritikuoti esamą, vadinasi, kažką ne taip daro ir valdyba, ir akcininkai.
Iš kitos pusės, naujam įmonės vadovui reikia kuo greičiau įsigilinti į visas detales, todėl jis gali kreiptis pagalbos į buvusį vadovą. Kai aš palieku įmonę, kuriai vadovavau, ir toliau linkiu jai sėkmės, naudojuosi jos paslaugomis ir prekėmis“, – tvirtino valdysenos ekspertas R. Ambrazevičius.
