Viešojoje erdvėje kilus klausimams, ką reiškia toks ministrės pasisakymas, ar planuojama iš darbo netekusių ar jo ieškančių žmonių atimti valstybinį privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), socialdemokratų frakcijos atstovai patikino, kad tokių planų tikrai nėra.
Kiek vėliau ir pati ministrė paaiškino, kad buvo ne taip suprasta.
„Čia jums atrodo, kad aš nebenoriu drausti bedarbių? Aš atvirkščiai manau, kad valstybė turi drausti bedarbius, ir ne tik bedarbius. Man atrodo, kad apskritai gal net ir reiktų eiti prie universalaus privalomojo sveikatos draudimo. Bet mano esminė mintis ir keliamas klausimas yra tas, ar Užimtumo tarnyba turėtų administruoti privalomojo sveikatos draudimo įmokų gavimą“, – savo žodžius Delfi.lt patikslino M. Navickienė.
Ne PSD atėmimas, o Užimtumo tarnybos funkcijų perdavimas
Paklaustas, ką reiškia frakcijoje ministrės išsakyti planai ir ar jie nėra susiję su PSD atėmimu iš bedarbių, socialdemokratas Algirdas Sysas patikino, kad taip tikrai nėra.
„Tikrai ne. Čia kalbama apie tai, kad tuo turi užsiimti Ligonių kasos. Tai yra funkcijų klausimas. Galbūt turi būti įsteigtas registras, kuriame būtų visi gyventojų duomenys ir būtų galimybės fiksuoti, kad žmogus yra bedarbis, o ne Užimtumo tarnybai užkrauti šitą funkciją. Nuo Užimtumo tarnybos reiktų nuimti visas jai nebūdingas funkcijas“, – paaiškino jis.
Tai, pasak A. Syso, būtų tiesiog funkcijų padalijimas pagal tai, kas iš tiesų priklauso Užimtumo tarnybai, o ne politiškai priimta vienu ar kitu metu.
„Reikėjo kažkur fiksuoti žmones, kurie yra draudžiami PSD, bet jie negauna pajamų, todėl kažkodėl buvo sugalvota, kad Darbo birža yra ta vieta, kur galėtų tie žmonės registruotis, nes jie neturi darbo – jie bedarbiai, nepriklausomai nuo to, kad jie augina vaikus, kažką prižiūri ir naudojasi įstatymo įteisinta galimybe nedirbti. Per ilgus metus Užimtumo tarnybai krovė visiškai kitokias funkcijas, kurios jai nepriklauso, pakutinis tai buvo valstiečių sugalvotas, kad darbo paieškos išmoką turėjo vėlgi mokėti Užimtumo tarnyba. Tai šios įstaigos darbuotojai dirbo ne savo darbą ir, rūpindamiesi išmokomis, negalėjo užsiimti darbo paieška, kas jiems ir priklauso.
Užimtumo tarnyba užsiėmė ne savo funkcijomis“, – aiškino socialdemokratas.
Parlamentaro teigimu, tokia praktika vertė žmones, ieškančius darbo, paieškoje naudotis privačių tarpininkų paslaugomis, nes Užimtumo tarnyba tiesiog neturėjo laiko užsiimti tiesioginėmis savo funkcijomis.
Kad kalbama tik apie PSD administravimo funkcijos perdavimą kitai institucijai, Delfi.lt patvirtino ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
„Keliu klausimą, ar teisinga yra, kad Užimtumo tarnyba administruoja PSD įmoką kaip tokią, nes atsiranda žmonių, kurie registruojasi Užimtumo tarnyboje tik tam, kad gautų tą draudimą. Tai ar ne geriau būtų ieškoti kitokio administravimo mechanizmo, kaip tie žmonės galėtų būti apdrausti. O Užimtumo tarnyba tada galėtų turėti savo tiesioginę misiją – ieškoti žmonėms galimybės susirasti darbą tada, kai jį praranda, gauti nedarbo išmoką tada, kai netenka pajamų, ir panašiai“, – aiškino M. Navickienė.
Vyksta tik diskusijos
Pasiteiravus, ar ministerija jau turi konkretų planą ar projektą, kaip turėtų būti vykdoma PSD administravimo pertvarka, M. Navickienė akcentavo, kad kol kas tai tik kalbos ir diskusijos. Ji patikino, kad tikėtis pakeitimų jau Seimo pavasario sesijos metu tikrai nereiktų. Pagrindinė užduotis, jos akimis, šiuo metu yra diskusijų keliu ieškoti efektyviausių sprendimų.
