Laidojimo namų direktorei Kate Reinhart iš Jutos tokiais svajonių namais tapo aštuonkampė Viktorijos laikų vila, primenanti makabriškus Adamsų šeimynėlės namus, regėtus filmuose, serialuose ir animaciniuose filmukuose, rašo reuters.com.
Viskas prasidėjo nuo to, kad jos vyras mokslininkas gavo pirmąjį darbą netoli Konektikuto valstijos Norvičo miesto, kuriame išlikę daug XVIII ir XIX amžiaus namų.
Vos už 85 tūkst. dolerių pora nusipirko 1885 metais statytą vilą su vitražais, meistrų gamintais šviestuvais ir vingiuotais laiptais. Tačiau dar 100 tūkst. dolerių jie planuoja išleisti namo renovacijai.
„Pandemija padėjo suprasti, kad dabar mes labiau vertiname didesnę erdvę, – sakė Kate. – Žmonės pamatė, kad mažuose butuose jiems tenka lipti vieniems ant kitų. Žmonės iš Niujorko dabar bėga čia“.
Ši tendencija ypač ryški tokiose svetainėse kaip „CheapOldHouses“, kurią 2016 metais sukūrė Elizabeth Finkelstein, kad paskatintų žmones pirkti ir saugoti istorinius pastatus.
Nuo praėjusių metų kovo, kai Jungtinėse Valstijose buvo paskelbti karantinai, šios svetainės paskyros „Instagram“ tinkle sekėjų skaičius kiekvieną savaitę dvigubėjo ir dabar siekia maždaug 20 tūkst. 42 proc. sekėjų sudaro asmenys nuo 25 iki 34 metų, 75 proc. jų yra moterys.
„Nekilnojamojo turto mantra visuomet buvo „vieta, vieta, vieta“. Tačiau tai pirmas kartas, kai ji pradėjo reikšti kai ką kita, – sakė E. Finkelstein. – Mes gyvename tokiu metu, kai žmonės išdrįsta rizikuoti, galbūt rizikuoti dėl to, ko troško visą savo gyvenimą“.
Dauguma svetainės CheapOldHouses.com namų yra JAV vidurio vakaruose, pietuose ir smunkančios ekonomikos ruože (angl. Rust Belt), kur jie parduodami mažiau kaip už 100 tūkst. dolerių. Tačiau į mėnesinį E. Finkelstein naujienlaiškį įtraukiami ir brangiau kainuojantys pastatai Šiaurės Amerikoje, Europoje bei kituose regionuose.
„Mūsų skelbimuose parduodami tokie namai, kuriuos žmonės gali įpirkti. Tačiau jie taip pat reikalauja papildomo darbo. Tai gali būti alternatyva nuolatiniam sėdėjimui savo kambariuose“, – teigė ji.
2020 metais iš Niujorko regiono išsikraustė apie 70 tūkst. gyventojų. Dėl šios priežasties megapolis neteko maždaug 34 mlrd. pajamų, nurodo gyvenamosios vietos analitikos agentūra „Unacast“.
Dar daugiau Tūkstantmečio kartos atstovų gali išvykti iš didžiųjų miestų net ir pasibaigus pandemijai, pažymi E. Finkelstein.
„Kai tiek daug žmonių gali dirbti nuotoliniu būdu, jie gavo progą tiesiog sau pasakyti: „Galbūt man nereikia daugiau kaip pusės savo pajamų atiduoti būsto nuomai. Galbūt aš galiu, galiu padaryti tą šuolį“, – sakė ji.
