Medikų feisbuko paskyrose kylančiose diskusijose ne vienas rašo, kad skiepytis nori, bet tik ne „AstraZenecos“ vakcina. Sako, taip apsisprendė išgirdę apie savijautą po šio skiepo. Žiniasklaida skelbia, kad baimindamiesi vadinamųjų nepageidaujamų reakcijų „AstraZenecos“ vakcinos atsisakė šimtai pedagogų.
„Nepageidaujamos dėl to, kad žmogus nenori jų patirti. Bet šiaip daugelis (jaučia, – aut. past.) skausmą injekcijos vietoje, šaltkrėtis, galvos skausmas, kaulų, sąnarių, raumenų laužymas, aukšta temperatūra yra normali intensyviai besivystančio imuninio atsako išraiška“, – LNK žinioms sakė Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas Marius Strioga.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba praneša, kad nuo skiepijimo pradžios gauti 802 pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas. Tarnyba pripažįsta, kad tai yra bendras visų užregistruotų skundų skaičius, nevertinant jų pagrįstumo.
„Nėra tokio kriterijaus, kad štai ši yra normali reakcija, tad mes jo nepriimsime, neregistruosime ir netraktuosime kaip nepageidaujamos reakcijos. Tiesiog registruojame viską, ką žmonės praneša“, – teigė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos patarėja Rugilė Pilvinienė.
Sveikatos apsaugos ministerija taip pat turi tik vaistų Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos skaičius. Medikų patvirtintų nepageidaujamų reakcijų Lietuva neskaičiuoja.
„Visos Lietuvos mastu reakcijos nėra renkamos, nėra skaičiuojamos“, – teigė SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
Anot imunologo, tikroji nepageidaujama reakcija būtų gyvybei pavojinga alerginė reakcija. Tačiau M. Strioga pabrėžia, kad tokią reakciją labai retam gali sukelti tiek vakcina, tiek bet koks medikamentas.
Anot M. Striogos „AstraZenecos“ vakcina nepopuliari tapo ne tik dėl jos mažesnio, maždaug 70 procentų, veiksmingumo, lyginant su 90 procentų „Pfizer–BioNtech“ veiksmingumu. Žmonės neprisimena, kad, pavyzdžiui, gripo vakcinų veiksmingumas tesiekia 30–40 procentų.
„AstraZenecos“ skiepui trukdo ir neigiama informacija turint omeny vakcinos tyrimų stadiją, jos registraciją ir skirtingų šalių nevienodus sprendimus, kokio amžiaus asmenis ja vakcinuoti galima.
„Kai visas toks foninis triukšmas sudaromas, įvairūs žmonės į tai ir sureaguoja, kad štai, su šita vakcina yra kažkas blogai“, – svarstė Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas M. Strioga.
Vilniaus Antakalnio poliklinikos vadovas sako, kad nuo koronaviruso atsisakė skiepytis maždaug penktadalis pedagogų.
„Kadangi mes dar skiepijome pedagogus iki 55 metų su „AstraZenecos“ vakcina, tai tokių atsisakiusių buvo apie 20 procentų. O vyresnius nei 55 metų asmenis skiepijome „Pfizer-BioNtech“ vakcina, atsisakiusių procentas buvo lygiai toks pats“, – teigė Vilniaus Antakalnio poliklinikos vadovas.
SAM žinių mokytojams, kada jie gali būti paskiepyti kita vakcina, neturi.
„20 procentų yra tikrai gana didelis skaičius ir gaila, kad mokytojai atsisakė vakcinuotis ir suabejojo šios vakcinos saugumu. Kada skiepijančios įstaigos galės atsisakiusiems pedagogams pasiūlyti vakcinų, nežinau, negaliu pasakyti“, – sakė SAM kanclerė J. Grebenkovienė.
Kaune atsisakiusių skiepytis pedagogų skaičius siekia beveik 30 procentų. Kauno meras vietoje jų ragina leisti skiepytis toliau prioriteto eilėje esančius karius, pasieniečius ir policininkus.
Klausimų dėl britų ir švedų bendrovės „AstraZeneca“ skiepų kilo po to, kai Europos vaistų agentūra sausio pabaigoje leidusi naudoti šią vakciną atkreipė dėmesį, jog kol kas nėra pakankamai tyrimų rezultatų, ar vakcina suteikia efektyvią apsaugą vyresniems nei 55 metų žmonėms.
Vėliau diskusijas pakurstė ir kai kurių pasiskiepijusių žmonių socialiniuose tinkluose pasidalyti įrašai apie šalutinius vakcinos poveikius.
„Svarbus yra vienas aspektas – pranešimų skaičius nėra lygu nepageidaujamų reakcijų dažniui. Mes kalbame tik apie žmonių aktyvumą, kiek jie yra aktyvūs. Tikslus atvejų dažnis nustatomas klinikinių tyrimų metu. (...) Šiuo atveju mes kalbame apie pranešimų dažnį, o ne atvejų dažnį. Iš tokių duomenų negalime lyginti vakcinų saugumo“, – kalbėjo R. Pilvinienė.
Absoliučios apsaugos nesukuria nė viena vakcina
Vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, 760 pranešimų yra klasifikuojami kaip lengvos ar vidutinio sunkumo reakcijos, 42 – kaip sunkios.
Daugiausia sunkių reakcijų kol kas užfiksuota paskiepijus „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcina.
„Bet būtent šia vakcina ir atlikta daugiausia injekcijų, todėl natūralu, kad kuo daugiau skiepijama, tuo daugiau reakcijų ir tuo didesnė jų įvairovė“, – sakė R. Pilvinienė.
Šią savaitę Trakuose esančiuose slaugos namuose „Addere“ įsiplieskus koronaviruso židiniui trims iš užsikrėtusių gyventojų COVID-19 liga PGR tyrimu nustatyta jau paskiepijus dviem vakcinos dozėmis.
Vaistų kontrolės tarnybos atstovė teigė, kad tokie atvejai nėra neįmanomi, nes nė viena vakcina nesuteikia absoliučios apsaugos.
„Niekur neteigiama, kad apsauga bet kuria vakcina yra šimtaprocentinė. (...) Žmogus gali susirgti, nors ir yra paskiepytas, bet jis gali sirgti lengvesne forma. To siekiama ir to tikimasi“, – kalbėjo ji.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze iš viso paskiepyta 125 tūkst. 518 žmonių, abiem dozėmis – 68 tūkst. 651 žmogus.