„Kol kas konkretaus modelio neturime. Manau, reikia ramiai diskutuoti. Greitų sprendimų nereikia daryti. Kol kas tai tik diskusijos apie keliamus tikslus ir Užimtumo tarnybai, ir tos tarnybos veiklos efektyvumą. Ta diskusija kol kas yra teorinė, bet diskutuoti ta linkme reikia, kad rastume efektyviausią sprendimą“, – sakė M. Navickienė.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė patikino, kad išties diskusija vyksta ne apie PSD atėmimą iš bedarbių. Ji vyksta apie tai, kad tikrai ne Užimtumo tarnybos reikalas yra administruoti PSD.
„Užimtumo tarnyba turi rūpintis žmonių užimtumo klausimais, o ne išmokų subsidijavimu ir administravimo klausimais“, – teigė jis.
M. Lingė taip pat patvirtino, kad šiuo metu Seime dar nėra ruošiami projektai, susiję su šiuo klausimu. Vis tik jis neatmetė, kad gali tekti imtis ir tam tikrų Užimtumo įstatymo korekcijų.
„Gali tekti kažkiek koreguoti Užimtumo įstatymą, jeigu bus norima atlaisvinti Užimtumo tarnybą nuo administravimo“, – teigė parlamentaras.
Apima ir platesnę problematiką
Savo ruožtu socialdemokratė, Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė sakė, kad sprendimų dėl ilgalaikių, piktybiškai darbo vengiančių bedarbių reikėtų ieškoti.
„Norėtųsi platesnių diskusijų. Matyt kalbant apie tuos ilgalaikius bedarbius, kurie vengia dirbti, tai reikėtų priimti sprendimą, nes mes turbūt auginame nebe pirmą kartą žmonių, kurie sugeba išgyventi nedirbdami. Vien tik pašalpų mokėjimas nėra tikslingas, nes situacija iš esmės nesikeičia – kaip nedirbo, taip nedirba“, – Delfi.lt sakė parlamentarė.
O. Leiputės teigimu, tokiems bedarbiams yra reikalingas dėmesys ir kompleksinė pagalba – ypač tiems, kurie sutinka „kabintis“ į darbo rinką.
„Savivaldybėms ir dabar tenka įvairius mokėjimus daryti už tuos žmones daryti, kurie visiškai niekur neregistruoti – net toje pačioje Užimtumo tarnyboje, o jiems yra suteikiama pagalba. Turbūt reikia diskutuoti ir ieškoti sprendimų, kad tuos žmones ištraukti iš tokio liūno, nes nemokėti arba palikti visiškai neišeina. Turėtų būti programos, kaip atvejo vadyba to žmogaus atžvilgiu, bandant jį iškapstyti“, – kalbėjo O. Leiputė.
Pasak jos, nors ir vis tiek bus žmonių, kurie nepasiduos siūlomai pagalbai dėl įvairių priežasčių, tačiau palikti situacijos savieigai, socialdemokratės teigimu, negalima.
„Manau, kad savieigai šių procesų palikti tikrai negalima ir valstybė privalo pasirūpinti savo piliečiu, kad ir kokioje prastoje situacijoje jis bebūtų. Politinės valios, manau, visada gali užtekti, jeigu yra apie tai diskutuojama tiek valdančiųjų, tiek opozicijos ir bandoma ieškoti bendro sprendimo“, – teigė Seimo narė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad situaciją rinkoje itin ryškiai keičia ir pandemija – valstybei teks susidoroti su didžiuliu skaičiumi bankrotų bei kylančia bedarbystės kreive, o tam reikės visų politinių jėgų ir specialistų susitarimo, kaip tuos sunkumus patiriančius žmones ištraukti iš bėdų.
O. Leiputė taip pat pažymėjo, kad, kaip ir ministrė M. Navickienė, laikosi nuomonės, jog būtina ieškoti būdų, kaip žmogų išlaikyti darbo rinkoje iki pat pensinio amžiaus.
„Jeigu vyresnio amžiaus žmogus netenka darbo, iškritus iš darbo rinkos, atrasti darbą yra be galo sudėtinga ir tą išankstinę pensiją žmonės pasirenka kaip galimą sprendimo variantą. Turėtų būti atskiros priemonės tiems žmonėms ir skatinimas darbdaviams, nes manau, jog tas pensinio amžiaus ilginimas ir senstančios visuomenės buvimas (…) verčia susimąstyti ir tuos žmones išlaikyti darbo rinkoje kuo ilgiau“, – sakė O. Leiputė.
Pasak jos, galima būtų ieškoti išeičių taikant trumpesnę ar mažesnio krūvio darbo savaitę, kad žmogus jaustųsi reikalingas. Politikės teigimu, iškritus iš darbo rinkos, vyresniems asmenims, net ir praėjus persikvalifikavimo programą, darbą susirasti vis tiek būna sunku.
